Povandeninės Raseinių hipodromo srovės

Aušra ŠNEIDERYTĖ

Viešieji pirkimai – legendomis ir mitais apipinta Lietuvos verslo sritis. Žmonės kalba, jog viešųjų pirkimų konkursus neretai paskalauja povandeninės srovės, pro juos prasiaučia viena kita afera, it Sezamo vartai atsiveria ir užsiveria paslaptingos banknotų pilnos kišenės… Kiek šioje lyrikoje yra tiesos, paprastam piliečiui sužinoti nelemta. O kartais iki galo situacijos suvokti nepavyksta net ir patiems tų pirkimų dalyviams ar organizatoriams. Taip atsitiko ir besirenovuojančiam „Raseinių hipodromui“ bei darbus atliekančiai įmonei „Raseinių statyba“. Sėdi įmonių vadovai, suka galvas ir nespėja traukyti pagalių, kuriuos į ratus kaišioja konkurentai.

Į teismą – dėl paslaptingų pažeidimų?

Rekonstruojamas Raseinių hipodromas turėtų tapti pajamų ir pramogų versmė Raseinių gyventojams. Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau LVPA) iš Europos sąjungos paramos fondų skyrė hipodromo renovacijai 4,5 milijono litų. Buvo surengti viešieji darbų pirkimai, kuriuos laimėjo įmonė UAB „Raseinių statyba“, pasiūliusi įrengti hipodromą už 5,3 milijono litų. Prasidėjo pasirengimas darbams. Tačiau netrukus viešųjų pirkimų konkurse antroji likusi UAB „A. Žilinskio ir ko“ pateikė ieškinį VšĮ „Raseinių hipodromas“. Ieškinyje teigiama, jog viešuosiuose pirkimuose buvo padaryta pažeidimų, todėl pirkimų rezultatus reikia pripažinti niekiniais ir konkurso nugalėtoju paskirti ieškovą. Taip pat „A. Žilinskio ir ko“ prašo kompensacijos už žalą, kurią patyrė nelaimėję konkurso ir neuždirbę pelno. Paprašėme įmonės atstovo išsamiau papasakoti, kodėl buvo nuspręsta bylinėtis. Trumpo atsakymo teko laukti savaitę.

„Esame rimta ir stabili statybinė kompanija, kuri gali puikiai atlikti Raseinių hipodromo rekonstravimo darbus. Turime tam reikalingą kompetenciją ir patirtį. Ieškinį Šiaulių apygardos teismui pateikėme dėl LR viešųjų pirkimų įstatymo, o taip pat ir ,,A. Žilinskio ir ko“ UAB teisių pažeidimų pirkimo metu – kaip žinote, šių pažeidimų buvimą pripažino ir Šiaulių apygardos teismas. Šiaulių apygardos teismo sprendimą apskundė atsakovas VšĮ „Raseinių hipodromas“ ir trečiasis asmuo UAB „Raseinių statyba“, tačiau tikimės, kad Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliks nepakeistą“, – dėsto „A.Žilinskio ir ko“ rinkodaros direktorius Aurelijus Daškevičius, tačiau smulkiau bylinėjimosi detalių nekomentuoja.

Ieškinio vinis –neegzistuojantis objektas

„Ieškovo pretenzijos niekam nėra iki galo suprantamos. Pats teismas iš karto nesuprato, ko ieškovas nori, prašė tikslinti, konkretinti ieškinį“, – sako „Raseinių hipodromo“ direktorius Remigijus Poškus. Anot jo, praėjus neskelbiamų derybų procedūrai, „Raseinių hipodromas“ buvo užverstas daugialype ieškovo pretenzija, į kurią komisija atsakė tą pačią dieną, atmesdama ją. Vis dėl to ieškovas padavė ieškinį teismui, akcentuodamas, kad „Raseinių statyba“ neturi reikalingos kvalifikacijos – atestato, leidžiančio rekonstruojant hipodromą atlikti reikalingus elektros darbus.

Plačiau aiškina „Raseinių statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis. „Viešojo pirkimo konkurse buvo sąlyga, kad įmonė turi turėti atestatą, leidžiantį daryti elektros darbus iki 10 kilovoltų. Tačiau realiai tų darbų atlikti nereikės, nes jų net nėra projekte. Tokie darbai buvo numatyti, kai dar buvo planuojama statyti elektros pastotę. Bet projekto rengimo metu jos nebeliko. Nors pastotės buvo nuspręsta nestatyti, ji per klaidą atsidūrė viešųjų pirkimų konkurso sąlygose. Tai – žmogiška klaida, kuri dabar pridaro mums daug bėdų“, – sako S. Bekampis.

Anot „Raseinių hipodromo“ direktoriaus R. Poškaus, pastotė iš projekto buvo išmesta po konkurso, skelbto pavasarį, nes keitėsi Elektros energetikos įstatymas. „Pagal jį dabar užsakovas nebegali rengti konkurso ir organizuoti, kad kažkas statytų elektros pastotę. Tik Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius turi išskirtinę teisę tai daryti. Taigi, mes tą pastotę išėmėme iš projekto, antraip būtume nusižengę įstatymui. Kaip įsivėlė pastotė į viešųjų pirkimų dokumentus, reiktų paklausti Savivaldybės. Bijau bešnekėti. Rengėme pirkimus mes, tačiau dalininkas yra ir Savivaldybė, jai atstovauja teisininkai, koreguojantys sąlygas. Tai štai ir pakoregavo, kaip jiems reikėjo. Po padarytų korekcijų sąlygose atsirado niekam nebereikalingas reikalavimas dėl 10 kV atestato. Jei tai būtų priklausę tik nuo „Raseinių hipodromo“, reikalavimo nebūtų buvę
pirkimo sąlygose, nes pastotės nėra žiniaraščiuose. Įvelta ši grubi klaida dabar gali mums brangiai kainuoti. Nors tvirtai tikiu, kad atestatas pateiktas subrangovo 10 kV supaprastintame atvirame konkurse yra tinkamas. Be to, vadovaujantis atnaujintu STR, nuo 2011 metų liepos 7 dienos visus elektros darbus iki 110 kV gali atlikti neatestuoti inžinieriai. Čia yra ir visokių povandeninių srovių, apie kurias aš nenoriu šnekėti. Nenusibanguokim. Galima daryti daug prielaidų, tačiau niekam nereikia, kad vėl prasidėtų politikavimai. Dabar svarbiausia, kad būtų išgelbėtas hipodromas“, – kalba pašnekovas.

Tačiau, Šiaulių apygardos teismas nusprendė, jog Raseinių hipodromui nereikalinga ir planuose nenumatyta pastotė – praktiškai neegzistuojantis objektas – reikšmingas veiksnys šioje istorijoje. Teismo sprendimas nurodo dabartinę Raseinių hipodromo rekonstravimo rangos darbų sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, iš naujo rengti viešuosius pirkimus bei dar kartą įvertinti „Raseinų statybos“ kvalifikaciją. Nutartis apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Jo išvados turėtų būti žinomos gegužės viduryje.

Pusę Raseinių pastatė – nemokės įvesti elektros?

Pamirštame neegzistuojančias mistines elektros pastotes ir klausiame S. Bekampio, ar jo įmonė tikrai pajėgi atlikti tuos darbus, kurie vis tik bus vykdomi realybėje ir yra numatyti planuose. „Raseinių statybos“ vadovas neslepia šypsenos. „Esame ne dešimt dienų veikianti įmonė – šiais metais skaičiuojame jau 48 veiklos metus. Pusė Raseinių pastatyta mūsų įmonės. Kodėl dabar suabejota mūsų gebėjimais hipodrome įvesti apšvietimą? Juk hipodromo rekonstrukcijos planuose – jokių ypatingų atestatų ir sugebėjimų nereikalaujantys elektros darbai. Esame ir sudėtingesnių darę. Elektros oro linijas tiesėme. Visi elektros darbai, kurie bus daromi Raseinių hipodrome, yra iki 1000 voltų, tokiems darbams mes turime atestatą ir galime juos vykdyti. Pagal darbų sudėtingumą statybos kvalifikacijos mums visiškai užtenka. Juo labiau, kad pas mus šioje srityje specializuojasi ištisos kartos. Yra darbuotojų, kurių tėvai kažkada dirbo „Raseinių statyboje“, o dabar ateina jau jų vaikai dirbti. Ištisos meistrų generacijos“, – pasakoja S. Bekampis.

Pateikė geriausią kainą

Kiekviena kišenė turi savo dugną, Raseinių hipodromo rekonstrukcijai skirtų lėšų fondas – taip pat ne beribis. Būtent kaina viešuosiuose pirkimuose yra antras svarbiausias rodiklis (pirmasis – gebėjimas įvykdyti sąlygose iškeltus reikalavimus). Vykdant viešąjį Raseinių hipodromo rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursą buvo išsiaiškinta, jog darbus atlikti gali trys įmonės: „Raseinių statyba“, „A. Žilinskio ir ko“ bei „Vėtrūna“. Iš šių trijų laimėjo ta, kuri derybų metu pasiūlė mažiausią kainą.

„Mes pasiūlėme labai gerą kainą. Tačiau tai nereiškia, kad taupome medžiagoms ar darbo jėgai. Sutaupyti mums padeda sparčiau atliekamas darbas. Kuo greičiau pastatomas objektas, tuo mažesnės išlaidos specifinės įrangos nuomai, darbuotojų atlyginimams, transportavimui. Kitas dalykas – mes turime savo žvyro bei smėlio karjerus. Žaliavas iš ten padovanojame Raseiniams už savikainą. Juk tai objektas visiems rajono gyventojais, todėl ir patys esame juo suinteresuoti. Be to, esame vietinė įmonė, taigi žmonėms nereikia mokėti komandiruotpinigių, vežioti jų į darbą, apgyvendinti. Be abejonės, mes, dirbdami „savo kieme“, esame pigesni, nei kitų rajonų firmos. Ir tokios pat kokybės darbus galime atlikti pigiau nei konkurentai, tačiau tikrai ne prasčiau“, – užtikrina S. Bekampis.

Dėl kainos buvo derėtasi ir su „A. Žilinskio ir ko“, tačiau ši įmonė pasiūlė kur kas didesnę sumą. „Labai nesmagu, kad ieškovui buvo pasiūlytos visos galimybės pateikti kainą, kuri priimtina Raseinių hipodromui, tačiau net derybų metu jie to nepadarė. „Raseinių statyba“atviro konkurso metu pasiūlė mažesnę kainą, nei „A. Žilinskio ir ko“ derėdamiesi. „Raseinių statyba“ sutiko atlikti darbus už 5,3 milijono litų. Tuo metu „A. Žilinskio ir ko“ būtų tai padariusi 800 000 litų brangiau. Norėjome sutaupyti ir teisingai įvykdyti pirkimus, bet už tai gavome teismų maratoną“, – lieja apmaudą Raseinių hipodromo direktorius.

Ko nemyli meras?

Tačiau miglota teisinė sumaištis nėra vienintelis Raseinių hipodromo direktoriaus galvos skausmas.

Nepalankiai į hipodromo statybos reikalus žiūri rajono meras Remigijus Ačas. O kaip byloja tautosaka virtęs mero posakis apie spyrį ir saldainiuką – su aukščiausia rajono figūra geriau nesipykti.

„Meras vis sako, kad jam niekas neduoda valdyti hipodromo. Tačiau juk mes absoliučiai viską deriname su Savivaldybe. Kokio dar valdymo jis nori, aš nelabai suprantu. Iš paskutinių pasisakymų, atrodo, meras norėjo, kad viešuosius pirkimus būtų laimėjusi jurbarkiškių įmonė,
siūliusi atlikti darbus 800 000 litų brangiau. Kodėl taip yra, man irgi sunku suprasti“, – svarsto R. Poškus.

Praėjusią savaitę Raseinių krašto televizijos laidoje „Tiesioginis eteris“ rajono meras sulaukė žiūrovo prašymo pakomentuoti hipodromo situaciją. Kalbėdamas meras ne kartą sunkiai atsiduso. „Savivaldybei priklauso 51 procentas hipodromo. Tai reiškia, Savivaldybė turėtų visiškai valdyti ir kontroliuoti hipodromą. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių, kurios mums yra žinomos, buvusi valdančioji dauguma, vadovaujant merui Dainiui Šadauskiui, pasirašė dokumentą, kuriuo praktiškai hipodromo reikalai atiduoti spręsti mažiesiems akcininkams. Buvo pakeisti įstatai, kuriuose numatyta, kad norint pakeisti direktorių, įstatinį kapitalą ar spręsti kitus reikalus, reikalingi du trečdaliai balsų. Tai reiškia, jei Savivaldybė nesuranda sutarimo su smulkiaisiais akcininkais, iš kurių kai kurie turi labai didelius interesus, praktiškai ji nieko negali daryti. O kai atėjo nauja valdžia, tai yra mes, išreiškėme nepasitikėjimą dabartiniu direktoriumi. Vyko auditai, po kurių matėme, kad vyksta negeri dalykai, lėšos naudojamos neracionaliai, yra labai daug netvarkos. Tačiau keleto smulkiųjų akcininkų dėka šitas klausimas buvo atmestas. Savivaldybė viena negalėjo nieko
padaryti. O kas dėl teismui apskųstų viešųjų pirkimų, kuriems vadovavo buvusios valdžios sudaryta komisija, tai drįstu pasakyti, kad jie padarė labai didelių klaidų. Teismas pripažino šį konkursą įvykusį kaip neteisėtą, įpareigojo skelbti naują ir ieškoti naujo rangovo. Šie darbai, kurie dabar vyksta, yra nelegalūs“, – teigia meras.

Tuo metu Šiaulių apygardos teismo nutartyje rašoma, jog visos pusės privalo: „išsaugoti iš pripažintos negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 1 jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2012 m. gegužės 1 d.“. Tai reiškia, jog nutraukdama darbus „Raseinių statyba“ nusižengtų teismo nutarčiai. Taigi, kas iš tiesų yra nelegalu – tęsti ar nutraukti darbus? Kiek retorinis šis klausimas, paliksime spręsti skaitytojams.

Kodėl darbai vis dar vyksta, aiškina ir „Raseinių statybos“ vadovas. „Nuo kovo pirmos jokių naujų darbų nepradėjome, tačiau privalėjome tęsti senus. Ir ne taip, kaip čia viešoje erdvėje kalbama, kad savavališkai sustabdėme. Čia jokios savivalės nėra. Darbus tęsti mus įpareigojo Šiaulių teismo sprendimas. Jis taip pat įpareigojo užsakovą, VšĮ „Raseinių hipodromas“, su mumis atsiskaityti, o pinigus skiriančią organizaciją, LVPA, jiems sumokėti. Taigi, įpareigoti teismo sprendimo esame visi, tačiau iš trijų įpareigotų pusių vienintelė „Raseinių statyba“ vykdo tai, kas įsakyta. Šiandien atveža klijuoto medžio sijas, turime sumontuoti. Tačiau naujų darbų nebesiimsime. Privalome sustabdyti darbus iki gegužės pirmos. Paskui nebeaišku, kaip viskas gali pakrypti“, – sako S. Bekampis.

Tolesniame mero pasisakyme apie hipodromą tiesioginio eterio metu eskaluojami Savivaldybės ir smulkiųjų dalininkų santykiai. „Praėjusią savaitę pas mane į namus atvažiavo smulkieji akcininkai. Atidarau duris – suvirto pas mane ir sako, kad nori pasikalbėti. Tas pokalbis buvo labai trumpas. Jų prašymas buvo toks: „Mere, mes norim parduoti akcijas, tegul savivaldybė nuperka jas“. Aš išaiškinau Savivaldybės poziciją. Sakau: „Vaikinai, jūs prisidirbote, jūs neleidote mums keisti direktoriaus, jūsų Viešųjų pirkimų komisija priėmė tokį sprendimą, o dabar norite parduoti
mums akcijas. Jau dabar galim viską valdyt, bet prisiimam ir visą atsakomybę? Šitoje vietoje traukinys nuvažiavo. Vyrai, prisivirėt košės, mes dabar žiūrėsim, kaip jūs ją išsisrėbsit“, – cituoja šmaikštumo nestokojantis rajono meras.

Paklausėme „Raseinių statybos“ vadovo nešališkos nuomonės apie tokį mero nusiteikimą. Tačiau S. Bekampis iš karto purtosi šios temos, sakydamas, jog į politines intrigas nesivels. „Kažko vertinti, smerkti ir teisti negaliu, neturiu argumentų. Matau susipriešinimą, tačiau ne mano kompetencija jį paaiškinti. Man svarbiau tai, jog keturis mėnesius dirbame ir pinigų negauname. Kol LVPA nepervedė europinių pinigų, finansuoti darbus galėtų Savivaldybė, nes turi didesnę hipodromo akcijų, dalį. Jei būtume mylimi mero, manau, kad vienaip ar kitaip jis išspręstų finansavimo klausimą. Juk meras – galinga rajono figūra“, – svarsto S. Bekampis.

„Raseinių hipodromo“ direktorius R. Poškus nuo politikavimo taip pat nusiplauna rankas. Tačiau pagodoja, jog Savivaldybės finansavimas šiuo metu padėtų hipodromui negaišti su darbais. „Lietuvos verslo paramos agentūra gauna pinigus iš Europos Sąjungos paramos fondų ir perveda juos „Raseinių hipodromui“, o šis sumoka tuos pinigus darbų vykdytojui. Nedidelę dalį sumos finansuoja ir patys dalininkai – fiziniai asmenys, turintys hipodromo akcijų bei Savivaldybė. Pats meras turėtų džiaugtis – mes, fiziniai asmenys, investuojame į rajono turtą. Juk hipodromas yra gautas pagal panaudos sutartį, iš esmės jis vis dar priklauso Savivaldybei. Mes stengiamės praturtinti mūsų kraštą ekonomiškai ir kultūriškai vertingu objektu, investuojame į svetimą turtą, o meras kažkodėl mūsų nepalaiko. Galų gale ir tie patys europiniai pinigai panaudojami rajono naudai – vietinė įmonė dirba, gyventojų pajamų mokestis grįžta į mūsų rajono fondą. Prisidėti prie hipodromo statybos Savivaldybei reikia labai nedidele suma. O iš gyventojų pajamų mokesčio bei kitų mokesčių grįš pusė investuotos sumos. Kad viskas susitvarkys, aš neabejoju. Toks teisinis nihilizmas
negali klestėti ir sveikas protas vis tiek laimės. Tačiau būtent šiuo momentu piniginė injekcija hipodromui būtų svarbi“, – sako R. Poškus.

Dvi pusės – dvi tiesos

Liūdnai skambėjo mero nupasakota situacija su akcininkais. Negi tikrai jie bėga kaip tam tikri gyvūnėliai iš skęstančio laivo ir siūlo hipodromo akcijas nupirkti pačiam R. Ačui? Susisiekėme su vienu iš mero namuose besilankiusių hipodromo dalininkų ir išgirdome visiškai priešingą versiją. Dalininkas Alvydas Karinauskas sako pats gavęs iš mero pasiūlymą parduoti hipodromo akcijas.

„Meras negražiai apsimelavo kalbėdamas per televiziją. Situacija buvo visai kitokia. Pas jį į namus mes nesuvirtome – mus ten „nusitempė“ vienas geras jo draugas. Prieš tai kalbėjome su meru jo darbo vietoje ir dar kartą įsitikinome, kad hipodromo reikaluose jis nesigaudo. Vėliau vienas mero draugas pasiūlė mums užsukti pas R. Ačą. Nuvažiavau pas jį su dar trimis akcininkais. Ten meras ir išsakė mums savo pasiūlymą – hipodromo akcijas nupirks Savivaldybė arba jo siūlomas pirkėjas, tuomet ir su statybomis viskas bus gerai. Tačiau mero siūloma akcijų pirkimo kaina buvo tokia juokinga, kad net galvoti apie jokį pardavimą negalima. Nežinau, kam merui reikalingas hipodromas. Gal nori ten padaryti kokį stadioną ar bobučių turgų? Bet kad jam jo reikia – akivaizdu. Buvęs pokalbis labiau panašėjo į reketą, nei verslo sandėrį. Dar meras kalbėjo apie direktoriaus
keitimą. Sakome, žinoma, jei tik rasite, ką pasodinti į Remigijaus vietą, galime keisti. Tačiau R. Ačas nieko pasiūlyti negalėjo. Žirgininkystė – siaura ir nauja sritis Lietuvoje ir rasti gerai tai išmanantį specialistą yra labai sunku. Kai meras galės pasiūlyti ką nors, kas šioje srityje yra geresnis už Remigijų, tuomet mes jo pasiūlymą išklausysime“, – tvirtina A. Karinauskas.

Bandėme susisiekti ir su kitais mero namuose apsilankiusiais hipodromo dalininkais, tačiau nesėkmingai.

Scenarijai: optimistinis ir pesimistinis

Iki gegužės pirmos darbai Raseinių hipodrome bus sustabdyti, o tolesnė jų eiga priklausys nuo Apeliacinio teismo sprendimo. „Laukiame teismo sprendimo ir tikimės, kad jis bus mums palankus“, – viliasi vadovai.

„Jei sprendimas mums palankus, toliau vykdome darbus. Aišku, būsime kiek sugaišę, tačiau tai nebus sudėtinga situacija, iš kurios sunku išeiti. Tačiau jei baigsis nepalankiai, teks skelbti naują viešąjį pirkimą. Konkursas paprastai tęsiasi apie tris mėnesius. Darbai užsitęs, padidės jų savikaina. Kyla klausimas: ar LVPA tikrai įvykdys teismo nutarimą ir sumokės mums už darbus, kurie atlikti iki gegužės pirmos? Gali būti, jog tuos pinigus turės sumokėti dalininkai. Dalininkai – tai ne vien Savivaldybė, bet ir fiziniai asmenys. Jiems tenka beveik pusė finansinės naštos. Po naujo viešųjų pirkimų konkurso darbai vėl būtų aktuojami ir vėl būtų galima tikėtis paramos iš LVPA. Greičiausiai tie europiniai pinigai būtų įsisavinti, tačiau ne taip intensyviai. Per tokius dalykus nukenčia ir darbų tempas, ir finansinė pusė“,– aiškina R. Poškus.

Anot S. Bekampio, dabartinėje situacijoje svarbu vienybė ir palaikymas: „Jei visi dirbs petys į petį, o ne vaidysis, bus galima greičiau išspręsti problemas ir užbaigti objektą, kuris atneš naudos visam rajonui“. Tačiau, anot pašnekovo, sulaukus nepalankaus sprendimo, blogiausiu atveju LVPA gali sutartį nutraukti ir europinių milijonų hipodromas nebepamatys. Per visus šiuos beprasmiškus teismus rajonas gali netekti puspenkto milijono europinių lėšų. Belieka viltis, kad juodžiausias scenarijus neišsipildys, vaidai nurims, o asmeninės ambicijos galiausiai liks mažiau svarbios, nei rajono gerovė.

„Jaunimas bėga į užsienį ne tik dėl to, kad darbo nėra, bet ir dėl to, kad provincijoje jiems nuobodu – niekas nevyksta. O kiek veiklos galėtų atnešti hipodromas: varžybos, koncertai, kiti renginiai. Vasarą gražių akimirkų ten galėtų patirti žmonės su šeimomis, draugais. Teritorija didelė, veiklos planas platus, įspūdžių visiems turėtų būti per akis. Tai būtų vieta ir bendravimui, ir verslui. Kažkas per šventes turėtų maitinti lankytojus, kažkas gal pardavinėtų suvenyrus, iš kitur suvažiavę žmonės, įsipiltų benzino mūsų kolonėlėse – čia juk į kišenę mūsų verslininkui bei paprastam
žmogui. Tai nenuginčijama ekonominė bei kultūrinė nauda Raseinių rajonui. Gaila, kad situacija dėl tokio kilnaus reikalo tapo kebli“, – lieja apmaudą S. Bekampis.