Vakaras prie partizan? vado vadaviet?s
Jau penkiolikti metai rugpj??io 23-i?j? Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dien? imkai?i? girioje, prie partizan? vado generolo Jono emai?io-Vytauto bunkerio-vadaviet?s, vyksta atmintini vakarai, skirti laisv?s kov? dalyviams atminti ir pagerbti. Juos organizuoja Ervilko kult?ros centro Vadgirio skyriaus meno vadov?, Jurbarko rajono savivaldyb?s vieosios bibliotekos vyriausioji metodinink? Lina Lukoien?. Susirenka tie, kuriems svarbi Lietuvos istorija, partizanini? kov? ir j? dalyvi? atminimas.
I pradi? renginiai buvo nedideli, nefinansuojami, bet kasmet dalyvi? vis daug?jo. iais metais surengtame vakare Atminties tiltai buvo ypa? gausu dalyvi?. Prie generolo Jono emai?io vadaviet?s rinkosi p?sti ir ratuoti. Buvo paskelbtas p?s?i?j? ygis i Vadgirio, jie miko takeliais, lydimi kariki?, nean?i? Lietuvos v?liav?, nuygiavo 11 kilometr?. P?s?iomis keliavo suaugusieji ir vaikai. Prie j? prisijung? ir Jurbarko krate vieintis jaunimas i Ukrainos, iki vadaviet?s atygiav?s su savo alies v?liava. Sve?iai buvo pakviesti drauge su lietuviais pamin?ti i? m?s? aliai svarbi? dat?, paklausyti Lietuvos istorijos, api?r?ti bunker?.
Dviratinink? kolonai i Jurbarko teko nuvaiuoti 20 kilometr?, pasitaik? ir nemaai vyrkeli?. Isirikiavo ilga eil? automobili?, kuriais atvaiavo nedalyvavusieji p?s?i?j? ar dviratinink? ygiuose.
Vakar? jo organizator? L.Lukoien? prad?jo Lietuvos valstyb?s himnu. Pritar? visi susirinkusieji. Nuostabiai tautin? giesm? skamb?jo girios gl?dumoje, alia paminklo generolui Jonui emai?iui-Vytautui, alia bunkerio, kuriame jis sveikdamas po patirto insulto slapst?si pustre?i? met?, kovas ir laisv? menan?ioje vietoje.
Atmintiname vakare dalyvavo ir Jurbarko rajono savivaldyb?s meras Skirmantas Mockevi?ius. Visi ino ir lanko prezident?ras Kaune ir Daukanto aikt?je Vilniuje. Dar viena, ta?iau umirta ir maai lankoma prezident?ra yra ?ia. Tai pati unikaliausia ir ?domiausia prezident?ra. iandien mes renkam?s ioje vietoje, kad ji tapt? inoma ir lankoma visuomen?s, sak? meras.
Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai: Ri?ardas Juka prisimin? ?vykius, susijusius su Jono emai?io bunkeriu, Andrius Kup?inskas, ? rengin? atmyn?s kartu su dviratininkais i Jurbarko, kalb?jo apie nelengv? partizan? gyvenim? bunkeryje, svarbius m?s? alies istorijos ?vykius. Prisiminta, kad generolas emaitis tik?josi, kad jo ir kit? partizan? kova u Lietuvos laisv? nebus bevais?. Taip ir nutiko, ji pad?jo pamatus i? dien? laisvei. A.Kup?inskas pasidiaug?, kad 2019-ieji paskelbti generolo Jono emai?io-Vytauto metais. Manoma, kad partizan? vado bunkeris bus dar labiau lankomas, bus gautas finansavimas atmintinai vietai dar labiau sutvarkyti, atnaujinti.
Renginyje taip pat dalyvavo LDK K?stu?io motorizuotojo p?stinink? bataliono vadovyb? ir kariai, Lietuvos k?r?j? savanori? s?jungos nariai, Jurbarko Petro Paulai?io 701-osios kuopos, Vakar? (j?ros) auli? 3-iosios rinktin?s auliai. Lietuvos kariuomen?s k?r?jas savanoris Antanas Kliunka rankose laik? partizan? v?liav?, t? pa?i?, kuri ved? ? kov? Lietuvos partizanus. Pablukusiomis spalvomis, bet labai brangi? savo istorija.
Vakar? t?s? sve?ias i Vilniaus inomas poetas, publicistas, teatro ir kino reisierius, vaik? raytojas, atlik?jas Vytautas V.Landsbergis. Jis kalb?jo, kad Jonas emaitis yra vienas viesiausi? Lietuvos istorijos k?r?j?, ra?s Lietuvos istorij? savo krauju. Lietuv? turi skaud?ti, kol jos neskauda, mes nevertinam, nejau?iam. O kai suskausta, pradedame Lietuv? myl?ti, stengtis d?l jos, sak? sve?ias. Vytautas V.Landsbergis padainavo kelet? partizan?, lietuvi? liaudies dain?, savo k?rybos baladi?, primin? sunki? partizan? dali?, j? pasiaukojam? meil? Lietuvai.
Vakaro pabaigoje renginio organizator? L.Lukoien? kviet? visus paragauti kareivikos ko?s, arbatos. Pavakaroti.
Nor?dama, nors trumpam pajusti bunkeryje gyvenusi? partizan? dvasi? a, i? eilu?i? autor?, leidausi ? j?. Nulipus kop??iomis, pirmiausia pasijuto didel? dr?gm?, em?s kvapas ir tamsa. Jeigu ne viduje degan?ios vak?s, nieko nesimatyt?. Gultai, lentyn?l?, ant jos pad?tas ventas paveiksl?lis, suolelis. Nuo emin?s sienos velg? Jono emai?io portretas. Sunku ?sivaizduoti, kaip tokiomis s?lygomis devynerius metus (tiek truko pasiprieinimo kova) gyveno partizanai.
Renginio sve?ias Vytautas V.Landsbergis si?l?, kad ? bunker? vienai nak?iai reik?t? atveti niekuo nesidomin?ius paauglius. Tokioje vietoje jie Lietuvos istorij? supranta per nakt?. Gyvos pamokos geriausios, kalb?jo sve?ias, i? vasar? dirb?s su moksleiviais vasaros stovyklose. Utenka vakare prie lauo padainuoti apie m?lynas vosilkas, papasakoti partizan? istorijas, geriausiai t? laik? liudinink? l?pomis, ir jie pasikei?ia, ima iekoti knyg? apie partizanus.
Bunker? ilgus metus prii?r?jo u 11 kilometr? nuo jo gyvenantis buv?s partizan? ryininkas Antanas Puiys. ? atstum? ?veikdavo dvira?iu. Jis i bunkerio isemdavo susikaupus? vanden?, v?dindavo. Ypa? daug vandens kaup?si lieting? pra?jusi? vasar? ir ruden?. Vienu metu net 80 kibir? is?m?. 89-eri? met? partizan? ryininkui tapo per sunku r?pintis bunkeriu, tod?l iais metais iniciatyvos ?m?si Ervilko kult?ros centras, o u priei?r? atsakinga L.Lukoien?, ji yra ir rengini? prie Jono emai?io bunkerio-vadaviet?s iniciator?.
Atminties tilt? renginyje Vytautas V.Landsbergis kalb?jo: Turi b?ti prikelti i umarties vardai, kad suprastume t? sunk? met? ir susim?stytume, kokia kaina mokame u laisv?.
Partizan? vadas generolas Jonas emaitis susij?s su Raseini? kratu. Nemaa jo gyvenimo dalis prab?go Kiaulinink? kaime, Raseiniuose. Baig? Raseini? gimnazij?, danai ?ia, jei ne gyvendavo, tai sugr?davo aplankyti gimini?, myl?jo ? krat?.
Raseiniki? tarp susirinkusi?j? prie Jono emai?io bunkerio-vadaviet?s buvo tik keletas, nors renginys buvo vieinamas internete ir rajoniniame laikratyje Alio, Raseiniai. Ta?iau maai kas juo susidom?jo.
Atminties tiltai sujung? visus, kuriems brangi Lietuvos istorija, partizan? atminimas, generolo Jono emai?io kova ir pasiaukojimas d?l Lietuvos laisv?s.
Jono emai?io bunkeris-vadaviet?
Jono emai?io bunkeris-vadaviet? atrastas 1992 m. iem? dviej? Jurbarko rajono gyventoj?: Vytauto Leku?io ir Vytauto Ma?iulio, jie tur?jo ini?, kur jis gal?t? b?ti, ir surado. Bunkeryje buvo lik? keletas partizan? daikt?: buteli?, puodeli?, nesuduusi? vaist? ampuli? ir kt.
1995 m. rugpj?t? bunkeris buvo atstatytas, o lapkri?io 26-?j? generolo Jono emai?io suaudymo dien? pastatytas paminklas ir paventintas atstatytas bunkeris.
Zita Gedminien?
