Liaudies prieas, svajoj?s tapti tik dailininku
Dailininkas grafikas Juozas ukas i Veliuonos (Jurbarko r.) nuo vaikyst?s, kiek save prisimena, nor?jo pieti ir tapti dailininku. Savo svajon? ipild?, pasiek? tai, ko troko, bet iki to buvo ilgas, pilnas kli??i? kelias.
J.uko vaikyst?s prisiminimai prasideda nuo to, kad vaikui, vos ?pus?jusiam tre?ius metus, teko sunki dalia tremtis. T?vas tuometin?je Lietuvoje buvo auli? b?rio vadas, tod?l prasid?jus okupacijai, 1941 m. birelio 14 d. nakt?, visa eima t?vas, mama, brolis ir jis buvo iveti ? Nauj?j? Vilni?. Sunkios dalios iveng? tik maoji sesut?, kuriai tada buvo tik keli m?nesiai. Naujojoje Vilnioje vyrus atskyr? nuo moter? ir vaik?. T?vas ikeliavo ? Krasnojarsko srities Reot? lager? ir daugiau jo niekas nemat?. O j? su motina ir broliu kartu su kitomis moterimis ir vaikais sugr?do ? gyvulin? vagon?, traukinys pajud?jo Sibiro link.
Atmintyje neiliko nei gyvenimas Lietuvoje, nei atsisveikinimas su t?vu, nei traukinio vagonai, judantys Sibiro link. Pirmieji prisiminimai siejasi su ilga kelione, plaukimu bara. Aplinkui neapr?piami plotai vandens. Bara plauk? Tom?s upe emyn, paskui Obe dar 500 kilometr? ? iaur?. Taip atsid?r? Tomsko srityje. Tai buvo, jo odiais, baisusis Sibiras. Iki iol prisimena, kaip nuo stipraus al?io visas virp?davo, o kur dar nuolatinis badas, didelis skurdas. Pats dabar stebisi, kaip igyveno, kartais tekdavo basam lakstyti po snieg?, o apsireng?s b?davo tik skarmalais. Jais apsiklodavo ir apsirengdavo. Daug tremtini? tada imir? nuo nepakeliam? s?lyg?. Juozas ?sitikin?s, kad ten jie buvo veami sunaikinti. Juk jie liaudies prieai.
Kai tremtiniams v?liau buvo leista ileisti vaikus su pilname?iu palydovu ? Lietuv?, Juozo mama juos su broliu skubiai suruo? kelionei, kad Lietuvoje gaut? nors so?iai pavalgyti. Kelion? buvo sunki. Vyko prekiniais traukiniais, prikrautais angli?, medi?, ir jie abu su broliu tuose vagonuose tarp angli? ir medi?, lydimi vieno suaugusio jaunuolio. Kelion? truko apie m?nes?. Traukiniai ilgai stov?davo stotyse. Nuolatos lyd?jo baisus badas, nebuvo pinig?, kad gal?t? nusipirkti maisto, bet tiksl? pasiek?. Bir? rajone j? lauk? teta.
Lietuvoje buvo visai kitoks gyvenimas. Svarbiausia baig?si badas. Juozas prad?jo eiti ? mokykl?. Sibire jau buvo lank?s rusik? mokykl?. Atrodo, tuo vargai tur?jo baigtis, bet 1952 m. ruden?, kai Juozas jau mok?si Bir? gimnazijoje, penktoje klas?je, ? klas? ?siver? du stribai ir milicininkas. Mokytoja isigando ir sustingo. Milicininkas paklaus?: Ar ?ia yra liaudies prieas ukas? Juozas atsistojo ir prisipaino, kad tai jis. Buvo liepta susirinkti knygas ir j? isived?. Jis, dvylikametis liaudies prieas, kartu su broliu ? Sibir? buvo itremtas dar kart?. Tik ne pas mam?, o ? Tomsko vaik? kolonij?. S?lygos buvo nepavyd?tinos. Udaryti be teismo kartu su kriminaliniais nusikalt?liais. O ir poi?ris nuolat lyd?jo, kad kriminalinius nusikalt?lius galima peraukl?ti, o liaudies prieus reikia naikinti. Kaip sako Juozas, laukiau, kada prad?s naikinti kaip kokius tarakonus, bet nesunaikino. O vien? dien? liep? abiem su broliu laukti prie kolonijos vart?. Netoliese buvusio aerodromo lak?nas, gaben?s pat?, ?sodino juos ? atvir? fanerin? l?ktuv?l? ir skraidino apie 500 kilometr? atgal pas mam?.
1958 m. gautas leidimas ivykti i tremties vietos kur tik norim, tik ne ? Lietuv?. O Juozui nor?josi tik ? Lietuv?. Mintyse vis kirb?jo ne?gyvendinta svajon? ?stoti ? tuometin? Dail?s institut?. Ir jis sugr?o, Sibire baig?s vidurin? mokykl? ir atitarnav?s tarybin?je armijoje. Dar ir dispe?eriu radistu padirb?j?s aerodrome.
Gr?us i Sibiro, kaip ir visiems tremtiniams, buvo sunku pritapti. Jie Lietuvoje nebuvo pageidaujami. Su tuo susid?r? ir Juozas. Negal?jo prisiregistruoti, o be registracijos susirasti darbo. Tik atvyk?s ? ma? miestel? Veliuon?, paskui b?sim? gyvenimo draug?, gavo registracijos spaud?. Tuomet viskas prad?jo klostytis ? ger?j? pus?.
? Vilniaus dail?s institut? (dabar Vilniaus dail?s akademija) ?stojo 1965 m., pasirinko studijuoti grafik?. Stojan?i?j? buvo daug, konkursas didiulis, bet jam pavyko. Svajon? tapti dailininku, atrod?, greitai isipildys, ta?iau ir v?l pasivijo liaudies prieo ym?. Jis buvo stebimas. O vien? dien?, besimokant jau ketvirtame kurse, ikviet? ? KGB. Nurodymas buvo fiksuoti ir pranein?ti, k? kalba studentai. Nesutiko, tod?l 1968 m. buvo paalintas i instituto u antitarybin? veikl? be teis?s sugr?ti. Neatitiko tarybinio pilie?io ?vaizdio. Kiti atsisak? bendradarbiauti studentai gavo tik papeikimus, o j? vien? paalino. Tada tiek nedaug ir tereik?jo.
Susirado darb?, nors ir ne dailininko viename sodininkyst?s ?kyje apipavidalinti vaizdin? agitacij?. Tai jokios k?rybos, tiesiog raai visokius lozungus, agitacijas ir tiek, bet ten buvo gav?s but?, tai motyvavo j? pasilikti. O k?ryba liko laisvalaikiui.
Veliuonoje dailininkas gyvena nuo 1973 m. Kad yra liaudies prieas, dar kart? teko prisiminti, kai dar tarybiniais metais nor?jo gauti em?s sklyp? ir statytis nam?. Tada suinojo, kad tokiems kaip jis em?s sklypai nedalijami. ?sipra? tik monos motinos sklype pasistatyti nedideles dirbtuv?les, jos jam iuo metu, mirus monai ir isikraus?ius s?nums, atstoja ir gyvenam?j? plot?. Juozas su malonumu kalb?jo, kad namukas vien tik jo rank? darbas. U lango skimb?iojo jo sukonstruota instaliacija tarsi tyli muzika, ugrojanti padvelkus kiekvienam v?jo g?siui.
Dail?s akademij? jis vis tik baig?. Sulauk?s S?j?dio, v?l stojo ir mokslus pabaig? neakivaizdiniu b?du. Kaip sako dailininkas, buvo malonu matyti po daugelio met? d?stytojaujan?ius buvusius kurso draugus, susitikti su senaisiais d?stytojais. Galiausiai jo gyvenimo svajon? isipild?. Baigiamajam grafikos darbui Kaimo darbai skirtas auk?iausias ?vertinimas.
Savo darb? Juozas ilg? laik? niekam nerod?, nors j? kaup?si vis daugiau ir daugiau. Gal, kaip ir kiekvienas k?r?jas, pagalvodavo apie parod?. Daug tapybos darb? kurta pagal usakymus. Tai daugiausia vaizdai su Veliuona, j? yra pie?s i vis? pusi?, gamtos vaizdai. Juozo darb? yra ikeliav? net ? Kanad?, ?ikag?. Vis tik jam artimesni grafikos darbai. Juose daugiau k?rybos. Ilgai tenka galvoti, kol sugalvoji, k? pieti, kaip atskleisti siuet?, kaip suderinti, paskui tos mintys turi susigul?ti ir tik tada prad?ti darb?. Jeigu tai portretas, turi atspind?ti mogaus visum?, jo vid?. Tai didelis darbas.
Grafikos darbus dailininkas yra suskirst?s ? atskirus ciklus. Vienas i j? Lietuvos didieji kunigaik?iai. Juos vaizdavo tik atidiai ityrin?j?s Lietuvos istorij?, kad vaizdu gal?t? perteikti j? valdymo ypatumus. Kiekviename grafikos darbe daug smulki?, ta?iau labai svarbi? detali?. Kitame darb? cikle Met? laikai atskleidiami ne tik gamtos poky?iai, bet ir moni? gyvenimo b?das, pom?giai ir darbai. Kiekvieno paveikslo centre senas, storas, akotas medis, iskleid?s pla?ias, isiraizgiusias akas, kurios iem? miega, pavasar? atgyja, vasar? aliuoja, o ruden? meta lapus. Tarp ak? tarsi visos Lietuvos paveikslas: pavasar?, vasar? ir iem?. Paveiksl? cikle Lietuvos kaimas atskleidiama, kuo seniau gyveno Lietuvos kaimas. Kokius darbus dirbdavo, kokias ventes v?sdavo. Surinkti kiekvienam paveikslui tinkami akcentai. Neretai paveikslo akcentai atskiriami isikerojusiais augalais: j? lapais ir iedais.
Daug d?mesio skirta ir darbams Veliuonos kratas . Kratui, kuriame praleido didi?j? gyvenimo dal?. Vaizduojama Veliuonos bany?ia, miestelis, Gedimino kapo kalnas ir kt. I smulki? detali? yra sud?lioj?s savo, veliuonikio raytojo Gasparo Aleksos, Dariaus ir Gir?no, pasaulio k?r?j? Adomo ir Ievos autoportretus. Portretai dinamiki, gali papasakoti vis? istorij? apie vaizduojam? asmen?. Darbai, reikalaujantys didelio kruoptumo. Jie sukurti per daugel? met?, ymiai anks?iau. Dabar, kai danai pritr?ksta sveikatos, jau kelet? met? nieko n?ra suk?r?s. Nors dar turi plan? sukurti nors vien? grafikos darb?. Ilgus metus prenumeruoja urnal? Literat?ra ir menas, kad gal?t? sekti, kuo nuolatos gyvena menininkai.
Dabartin? men? sunku suprasti, sako Juozas, vaizduojamasis menas istumiamas, nemadingas, bet tiki, kad v?liau dailininkai vis tiek prie jo sugr?. Ir dar, Juozas idav? vien? ?domi? paveiksl? detal?: visuose grafikos darbuose jis yra nupie?s po pauktel? juod? ir balt?. Jie atspindi gyvenim?. Kaip ir gyvenime, visko b?na gero ir blogo, sako Juozas. Tik reikia tuos pauktelius paveiksle atrasti. Dabar, kai d?l blogesn?s sveikatos pasidar? per sunku dirbti, nemaai laiko jis skiria knyg? skaitymui. Skaito V.alamovo, B.Pasternako, A.Solenicyno ir kit? autori? knygas.
Dailininko J.uko parodos eksponuotos Veliuonoje, Kaune, Jurbarke. Nor?t? dailininkas surengti daugiau parod?, bet sako, kad n?ra link?s pats vieintis, skelbtis, o gal ir nebemadingas jo menas? Tod?l nieko pats neieko.
Kovo 12 d. 18 val. parodos atidarymas vyks Kaulaki? bibliotekoje. Aplankyti gausi? paveiksl? parod? kvie?iame visus, kam ?domu vaizduojamasis menas, grafikos darbai.
Juozas sako, kad pagal ?.Darvino evoliucijos teorij? gamtoje ilieka tik stipriausi ir itvermingiausi. Taip ir jis, nors ir naikintas, bet nesunaikintas, emintas, bet ilik?s orus ir atsidav?s savajam kratui. Paklausus, ar patinka jam dabartin? Lietuva, Juozas atsak?: Net labai patinka. Man nieko netr?ksta, nes mano poreikiai mai. Kieno poreikiai dideli, tiems gal kako ir tr?ksta. Nesusikrov? jis turt?, gali pasigirti tik kuklia buitimi, bet turt? jam ir nereikia. Jo turtas paveikslai. Juose visas jo gyvenimas Lietuvoje. Dailininkas J.ukas laimingas, kad ?gyvendino savo svajon? tapti dailininku. Gali gyventi laisvoje Lietuvoje ir niekas daugiau jo nevadina liaudies prieu. O jo paveikslai meil?s ir pagarbos iraika Lietuvai.
Zita Gedminien?,
Kaulaki? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
