?ia kiekvienas kampelis primena did?j? poet?
Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas
Kiekvienas kratas didiuojasi savo ikiliausiomis asmenyb?mis Raseiniai taip pat. Kain ar kam kils abejoni?, kad inomiausias raseinikis yra Jonas Ma?iulis-Maironis, o jo eil?s U Raseini?, ant Dubysos tapo ne tik Raseini? pasididiavimu, bet ir neoficialiu Lietuvos himnu. Raseiniai nepamiro savo dainiaus veikia Bernot? memorialinis muziejus, poeto gimtin?je Pasandravyje kasmet vyksta ?vair?s renginiai, 2009 m. poetui po mirties suteiktas Raseini? garb?s pilie?io vardas, Betygalos gimnazija pavadinta Maironio vardu.
Per deimtme?ius, prab?gusius nuo Maironio mirties, surinkti beveik visi ilik? jo laikai, prisiminim? trupin?liai ir visa tai sud?ta ? storas knygas, saugoma muziej? (daugiausia Maironio lietuvi? literat?ros muziejuje) saugyklose ir archyv? tyloje. Ta?iau, atrodo, kad u kadro liko kai kurie tarpukario Lietuvos spaudoje paskelbti straipsniai apie Maironio aplink?, jo t?vik?. Tai n?ra betarpiki liudijimai, ta?iau jie irgi saugo ?domi?, verting? informacij?. iandien Alio Raseini? skaitytojams si?lome vien? tok? maiau inom? straipsn?, 1937 m. spalio 27 d. ispausdint? laikratyje ?kininko patar?jas. i publikacija grei?iau ? poeto gimtin? uklydusio smalsaus turisto ?sp?diai, o ne tyrin?tojo ?valgos. Atrodo, kad autorius rao ne tiek apie Pasandrav?, kiek apie Bernotus, bet iuo atveju ne tai svarbu. ?ia ufiksuotos buities smulkmenos, poeto ?pro?iai, charakterio bruoai, kurie padeda geriau painti Mairon? mog?, o ne ikona tapus? Lietuvos nacionalinio identiteto k?r?j?. Taigi suteikime od? panorusiam likti neinomam straipsnio autoriui.
Maironis gim? iluvos parapijoje Pasandravyje. Apylink?s mon?s ram?, tyl? poet? prisimena kiekviena proga. Gyvas b?damas jis ? gimt?j? pastog? usukdavo gana danai ir praleisdavo ne vien? savait? laiko. Patyr?, kad pralotas atvaiavo, susirinkdavo ?kininkai, vaikyst?s draugai pasikalb?ti. Poetas nebuv?s kalbus, ta?iau ?sikalb?dav?s tai apie ?, tai apie t?, tik politikos neliesdav?s, ? tokius pokalbius numodamas ranka.
LAZD? MEISTERIS
Prie Ma?iuli? kaimo st?kso didiulis sodas, o jame sena, pla?iaak? liepa. Senesni mon?s pasakoja, kad poetas i? liep? nepaprastai m?go. Dar besimokydamas praleisdavo po ja visas atostogas, tai su knyga, tai su peiliu ir lazda rankoje. Jaunas b?damas, anot moni?, lazdas droin?ti jis m?go ne maiau kaip knyg?. Per atostogas lazd? pagamindavo po kelet?, o ivaiuodamas idalindavo savo draugams. Ta?iau patirti, ar kas nors jo darbo lazd? dar turi, nepavyko.
Po ta pa?ia pla?iausia liepa v?lesniais laikais Maironis para? ne vien? ir eil?rat?. Jis raydavo visur, jeigu tik tur?davo nuotaikos. Ta?iau savo k?rini? nem?gdavo skaityti. Kaimynai tvirtina, kad j? savo ratus deklamuojant negird?jo n? karto. Bet pasiskaityti duodavo visiems, kas tik panor?davo.
MAIRONIS STALIUS
Atvyk?s ? t?vik?, Maironis m?go ne tik pas?d?ti po liepa, bet ir padirb?ti prie varstoto. Lent? obliavimas jam buvusi priemon? isiblakyti, blogai nuotaikai nuvyti. mon?s pasakoja, kad pralotas danai imdavo vaik?ioti po sod? tylus, neprakalbamas. Bet po kurio laiko maudavo prie varstoto ir imdavo gaminti lentynas knygoms, tai v?l ko nors. Kur? laik? padirb?j?s b?davo v?l ramus, lyg niekur nieko. Ar yra pas k? nors jo, kaip staliaus, pagamintas daiktas, taip pat neteko patirti.
Maironis m?gdavo teirautis kaimyn?, ar jie skaito. Ypa? danai uklupdavo jaunim?. Jeigu igirsdavo, kad jaunas mogus knyg? neturi, nepagail?davo tokiam iurktaus odio. Bet ypa? ?pykdavo, jei rasdavo pas k? nors knyg? apdraskyt? ar numest? kur nors ? kamp?. Toks gaudavo toki? pirt?, kad net ir dabar puikiausiai prisimena. Po toki? pir?i? b?davo susinervin?s ir pats poetas, d?l to kartais nuo varstoto nepasitraukdavo net piet? valgyti.
150 LT KRYIUI
Kadaise netoli nuo Pasandravio st?ksojo graus, bet jau senas kryius su koplyt?le viruje. Kart? is kryius buvo rastas apdauytas, o i koplyt?l?s buvo likusios tik skeveldros. ?kininkai sp?jo, kad tai darbas darbinink?, kurie ?ia pat kas? griovius. Apie piktadaryst? prane? policijai, kuri ?m? iekoti kaltinink?. Kaip tik tuo laiku pasitaik? b?ti t?vik?je ir Maironiui. Patyr?s, kas atsitiko, jis nu?jo prie sudauyto kryiaus, gana ilg? valand? prie jo pastov?jo, o paskui s?do ir ivaiavo ? Kaun?.
?kininkai paman?, kad pralotas ivyko, nepak?sdamas krato, kur kryiai dauomi. Ta?iau pasirod?, kad b?ta kito reikalo. K? jis padar? Kaune, niekas neino, bet nepraslinko ir savait?, o piktadariai jau buvo udaryti kal?jime. Netrukus ?kininkai gavo i Maironio 150 Lt, kad sudauytojo vietoje pastatyt? nauj? kryi?. ? kryi? dabar niekas kitaip ir nevadina, kaip Maironio kryiumi.
TR?KSTA TIK JO PATIES
Pasandravys atrodo madaug taip pat, kaip ir seniau. Karo metu buvo gerokai nukent?j? trobesiai, jie dabar jau atstatyti, suremontuoti. Nors ir nieko ?ia n?ra, kas mog? nustebint?, bet i vieta kiekvienam brangi. ?ia kiekvienas kampelis primena did?j? poet?. Atrodo, kad jis ims tai ir ieis i sodo. Bet jau penkeri metai kaip jis mir?.
2022 m. sukanka 160 m. nuo Maironio gimimo ir 90 m. nuo jo mirties. Paminint ias sukaktis Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos Knygos muziejuje birelio 29 d. atidaryta garsiajam kratie?iui skirta knyg?, nuotrauk? ir archyvini? dokument? kopij? paroda Aleksandro ir Onos i Kurmauski? s?nus. 1862 m. Pasandravys 1932 m. Kaunas.
