Ukre?iamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis
Nacionalinis visuomen?s sveikatos centras pasidalijo vaik? skiepijimo pagal profilaktini? skiep? kalendori? statistika ji rodo per pastar?j? deimtmet? vis ma?jan?ias vakcinavimo apimtis. Tai ?vertin? medikai ?sp?ja visuomen? atsisakymas ar atid?jimas profilaktikai skiepyti vaikus gali gr?inti sunkius ukre?iam?j? lig? atvejus, lemti sud?tingas komplikacijas ir pa?ius skaudiausius padarinius.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvyb?s moksl? centro profesor? Aurelija virblien? sako, kad dabar daugelis negeba ?vertinti realios ukre?iam?j? lig? gr?sm?s, nes aplink nebemato sunki? atvej? ir mano, kad rizikos neb?ra. Ta?iau svarbu suprasti, kad, ma?jant skiepijimosi rodikliams, pavojing? lig? gr?sm? ir tikimyb? joms v?l iplisti tik did?ja.
Vakcina padeda ivengti usikr?timo
Anot A. virblien?s, pagrindinis skiepijimo privalumas yra tai, kad paskiepytas asmuo daugeliu atvej? infekcine liga net nesuserga.
Ji sako, kad kai kurios infekcin?s ligos yra itin gr?smingos ir pavojingos, nes jos vystosi aibiku grei?iu: Pavyzdiui, meningokokin? infekcija yra sukelta bakterijos ir atrodyt?, kad nuo bakterini? lig? mes jau turime ginkl? antibiotikus. Ta?iau b?da yra ta, kad, kai prasideda sunki meningokokin?s infekcijos forma, gydytojai tiesiog nebesp?ja igelb?ti ligoni?. O jei mogus yra paskiepytas jis neturi rizikos ja susirgti.
Taip pat iais laikais antibiotikais gali b?ti gydoma difterija, bet ios bakterijos suk?l?jas iskiria toksinus, kurie itin staigiai paveikia mogaus organizm? ir gali sukelti didel? gr?sm? mogaus gyvybei.
Nors bakterin?s infekcijos gali b?ti valdomos antibiotikais, jei pavyksta sukurti skiep? jis ukerta keli?, kad liga net neprad?t? vystytis, teigia VU profesor? ir priduria, kad vakcinos yra sukurtos ir nuo virusini?, ir nuo bakterini? lig?. Ji atkreipia d?mes?: Nuo daugelio virusini? lig? efektyvi? vaist? n?ra, tod?l skiepai lieka vienintele alternatyva.
Gr?smingos ligos nedingo
Imunolog? A. virblien? akcentuoja ukre?iam?j? lig? pavoj? ir suaugusiojo, ir vaiko sveikatai: Klaidinga manyti, kad pavojingos infekcin?s ligos dingo vien d?l medicinos paangos, nes aplink nebematome konkre?i? lig? protr?ki?. J? gr?sm? suma?jo d?l to, kad didel? visuomen?s dalis paskiepyta. Jei visuomen? masikai nepripaint? skiep?, galime v?l tur?ti toki? baisi? atvej?, kuri? buvo anks?iau.
Itin ukre?iama virusin? tym? infekcija buvo ir iki iol yra viena daniausi? mir?i? prieas?i?, lyginant su kitomis vakcinomis kontroliuojamomis ligomis. Profesor? ?sp?ja mon?ms, kurie suserga tymais, o ypa? vaikams, kyla gr?sm? gyvybei ir liga gali b?ti itin sunkios formos, o vakcinos nuo to apsaugo labai efektyviai.
Kita itin gr?sminga infekcija yra raudonuk?. Didiausi? rizik? ji kelia n??ioms moterims: raudonuke susirgus n??iajai kyla didelis apsigimim? pavojus. Tam, kad ia virusine infekcija neusikr?st? moterys n?tumo metu, nuo raudonuk?s yra vakcinuojami vaikai, o imunitetas iai ligai ilieka visam gyvenimui.
Nors daugel? met? Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nebematyti poliomielito atvej?, iki pat XX amiaus vidurio i? lig? visi inojo kaip vien? baisiausi?. is virusas sukelia nerv? gal?ni? paeidimus, d?l kuri? mon?s lieka ne?gal?s, poliomielito padarinius sveikatai ?vardija A. virblien?.
Taip pat imunolog? pasakoja, kad, pasitelkiant vakcinas, buvo likviduota pavojinga virusin? liga raupai. Nat?ral?s raup? idiniai inyko d?l pasaulin?s vakcinacijos, kuri buvo atliekama iki pat 1980 met?.
Dabar turime bedioni? raupus, kurie yra giminingi moni? raupams. Ta?iau paskiepytieji nuo ?prast? raup? turi tam tikr? imunitet? ir bedioni? raupams. Be to, pastarieji ne tokie pavojingi, teigia A. virblien?.
Raupai k?l? didel? gr?sm?, mirtamumas nuo j? siek? apie 30 procent?. Daniausia ios ligos pasekm? randai, kurie gali b?ti ant viso k?no, ta?iau giliausi veido srityje. Kitos komplikacijos: encefalitas, osteomielitas, persileidimai, vyr? nevaisingumas, aklumas. Raup? inaikinimas skiepais laikomas didiausiu medicinos laim?jimu.
Svarbu suprasti protr?ki? rizika ilieka
Jei visuomen?je atsirast? dar daugiau asmen?, atsisakan?i? skiepytis, tikimyb? gr?ti ukre?iamosioms ligoms, kurios jau yra pamirtos, tapt? vis didesn?.
Kaip teigia A. virblien?, nors poliomielito viruso pas mus n?ra, jis vis dar cirkuliuoja tokiose pasaulio alyse kaip Afganistanas ar kai kuriose Afrikos alyse. ? ias alis i kit? pasaulio krat? vaiuoja karikiai, taip pat dalis moni? ten keliauja kaip turistai. Tod?l, ?vertinant tai, rizika usikr?sti ir parsigabenti virus? pas mus visada buvo, yra ir bus.
Profesor? sako, kad dabar su ukre?iam?j? lig? pavieniais atvejais daugiausia susiduria medikai, o visuomen? to nemato, tod?l atsiranda puiki terp? skleisti prie vakcinas nukreiptas spekuliacijas, nepasitik?jim? mokslu.
Reikia prisiminti, kad kai tik suk?r? vakcin? nuo poliomielito, mon?s laukdavo eil?se, kad tik j? gaut?, nes ypa? vaikai sirgdavo sunkiai ir likdavo ne?gal?s. Taip pat mes pamirome sunkius raup?, tym?, difterijos ar to paties kokliuo atvejus, kai vaikai tiesiog nuo i? lig? dusdavo, tod?l dalis moni? nebe?vertina gr?sm?s. Nebeinome, kaip atrodo ligos, nuo kuri? galime apsisaugoti pasiskiepij?. Ir pamirome tai, kad anks?iau liga nieko nesirinkdavo nesvarbu, ar tu esi turtingas, ar ne apsaugos netur?jo niekas ir visi to bijojo, teigia profesor?.
Nepageidaujami poj??iai normalu
Nors suaugusi?j? ir vaik? savijauta po vakcinos kartais b?na bloga, tokia organizmo reakcija ? skiep? yra visikai normali.
Kai kurie vakcinacij? pakelia lengvai, o kiti kovoja su gana aukta temperat?ra, jau?ia skausm? d?rio vietoje. Tokie poveikiai, pasak imunolog?s, yra visikai normali organizmo reakcija ? skiep?: ?vair?s simptomai, kuriuos jau?iame po skiepo, yra organizmo imuninis atsakas ? vakcin?. Net sergant infekcine liga, neb?tinai m?s? savijaut? veikia pats ligos suk?l?jas tai neretai b?na organizmo imuninio atsako reakcija, kuri? mes jau?iame kaip pakilusi? temperat?r?, bendr? silpnum?, galvos skausm? ir kitus simptomus.
Imuninio atsako metu susidaro daug ?vairi? aktyvi?j? l?steli? ir mediag?, kurios veikia vis? m?s? organizm?. Ta?iau visa tai labai individualu: vienas asmuo gali nepajusti net paties menkiausio skausmo d?rio vietoje, o kitam gali tekti kovoti su aukta temperat?ra ar kitais nemaloniais poj??iais.
VU profesor? ?sp?ja po vakcinos pasirod? simptomai praeina per 23 dienas, o sergant pa?ia infekcija organizmas su ja kovoja ilgiau ir skausmingiau. D?l to simptomai po skiepo yra nesulyginami su ta rizika, kuri? gali sukelti pati infekcin? liga.
Ragina apsaugoti savo vaikus
A. virblien? tvirtina, kad vakcina yra vienintelis efektyvus b?das apsaugoti savo vaik? nuo ligos, kuri gali b?ti labai sunki ir sukelti itin skaudias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. Net iuolaikin? medicina yra bej?g? prie tokias klastingas infekcines ligas, kaip difterija, stablig? ar invazin? meningokokin? liga, sako ji. Manau, kad kiekvienam t?vui yra svarbi vaiko sveikata, tod?l tokiu medicinos laim?jimu vert?t? pasinaudoti.
Primenama, kad Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) l?omis vaikai yra nemokamai skiepijami nuo 14-os ukre?iam?j? lig? pagal Lietuvos vaik? profilaktini? skiepijim? kalendori?: tuberkulioz?s, difterijos, stablig?s, kokliuo, poliomielito, hepatito B, pneumokokin?s, meningokokin?s, haemophilus influenzae B tipo infekcij?, nuo tym?, epideminio parotito, raudonuk?s, mogaus papilomos viruso, rotavirusin?s infekcijos.
Jei d?l tam tikr? prieas?i? vaik? pav?lavote paskiepyti, vert?t? kreiptis ? eimos gydytoj? ir vaikas bus skiepijamas pagal individual? skiepijim? kalendori?.
