Nuraminkime emocin? chaos? nei?j? i nam?
Daugeliui dabar sunkiau nei ?prastai, ta?iau ne visi tai geba pripainti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos ? specialistus.
Nors iais laikais vieumoje vis daniau pabr?iama psichikos sveikatos svarba ir alyje prieinamos pagalbos gausa mon?s vis dar nedr?sta kalb?ti apie savo emocijas ir renkasi lengvesn? keli? stengdamiesi tai pamirti, atid?ti ar nesureikminti.
Psicholog? Sonata Mickuvien? akcentuoja kreipimasis pagalbos yra ne silpnyb?s, o stipryb?s ir s?moningumo enklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenyb?s nebijo susidurti su tikruoju a, nesig?dija kalb?dami apie savo psichikos problemas, kuri? turi kiekvienas asmuo, ir pasiryta imtis veiksm? d?l savo psichin?s ir emocin?s gerov?s, turin?ios milinik? ?tak? gyvenimo kokybei.
Pastarieji ?vykiai daro ?tak?
Anot psicholog?s S. Mickuvien?s, normali psichikos sveikata tai geb?jimas b?ti savimi tarp kit?, gana pastovi emocin? b?sena, leidianti diaugtis gyvenimu, nat?raliai igyventi nes?kmes, li?des? ir kitas emocijas.
Didiausios problemos ikyla tuomet, kai mogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis ? kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudia save u sunkumus ir nes?kmes, aikina ji.
Didel? ?tak? psichinei ir emocinei gerovei daro ioriniai veiksniai. Psicholog? teigia, kad d?l pandemijos visuomen?je atsirado socialinis nerimas kai mon?s kone visuomet b?na ir dirba namie, o i?jimas i j? jiems kelia stres?: Namie viskas b?na itin patogu, tod?l galiausiai juose usis?dima ir pradedama bijoti bendrauti su kitais mon?mis.
Be viso to, iuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiam? ?tak? psichikos sveikatai: mon?s patiria stres?, nerim?, bijo d?l savo ateities ir d?l finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir n?ra aiku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks s?kmingai imok?ti paskolas, ileisti vaikus ? studijas ir pragyventi. iuo metu su tokiais psichologiniais ibandymais susiduria daugelis, sako psicholog?.
Kreipimasis pagalbos pagirtinas ingsnis
S. Mickuvien?s teigimu, visuomen?je vis dar gaji stigma, kai d?l fizin?s sveikatos kreiptis ? gydytojus yra ?prasta, o kreiptis psichin?s ir emocin?s pagalbos mon?s atid?lioja manydami, kad viskas praeis savaime ir tokia pagalba jiems yra nereikalinga.
Psicholog? pabr?ia kreipimasis pagalbos yra ne silpnyb?s, o stipryb?s poymis: Sprendimas iekoti pagalbos, nebijojimas susidurti su savo emocijomis ir tikruoju a yra stiprios asmenyb?s bruoas.
Anot jos, mones kreiptis ? specialistus danai paskatina artimieji, draugai. Neretai net ir pats k?nas pradeda rodyti tam tikrus signalus, tokius kaip psichosomatiniai skausmai: Labai danai susiduriame su tuo, kad mogus jau?ia skausm?, ta?iau medikai negali rasti to skausmo prieasties, tod?l pasi?lo apsilankyti pas psicholog?.
Be to, psicholog? pastebi, kad ? j? daniausiai kreipiasi 2535 met? sulauk? asmenys.
Tokio amiaus mon?s turi socialinius tinklus, domisi aktualijomis, tendencijomis ir visapusiku asmenyb?s augimu ir tobul?jimu, tod?l manau, kad visa tai turi didel? poveik? mogaus s?moningumui ir norui stiprinti savo psichikos sveikat?, paymi specialist? ir priduria, kad psichologin?s pagalbos ieko ir vyresni mon?s, ta?iau jos praktikoje toki? klient? gerokai maiau.
Kaip galime pad?ti sau?
Kartais iuolaikinis mogus, daug skaitantis ir besidomintis psichologija, streso akimirk? niekaip negeba nusiraminti ir negali prisiminti perskaityt? patarim?, kurie jam pad?t?.
Tam, kad geb?tume pad?ti sau, psicholog? rekomenduoja naudoti nesud?ting? ir paprast? pratim?, vadinam? stabtel?jimu.
Kai jau?iate, kad k?n? uvaldo nerimas, neigiamos mintys ar emocijos, pradeda dreb?ti rankos, pasistenkite stabtelti bent porai akimirk?. Atkreipkite d?mes? ? tai, kas vyksta jumyse, kokius k?no poky?ius jau?iate, pasteb?kite savo emocijas ir mintis. O tada susiaurinkite d?mesio lauk? ir pasteb?kite tik savo kv?pavim?, visa kita paliekant u d?mesio rib?. Kelet? akimirk? susikoncentruokite ? nat?ral? kv?pavim? ir pamau pereikite prie atpalaiduojan?io kv?pavimo, kai ?kvepiate per nos? ir ?kv?pus per burn? sakote od? ramu, stengiantis kiek ?manoma labiau atpalaiduoti savo k?n?. Tada pasitelk? vaizduot? ?kv?pkite visk?, kas yra gero, pavyzdiui, gerum?, meil? ar r?pest?, ir ikv?pkite vis? negatyv?: nerim?, kalt?, g?d?, li?des?, pykt?.
Pasak specialist?s, i praktika yra itin efektyvi ir padeda mon?ms priimti gyvenimikas situacijas, susitvarkyti su kylan?iomis mintimis ir emocijomis. Be to, ji primena, kad fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kofeino kiekio reguliavimas, alkoholio atsisakymas, tinkamas miego ir poilsio reimas taip pat padeda ilaikyti ir stiprinti ger? psichin? ir emocin? sveikat?.
Prieinamos pagalbos galimyb?s ?vairios
Jei matote, kad j?s? psichin? ir emocin? b?sena neger?ja, ta?iau vis dar nedr?state kreiptis pagalbos rekomenduojama pirm?j? ingsn? engti paskambinant psichologin?s pagalbos telefono linija ir anonimikai pasikalbant su konsultantu apie tai, kas jums kelia nerim?, stres? ar kitus ne itin malonius poj??ius. Toks pokalbis gali b?ti itin svarbus ir padr?sinantis jus engti tolesnius ingsnius emocin?s gerov?s link.
Pagrindin? emocin?s paramos linija 1809. Vis? pagalbos linij? s?ra? galima rasti Pagalba sau interneto svetain?je www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.
Pagalba sau interneto svetain?je ir mobiliojoje program?l?je taip pat gausu informacijos apie psichologinius sutrikimus, sav?s ir savo emocij? painim?, galima atlikti geros savijautos test?, pagalbos em?lapyje rasti visas alies psichikos sveikatos priei?ros ?staigas, susipainti su rekomendacijomis gyventojams, specialistams ir organizacijoms ar teisiniais apribojimais sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais.
Taip pat svarbu inoti, kad kiekvienas pilietis, usiregistrav?s psichikos sveikatos centruose arba visuomen?s sveikatos biure, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas ir tam n?ra reikalingas gydytojo siuntimas.
Jeigu reikalinga pagalba d?l psichikos ir elgesio sutrikim?, galima kreiptis ? psichiatr? psichikos sveikatos centre, kur bus ?vertinta psichikos b?kl? ir skiriamas reikiamas gydymas.
Patiriantiems artimo mogaus smurt? nemokam? ir konfidenciali? pagalb? si?lo specializuotos kompleksin?s pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).
Igyvenantiems kriz? ar esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei ir reikalinga skubi pagalba, reik?t? skambinti 112. Tada asmuo bus pristatytas ? pri?mimo-skubios pagalbos skyri? ir jam suteikta b?tinoji pagalba.
Rekomendacijos savipagalbos ?g?diams lavinti
Norintiems suinoti daugiau apie savipagalb?, s?moningum? ir psichikos sveikat?, patariama parsisi?sti ir naudotis internetin?mis program?l?mis Ramu ir Pauz?.
Ramu yra pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi program?l?, skirta panikos atakas patiriantiems mon?ms. Joje galima suinoti, kaip grei?iau ir efektyviau sustabdyti panikos atak?, suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir kaip tai susij? su k?nu ir psichika, mokytis nauj? nusiraminimo ir atsipalaidavimo ?g?di?.
Program?l?je Pauz? galima rasti daug naudingos informacijos apie s?moningum? ir jo poveik? gyvenimo kokybei, geb?jim? susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir suprasti bei priimti savo emocijas.
Pilie?iai raginami pasinaudoti visomis psichikos sveikatos gerinimo galimyb?mis, nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Svarbiausia suprasti, kad kartais net ir vienas pokalbis gali pad?ti pasijusti geriau, suadinti pasitik?jim?, vilt?, paskatinti spr?sti problemas ar tiesiog priminti, kad j?s niekada nesate vienas.
