Kei?ianti gyvenim? piligrimyst?
Iniciatyva iluvoje skaitome ?gauna pagreit? kiekvieno m?nesio 13 dien? laukiami skaitom? knyg? pristatymai. Kovo 13 dien? iluvos piligrim? centre kvie?iame ? pirm?j? J?rat?s Micevi?i?t?s knygos 5 v. Ignaco kelio etapai: mogaus tapsmas pristatym? Lietuvoje, simbolikai nurungiant net knyg? mug?. Apie knygas ir dar daugiau jungiant iluv? bei Ispanij? kalbam?s dviese iluvos piligrim? centro atstov? Silvija ir senosios ispan? kalbos, mistik? ekspert?, piligrim? J. Micevi?i?t?.
iluvoje m?gstame sakyti malda kojomis. Turb?t i dalies tai ir gyvosios piligrimyst?s atributas. Eiti ir melstis, melstis ir eiti kol ateisi ? ventov?. O tai tavo knyg? ciklas originalus tuo, kad tu tarsi si?lai keli? pakop? piligrimyst? skaityti, ?sigilinti, ?sivaizduoti ir tik tada eiti (be abejo, ir melstis). Kaip gim? toks sprendimas?
Tok? piligrimyst?s b?d? man padiktavo gyvenimas, o paragavusi taip ?junkau, kad panorau tokiu geru dalyku pasidalinti su kitais. Pirmoji mano piligrimyst? prasid?jo neplanuotai: ketinau tik ?vykdyti usakym?, atlikti labai sud?ting? darb? iversti ? lietuvi? kalb? svarbiausi? v. Teres?s Aviliet?s k?rin? Vidin? pilis arba Buvein?s. inojau, kas ji tokia bent kiek prisilietus ispanakalb?s teologijos ne?manoma neinoti ir dar inojau, kad patys ispanai jos tekst? prisibijo. Vis? pirma, ji ra? sen?ja kastil? kalba XVI a. pirmoje pus?je literat?rin? ispan? kalba dar tik k?r?si, tad Migelis Servantesas XVII a.
pradioje jau gavo j? suformuot?. Ir, antra, turinys. inant, kad ventoji rao apie antgamtines patirtis, pagr?stai suabejoji, ar ?manoma skaitant suprasti, o juo labiau iversti ? kit? kalb? tai, ko, ties? sakant, nesupranti, nesi igyvenusi? inoma, jei vert?jas pats yra mistikas ir dar uskaidintas iki tre?io dangaus, anot v. Pauliaus posakio, tada taip, bet… kur rasti tok? vert?j?? Beliko save padr?sinti, kad ne ventieji puodus lipdo, ir leistis ? nuotyk?.
?miausi gilintis ? Teres?s odi? kontekst?, etimologijas, tai yra, kiek ?manoma i?iupin?ti jos sodri? ir itin gausi? palyginim? kalb?. Taip ne tik sukaupiau kr?v? mediagos apie XVI a.
Ispanij?, bet ir aplankiau visus 17 miest?, kur ji ?steig? vienuolynus. Tiek daug prisiskai?ius nuvykti ir tai pamatyti, paliesti, steb?ti, kaip odiai virsta k?nu, buvo ne?tik?tina patirtis. Pajutau, kad Teres? man tapo gyvu mogumi labai imintinga bi?iule, galin?ia patarti ir padr?sinti mane, XXI a. moter?.
Patirtis su v. Terese mane imok?, kad esama ir kitokios piligrimyst?s kai ?jungiamas taip pat ir protas, m?s? sielos akys, Dievo duota viesa. Tuomet keliavimas tampa galimybe perimti dalel? m?s? prot?vi? sukaupto dvasinio paveldo, ?sitikinti, kokie 
aktual?s pamokymai t?, kurie jau ilaik? egzamin?, tai yra nugyveno s?kming? gyvenim?. Tad jei tur??iau kakaip pavadinti toki? piligrimyst?s r??, saky?iau, kad ji yra Teres?s Aviliet?s juk nuo jos prasid?jo is nuotykis, jis t?siasi jau deimt met? ir paskatino sukurti ventosios Ispanijos knyg? serij?, turin?i? jau tris knygas.
Ir kaip tik kovo m?nes? iluvoje skaitome tavo naujausi? knyg? 5 v. Ignaco kelio etapai. mogaus tapsmas. J? vadini kelioni? knyga. Neabejoju, kad kelion? tau kur kas daugiau nei ?jimas i tako A ? tak? B. Tai tarsi visas gyvenimas su savais keliais ir klystkeliais. Kod?l pasirinkai b?tent v. Ignaco kelion??
Tikrai taip, knyg? serijoje ventoji Ispanija kelion? tai visas vieno ar kito ventojo gyvenimas su jo keliais ir klystkeliais. Sekan?iam jo p?domis tai atveria galimyb? pasimokyti ir i taikli? pasirinkim?, ir i klaid?. Kod?l ? kart? mus ? keli? kvie?ia Ignacas Lojola? Ogi d?l to, kad k? tik atvent?me jo jubiliej?, o tiksliau, net tris, supuolusius beveik ? vien? viet?.
Pavadinimo dvilypumas: ar 5 kelio etapai simbolikai siejasi su Ignaco pratybomis? Ir kod?l mogaus tapsmas ne pokytis, persikeitimas, bet tapimas?
Penki Ispanijos regionai, kuriuos per?jo piligrimas Ignacas, n? nenumanydamas tiesi?s keli? b?simiems piligrimams, ities siejasi su svarbiausiu jo veikalu Dvasin?mis pratybomis. Ta?iau beraant atsiv?r? kita, daug svarbesn? s?saja su paties Ignaco gyvenimo tarpsniais. Taigi kelioni? knygoje susipyn? trys linijos: konkretus beveik septyni? imt? kilometr? kelias, Ignaco Dvasin?s pratybos ir jo paties gyvenimas.
odis tapsmas atskleidia Ignaco poi?r? ? mogaus brendim?: gyvenimo ?vykiai ne kei?ia jau esam? asmen?, bet j? formuoja, tampa plytomis, i kuri? mogus stato save bendradarbiaudamas su Apvaizda. mogus n?ra ubaigta b?tyb?, kokie yra gyv?nai. Jis yra atviras projektas, nes K?r?jas j? apdovanojo laisva valia ir pakviet? b?ti bendrak?r?ju tiek pasaulio, tiek ir paties sav?s. Ar pastebi, kaip tai prietarauja m?s? aplinkoje vyraujan?iam ?sitikinimui, kuris grindiamas XIX a.
psichoterapijos atradimais? Populiariosios psichologijos urnalai kvie?ia mog? save realizuoti, isiskleisti, tarsi jis jau b?t? ubaigtas vienetas kaip koks pumpuras, ? kur? jau nuo pradi? yra sud?tas visas b?simojo augalo projektas, o aplinka gali t? jo skleidim?si tik paskatinti ar sulugdyti. Beje, taip manydami pastatome ? centr? savo a ir imame labai ?tariai ir su baime i?r?ti ? aplink? juk ji gali mus sulauyti. Dar blogesni atrodo kiti pumpurai, kurie skleidiasi alia ir i m?s? vagia or?, maist? mus dusina. Daug kas manome kaip Jeanas Paulis Sartreas, kad pragaras yra kiti.
Krik?ionyb?s inia tik i pirmo vilgsnio atrodo pesimistika: taip, esame paeisti prigimtin?s nuod?m?s, ji yra kaip kirminas, gl?dintis tame m?s? pumpure. Ta?iau K?r?jas neapleido savo sukirmijusio k?rinio Jis ir toliau siun?ia pagalb? mogui ir kaip koks futbolo sirgalius serga u mus kiekviename ingsnyje, id?lioja mums ant kelio plytas, kad statytume save kaip katedr? ventov? ventajai Dvasiai, sakoma v. Pauliaus laike. Mes kiekvien? akimirk? ne esame tik Dievas esti, nes yra aminas, bet tampame, kaip ir dera laikinoms b?tyb?ms. Ignaco kirminas buvo ypa? kartas ir nirus b?das ir Dvasines pratybas jis suk?r? siekdamas savo paeistum? geriau pamatyti, ?vertinti galimybes, kaip i tokio prasto molio nulipdyti geriausi? ?manom? puod?. Beje, molio prastum? liudija net jo gimin?s pavard? Lojola: bask? kalba tai reikia… dumblyn?. Jo Pratybos sumanytos kaip b?das mums pasimanktinti mokantis, kaip statyti bendradarbiaujant su Apvaizda. Tod?l gyvenimas kartais vadinamas penkt?ja evangelija: keturios pirmosios yra bendros visiems mon?ms, penkt?j? Dievas rao kiekvienam asmenikai, kad pad?t? jam tapti geriausia ?manoma sav?s paties versija.
Min?jai, labai diaugiesi, kad pirmasis knygos pristatymas Lietuvoje vyks b?tent iluvoje mariologin?je ventov?je. Kod?l?
Knygos pristatymas iluvoje bus pirmas, kur? surengsime Lietuvoje tarsi paties Ignaco kelio pas m?s? skaitytojus pradia. Labai tuo apsidiaugiau, nes raydama knyg? kas ingsnis ma?iau, kaip kiekvienas svarbus jo gyvenimo tarpsnis prasid?jo Mergel?s Marijos akivaizdoje. Kai Ignacas gijo po baisaus sueidimo, ? dvasin? atsivertim? j? past?m?jo Mergel?s Marijos reg?jimas gal atvaizdas, o gal apsireikimas (?ia tyrin?tojai abejoja). Pirmoji vietov?, kuri? jis aplank? i?j?s ? piligrimyst?, buvo Aransasu ventov?, kur, anot tradicijos, piemuo 1468 m. surado Mergel?s Marijos skulpt?r?l?, tapusi? svarbiausia Ignaco gimtin?s, Baskijos utar?ja. Jos akivaizdoje jis dav? pirm?j? ?ad? ir dangaus valdov?s padedamas j? ilaik? vis? gyvenim?. Ignaco kelion?s tikslas buvo Montserato Mergel?s Marijos ventov? taip pavadintame kalne 810 m. irgi buvo rastas stebuklingas atvaizdas Juodoji Madona, Katalonijos glob?ja, ir iandien pritraukianti milijonus piligrim?. Jos akivaizdoje piligrimas Ignacas pakeit? apdar? i pasaulietinio riterio virto dvasios kariu atsiskyr?liu atgailautoju. Dar viena svarbi pradia Ignaco gyvenime: 1535 m. Monmartro ?adas, kai jis su eiais bi?iuliais pasiryo imtis bendros misijos tai buvo J?zaus draugijos uuomazga. ?adui jie pasirinko olin?s dien?, nor?dami, kad ir Mergel? Marija dalyvaut? j? Sekmin?se. Galiausiai pirmosios Miios: jas Ignacas paaukojo 1538 m. gruodio 25 d. Didiojoje Mergel?s Marijos bazilikoje Romoje. Netrukus J?zaus draugija i popieiaus gavo pirm?j? savo bany?i? ir tai buvo Pakel?s Mergel?s Marijos parapija su romie?i? nepaprastai mylimu Marijos paveikslu. Visos ios naujos pradios ir ikilo mano mintyse gavus kvietim? pirm?j? pristatym? surengti iluvos Mergel?s Marijos ventov?je tarsi pats v. Ignacas b?t? pasirink?s viet?, i kurios prad?s savo keli? pas Lietuvos skaitytojus.
D?koju u pokalb?.
Kovo 13 d. 14 val. kvie?iame ? J. Micevi?i?t?s knygos 5 v. Ignaco kelio etapai: mogaus tapsmas knygos pristatym? iluvos piligrim? centre, M. Jurgai?io a. 17A.
