�lapi? �emi? savininkai buriasi ? asociacijas

Nijol? PETRO�I?T?

Kasmet vis daugiau nuostoli? patiria �alies ?kininkai d?l vis labiau gendan?ios �em?s sausinimo sistemos. ?kininkai, suprat?, jog valstyb? tik deklaruoja, kad �em? yra jos turtas, o realiai nieko nedaro to turto i�saugojimui, suskubo patys burtis ? asociacijas ir gelb?ti melioracijos sistemas, pasinaudodami ES parama. Raseini? rajono ?kininkai yra tarp pirmaujan?i?j? ne tik Kauno regione, bet ir �alyje, suprat?, jog sk?stan?i?j? gelb?jimas � pa?i? sk?stan?i?j? reikalas.

Valstyb? atsikrat?

Raseini? rajone yra daugiausiai apskrityje drena�u sausinam? �em?s ?kio naudmen? – apie 92 t?kst. ha. Kaimo reikal? skyriaus vyr. specialistas Antanas Bartkus sako, jog apie 60 proc. drena�o sistem? jau yra susid?v?jusios, o kai kuriuose plotuose jos susid?v?jusios ir visu 100 proc., nes drena�o sistemos tarnavimo laikas yra apskai?iuotas ma�daug 40-?iai met?, o rajono kai kurioms sistemoms jau yra daugiau kaip 60 met?. T? rodo ir gaunami gyventoj? pra�ymai sistemoms remontuoti. Paskutiniuoju metu j? gauta per 20, ta?iau tokie pra�ymai, akcentuoja A.Bartkus, priimami tik valstybei priklausan?i? melioracijos ?rengini? remontui. Mat Vyriausyb?, nebegal?dama rimtais argumentais atremti �emdirbi? nepasitenkinimo, 2004 m. �patobulino� melioracijos ?statym? ir jame ?teisino, jog drena�o sistemos, kuri? vandens rinktuvai yra ma�esni nei 12,5 cm skersmens, yra pa?i? �em?s savinink? nuosavyb?, ir b?tent patys �em?s savininkai privalo r?pintis drena�u.

Valdi�ko drena�o b?dos

Ta?iau valstybei sunkiai sekasi susidoroti ir su gerokai suma�?jusia melioracijos ?rengini? dalimi. �tai praeitais metais Raseini? rajono melioracijos ?rengini? remontui skirta tik 743 t?kst. lit?, kai tuo tarpu raseini�ki? melioratori? �inioje yra 32 tiltai, 6 u�tvankos, apie 2000 pralaid? ir kt., kuo r?pintis privalu pirmiausiai. Pasak A.Bartkaus kolegos, vyr. specialisto Vilmanto Bacio, nesirengian?io kritikuoti melioracijos ?statymo, ketinimai darant pakeitimus melioracijos ?statyme gal ir geri buv?, bet ?statymas be pinig? neveikia. Dar kita b?da, jog n?ra kompleksi�ko melioracijos ?rengini? tvarkymo praktikos. Nebus naudos i� atskirai melioruojam?, remontuojam? plot?, jei u� tavo sklypo ribos bus u�sikim�?s magistralinis vamzdis ar net bebrai bus susikrov? u�tvank?.

Buriasi ? asociacijas

Kaimo reikal? skyriaus ved?jas Arvydas �ukauskas sakosi gal?s pasid�iaugti, jog rajono �emdirbiai aktyviai buriasi ? asociacijas. Asociacijos �iandien yra vienintel? reali galimyb? susitvarkyti melioracijos sistemas. Ved?jas pripa�?sta, jog ir j? rajone asociacij? k?rimasis ne?silingavo i�kart, reik?jo ilgai �emdirbiams ai�kinti asociacijos privalumus, nema�ai reik?jo ?tikin?ti, bet galop j? ai�kinamasis darbas vis tik dav? rezultat?. Aplinkiniuose rajonuose dar tik pasirod? pirmosios tokios kreg�d?s, o� Raseini? rajone yra ?sik?rusios 6 asociacijos, i� kuri? 4 jau vykdo projektus, o dar dvi pateik? parai�kas vertinimui.
V.Bacys pastebi, kad ? asociacijas pirmiausiai buriasi stambi? ?ki? savininkai, nes b?tent jie patiria daugiausiai nuostoli?. Ekonominio �emi? vertinimo Lietuvoje
teorijos k?r?jas akademikas Vaclovas Mali�auskas teigia, jog melioruotose �em?se jav? derlingumas yra 25-30 proc. didesnis. �iandienos pa�angiuose ?kiuose tai � papildomos 2 tonos gr?d? i� hektaro, neskai?iuojant technikos tausojimo, darb? atlikimo laiku ar j? spartos.
Asociacij? pionieriais Raseini? rajone tapo Stasys M?linis ir Vincas Macijauskas. Netrukus j? pavyzd�iu pasek? ir Nemak�?i? kra�to ?kininkas Alfredas Bardauskas, o Girkalnio apylink?se � Nauris M?l?�ius. 2010-?j? gale buvo sulaukta dar dviej? projekt?: Laimut?s Ragaliauskien?s i� Steponkaimio ir Vido Venckaus nuo �u�v?s.
Kaip �Alio, Raseiniams� sak? N.M?l?�ius, reikia tik d?koti situacijai, leid�ian?iai burtis ? asociacijas, nes antraip j? valdomos �em?s greitai virst? bevert?mis. Sak?, jau ir taip pakankamai su �eme kvailys?i? pridaryta, kai nekilnojamas turtas � �em? � tapo kilnojama ir imta j? it paklod? tampyti po vis? Lietuv?: �Aplink yra daug valstybin?s �em?s sklypeli?, neturin?i? �eimininko, kuriuose niekasn? neketina sausinti, o per tai kent?sime mes, gretim? sklyp? �eimininkai�.
A.Bartkus su tokiomis ?kininko mintimis sutinka. Tai u�sienio �alyse es? kitaip, kai kiekvieno drena�o sistema yra individuali, o tuo tarpu pas mus � bendri masyvai.

Trukd�iai

Reikalavimas prie projekto prid?ti 10 proc. sav? l?�? yra tik vienas trukd�i?, ilgai nei�judin?s asociacij? k?rimosi. Vieno asociacijos projekto vert? yra 1 mln. 35 t?kst. lit?. Reikalavimas prie tokios sumos prid?ti 10 proc. savo l?�? yra dideli pinigai, kuri? ?kininkai atliekam? neturi. Ta?iau kur kas labiau, mano ?kininkai, t? proces? stabdo tai, jog nema�? dal? �emi? ?kininkai nuomojasi, o tikrieji �emi? savininkai dar n?ra suinteresuoti leisti pinigus savos �em?s gerinimui. Tod?l �em?s naudotojas, prie� ?kurdamas asociacij?, labai rimtai apsvarsto, ar savininkas, kai d?l atliktos melioracijos padid?s �em?s vert?, nesugalvos jos parduoti, ar nepakels nuomos kainos ir pan. Be to, asociacijos nariai privalo ?sipareigoti, jog penkis metus naudos t? �em? ?kio reikalams. Kaip garantuoti, jei �em? n?ra tavo nuosavyb?? Ved?jas A.�ukauskas mano, jog reikalavimas prie projekto prisid?ti savo l?�omis yra geras: �I� gyvenimo patirties galiu pasakyti: jei �mogus savo ?na�u prisideda prie turto vert?s suk?rimo, tai tas turtas yra kitaip ir tausojamas.�
Melioratoriai bei ?kininkai pastebi, jog lygiagre?iai su asociacij? k?rimusi b?tina spr?sti ir griovi? prie�i?ros klausimus. Lenkijoje jau seniai teikiama europin? parama grioviams tvarkyti, o pas mus vis tr?ksta politinio sprendimo, jau keleri metai �is klausimas svarstomas, bet jis nejuda i� mirties ta�ko. Tuo tarpu savanori?, jei grioviuose n?ra malkoms tinkam? alksni?, griovi? tvarkymui neatsiranda. U� tai ? tokius griovius mielai atsikrausto bebrai, o j? u�tvank?, kurias ?manoma i�valyti tik ekskavatoriumi, sukeltas vandens lygis grioviuose bemat �i�jungia� de�imtis hektar? aplinkini? drena�o sistem?.
A.Bartkus sako, jog ne tik kr?mynai pridaro mil�ini�kos �alos melioracijos sistemai. Jis atne�a parodyti asi?kli? suai�yt? drena�o vamzdel?. Sako, asi?kli? �aknys u�kem�a drena�o arterijas bet kokiame gylyje ir j? i� ten jau nebei�krap�tysi.

Reikia skub?ti

Ta?iau kad ir kaip ten beb?t?, kad ir daug valstyb?s kliurk? �emdirbiai bepriskai?iuot?, asociacijos �iandien yra vienintel? galimyb? gelb?tis nuo mirkstan?i? plot?.
�Jei �em? sutvarkyta, i� jos paimi tiek, kiek ji gali duoti, o jei ne � tegausi tiek, kiek ji pati panor?s atiduoti�, � taiklus ?kinink? pasteb?jimas.
Melioracijos skyriaus specialistai prie to priduria: �iuo metu kaip tik vyksta naujas parai�k? pri?mimo etapas, bet l?�os yra ribotos. Pra�ioplin?j? iki vidurvasario, ? �?
traukin? galite ir nebesusp?ti.