Balandžio 18-oji – Paminklų apsaugos diena
Viktaras VITKUS
Pažymint šią dieną norisi prisiminti vadinamojo nematerialaus istorijos ir kultūros paveldo puoselėtojus, dirbusius Lietuvoje bei mūsų krašte. Apie dalį jų yra rašyta, tačiau keliais žodžiai reikėtų prisiminti ir kitus.
1919-05-28 švietimo ministro Juozo Tūbelio kabinete vyko Valstybės archeologijos komisijos steigiamasis susirinkimas. Tai buvo viena pirmųjų paminklosauginių institucijų Lietuvoje. Joje dalyvavo muziejininkai ir archeologai. Komisijos pirmininku tapo Raseinių krašto atstovas, dailininkas, archeologas, muziejininkas ir visuomenės veikėjas Tadas Daugirdas. Jam mirus, nuo 1920 m. – filologas ir etnografas Eduardas Volteris. Sekretoriumi pakviestas KonstantinasJablonskis.
Petras Būtėnas prisimena, kaip keli Vytauto Didžiojo universiteto studentai, paraginti prof. E. Volterio ir prof. K. Būgos, 1923 metais sudarė Lietuvių studentų kraštotyros draugiją. Tuomet Panevėžyje taip pat įsikūrė kraštotyros draugija, o 1925 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje buvo įkurta Tautotyros ir senienų rinkimo draugija. Draugijos pirmininkas Petras Būtėnas prisimena: „(…) Tokiuose Pavešėčiuose užėjome pas ūkininką Mykolą Bajoriūną, apsišvietusį ir malonų žmogų, kitkart net ką ne ką savo rašinėjusį. Jis mums mielai atidavė visas savo senas knygas, lietuviškuosius laikraščius, vokiečių ir rusų laikų dokumentus, net savo eilėraščius. Čia tyčia tą faktą pažymėjau, norėdamas pabrėžti, kad šitokio tipo žmonių apsčiai mūsų sodžiuose esama ir kad jų tautosakininkams ir muziejininkams nėra ko aplenkti“.
1927-05-15 Šiauliuose vyko Kraštotyros draugijos steigiamasis susirinkimas. Jos steigėjai: teisėjas P. Bugailiškis, daktaras D. Jasaitis,burmistras J. Sondeckis, kun. Lapis, gimnazijos direktorius V. Šliogeris, apskrities valdybos narys J. Švambaris, mokyklų inspektorius K. Ubeika, žydų gimnazijos direktorius dr. J. Bergeris. Pagrindinis draugijos tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Savo tikslui įgyvendinti draugija tyrė gimtojo krašto istoriją ir etnografiją, rinko archeologinius radinius, senovės raštus, dokumentus, memuarus, atvaizdus, pinigus, graviūras, tautosakos ir tautodailės kūrinius. Draugija rinkiniais keitėsi su kitomis analogiškomis draugijomis ar įstaigomis, rengė viešas parodas, ruošė ekskursijas, ekspedicijas, leido spausdinius. Draugijos veikimo plotas –Šiaulių ir gretimos apskritys.Daug dėmesio kraštotyrai skyrė spauda. 1927 m. rugpjūčio mėn. „Lietuvos mokykloje“ Nr. 8. išspausdintas J.Rusecko straipsnis „Kapinynai kaipo dorinimo bei mokymo priemonė“, 1928 m. „Trimite“ – P. Tarasenkos straipsnis „Talkon mokslišką darbą“ ir tais pačiai metais redakcijos straipsnis „Atgyja senovinis Rambynas“. 1937 m. žurnale „Tautos mokykla“ išspausdintas M. Mačernio straipsnių ciklas „Aplinkos ir Tėvynės pažinimas“, 1938 metais tame pačiame žurnale Nr. 8 – K. Augulio straipsnis „Pažinkime mūsų sodybas“. Straipsnis iliustruotas P. Galaunės piešiniais. Nėra jokios galimybės išvardinti tuomet spausdintus straipsnius bei kitus veikalus apie istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimą. Tačiau pasitaikydavo ir liūdnų žinių. 1937 m. žurnale „Mokslo dienos“ Nr. 3 buvo rašoma: „(…) Vilniaus – Trakų starosta uždraudė vilniečių lietuvių Mokslo draugijai rinkti tautosaką: lietuvių pasakas, dainas, burtus ir kt. Starosta (seniūnas) rašte graso, kad LMD turėtų nemalonių padarinių (suprask,uždarytų), jei tautosaka toliau būtų renkama“.
Nuo 1929 metų grafikas Vytautas Jurkūnas (g. 1910 m.), studijuodamas Kauno meno mokykloje, lankė Švietimo ministerijos senovės paminklų apsaugos kursus, domėjosi liaudies kultūra ir buitimi, dalyvavo etnografinėse ekspedicijose, kurios vyko ir Raseinių krašte.Nuo 1931 metų kraštotyros draugija pradėjo veikti Tauragėje.
Mokytojas, kraštotyrininkas Pranas Lazdauskas (g. 1926 m.), I šaukimo Tarybos narys (1990-1995m.), 1991-1993 m. rajono savivaldybės užsakymu atliko Raseinių rajono buvusių dvarų fotofiksaciją. 1991 m. LR KPI Tauragės apygardos užsakymu laikraščio „Naujas Rytas“ fotokorespondentas Dominykas Katkauskas fiksavo Raseinių rajono bažnyčias.
Mokytojas, kraštotyrininkas Titas Globys domėjosi Raseinių bažnyčios istorija, išleido knygą apie Raseinius, spausdino straipsnius apie krašto istoriją („Raseinių sunkumai prieš 66 metus“, „Naujas rytas“, 1971-02-09; „Senais keliais takeliais“, „Naujas rytas“, 1981-11-05; „Raseinių mokyklos istorijos metmenys iki 1940 m.“ „Atvarai“ Nr. 4 ir kt.). Raseiniškius straipsniais apie miesto praeitį, rezistentų kovas supažindino žurnalistai V. Barevičius ir V. Kvedys.
