Advento žvakė šildė renginio dalyvius

Siųsti Versija spausdinimui

Didžiulių kaimo bendruomenės namuose įvyko dvi paskaitos visiems aktualiomis ir prasmingomis temomis.
Prieššventiniai linkėjimai
Lai advento žvakės liepsnoje sudega visi neramumai, kurie liečia mus visus metus, ir šėtoniškam kovidui ateina pabaiga. Lai mus aplanko palaiminga Dievo valia. Lai žvakių šviesoje ištirpsta baimės ir nežinomybės jausmas, lai ramybė, santarvė ir meilė apsigyvena kiekvieno mūsų namuose, nuoširdžiai linkėjau popietės dalyviams.
„Gražaus ir viltingo šventų Kalėdų laukimo. Tegul šis laikas būna ramybės, apmąstymo ir susikaupimo, dėmesio kiekvienam šalia mūsų esančiam metas“, – susirinkusiems linkėjo Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, Raseinių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys.
„Ne“ smurtui prieš moteris
Susikaupimas neblėso ir nagrinėjant pagrindinius renginio klausimus. Nuo 1991 metų visame pasaulyje organizuojama tarptautinė socialinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija prasidėjo lapkričio 25-ąją Tarptautinę prievartos prieš moterį panaikinimo dieną, o baigsis gruodžio 10-ąją – Žmogaus teisių dieną.
Kiekvienais metais Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) organizuoja 16 aktyvumo dienų renginius, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbią problemą – smurtą prieš moteris šeimoje. LSDMS Raseinių klubo moterys kartu su Raseinių krizių centru prisijungė prie projekto „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Būtina kuo daugiau kalbėtis apie smurto šeimoje atvejus, moterims ir visiems aplinkiniams padėti suprasti, kad smurtas šeimoje yra ne privatus gyvenimas, o rimtas žmogaus teisių pažeidimas. Smurtas ir prievarta žlugdo moters orumą, pasitikėjimą savimi ir aplinka, todėl visuomenei, politikams svarbu nelikti abejingiems ir suteikti moterims vilties, kad situacija gali pasikeisti.
Mūsų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra itin opi problema. Taip pat šia akcija yra siekiama išreikšti moterų solidarumą kovojant su smurtu prieš moteris, skleisti daugiau informacijos moterų teisių klausimais. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta dar labai daug, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamas visuomenėje.
Pasak Raseinių krizių centro vadovės Astos Montvydienės, smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra socialinė problema, įgavusi epidemijos mastą. Šis reiškinys yra žalojantis ne tik smurto auką, tačiau ir nepataisomai žalingas visuomenei.
Vaikai smurtinius santykius perkelia į mokyklas, smurtiniai santykiai, išmokti šeimoje, yra ir viena agresyvaus elgesio keliuose priežasčių. Smurto aukos serga psichinėmis ligomis, gniuždomas jų kūrybinis mąstymas. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (šis įstatymas įsigaliojo 2011 m.
gruodžio 15 d.) išreikštas pažangus valstybės požiūris į smurto artimoje aplinkoje reiškinį kaip į visuomeninę žalą keliantį dalyką. Tačiau dėmesys įstatymui įgyvendinti, esamoms problemoms iškelti – šiandien naujai kylantys uždaviniai norint ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui. „Nėra nieko gražesnio už tą, kuris stengiasi, kad gyvenimas būtų gražus kitiems“ (Mandy Hale).
Tariame nuoširdžiai ačiū Raseinių krizių centro vadovei A. Montvydienei ir šio centro teisininkei Linai Miežinienei už prisijungimą prie tarptautinės akcijos, už informaciją paskaitoje, lankstinukus ir padovanotus maišelius su pagalbos telefono numeriu.
Ariogalos seniūnijos seniūnės pavaduotojas Kazimieras Klimas taip pat palinkėjo, kad nebūtų smurto namuose, ir informavo apie gyvenamųjų namų registrų atnaujinimo reikalingumą.
Maisto vieta – ne šiukšliadėžėse
„Maisto švaistymas – skaitykite maisto produktų etiketes: tinkamumo vartoti terminai, maisto išsaugojimo galimybės“, – paskaitą šia tema skaitė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseinių skyriaus specialistė Vaida Mikelaitienė, jai taip pat padėkojome.
Maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje  – 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių ir šakniavaisių.
Pasak pranešėjos, reikia lavinti įgūdžius, padedančius mažinti maisto švaistymą kasdieniame gyvenime. Be to, prieš perkant labai svarbu atkreipti dėmesį į produktų vartojimo terminus, žinoti, kaip juos išsaugoti ilgesnį laiką.
Kartu su Didžiulių seniūnijos seniūnaite Albina Švediene džiaugiamės prasminga ir informatyvia popiete.
Džiugaus šv. Kalėdų laukimo!
Diana Kaupaitienė,
LSDMS Raseinių klubo ir
Didžiulių kaimo bendruomenės pirmininkė

Komentarų nėra