Akmenės kaimo kapinių koplyčia

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

K. Šešelgis teigia, kad mūrinių koplytėlių užsakovai ir fundatoriai dažniausiai būdavo kaimų bendruomenės, parapijos, vietiniai turtingi žmonės. Šiluvos sen. Akmenės kaimo kapinių koplyčios statybą galėjo paremti Aukštadvario dvarininkai Kontrimai, kurie garsėjo savo mecenavimu ir buvo artimi sukilimo idėjoms. Žymus kraštotyrininkas Balys Buračas straipsnyje „Ką sako mūsų senieji paminklai“ rašė: ,,(…) Rusai, besibastydami aplink kryžių (sukilimo metu – apie koplytėlę, – V.V. ), atrado jame pasislėpusį kunigą. Visaip jį vargšą kankino, kad išgautų žinių apie sukilėlius. Pagaliau ėmė tą kunigą ir užmūrijo gyvą…“ Yra ir daugiau padavimų, dalis jų jau išsitrynė iš senolių atminties. Anot B. Buračo, koplytėlės būta tuščiavidurės, „viršutinis aukštas remiasi į keturkampius mūro stulpus, virš kurių yra raudonų čerpių stogelis su smailiu bokšteliu viršūnėje“. Viršutinis koplytėlės tarpsnis buvo atviras, dabar jis atviras tik iš trijų pusių, nišų viršus arkinis. Virš stogelio yra ne smailus bokštelis, o akmeninis kryželis. 1971-09-28 duomenimis, koplytėlę vainikuoja geležinis kryželis. Architektė A. Jankevičienė pažymi, kad koplyčios apatinis tarpsnis yra su nusklembtais kampais  (1939 m. publikuota nuotrauka). Po remonto koplyčia įgavo stačiakampio formą.
XIX a. pabaigoje statytos koplytėlės (DV 2326) viršutiniame tarpsnyje yra Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Koplyčia sąlyginai „liekna“, laiptuoto tūrio. Apatiniame
tarpsnyje dviem lygiais išdėstytos nišos. Akmenės kaimo gyventoja Masiulienė sakė, kad ilgą laiką koplytėlę, kaip ir kitas aplinkines vertybes, prižiūrėjo jau Anapilin
išėjęs vietos gyventojas Vaitkus.
Dar tarpukaryje B. Buračas rašė: „(…) Kryžius, buvęs kada gražus, dabar jau gerokai apleistas: mūro tinkai ir įvairūs pagražinimai nubyrėję, nušiupėję ir laiko nugraužti,
vietomis plikos plytos kyšo ore“.  Pasak Jono Brigio, 1987 m. Šiluvos klebonas kunigas V. Grauslys koplyčią perstatė. Pranešime vyskupijai apie 1987 m. darbus jis rašė, kad koplytėlės plytos visai nutrupėjusios, taigi ji išardyta iki pamatų ir iš plytų pastatyta naujai, jos vidus prikimštas akmenų. Nerašoma, iš kokių plytų. Tačiau nuo 1993 metų ir vėl buvo fiksuojamas tinko byrėjimo procesas. 1999-03-29 jis siekė 85 nuošimčius. Padėtis nepasikeitė ir 2000-03-12.
Koplytėlę aptinkame 1983 m. vietinės reikšmės dailės paminklų sąraše. Bendrų bruožų su ja turi koplytėlė, esanti prie kelio Šiluva – Tytuvėnai. Reikia pastebėti, kad tik dvi liaudiškai interpretuotos plytų ir akmenų mūro koplytėlės turi paminklinį statusą. Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės Gražinos Pečkaitienės, liepos 15-20 dienomis į nišas buvo įdėti mozaikos technika atlikti pano. Specialistė teigia, kad kūriniai atlikti jau seniai, ir už juos buvo sumokėjęs Šiluvos kunigas V. Grauslys. Informacija apie įvykdytus darbus specialistę pasiekė 2011-07-21.
Vertinant atliktus darbus reikia pažymėti, kad:
1.     Darbai nebuvo derinami su paminklosauginėmis institucijomis, Tytuvėnų regioniniu parku.
2.     Mozaikos siužetai, nors ir biblijiniais motyvais, neturi ištisinės sekos. Padavimai akcentuoja, kad koplytėlė statyta 1863 metų sukilimo įvykiams atminti.
3.     Iš saugomojo objekto požymių liko tik autentiškas tūris.
Esame ne kartą pasimokę, kad noras turėti gražų objektą, nesiremiant istoriniais faktais, specialistų nuomone ir išvadomis, nuveda mus į lankas. Dėl nežinomo sumanytojo lengvos rankos paveldosaugininkai turi galvos skausmą – spręsti, ar objektas gali būti paminklinis. Rajone yra dar 3 mūrinės koplytėlės, negi jos taip pat bus „gražinamos“?

1 Komentaras

  1. zita

    2011-09-18 22:07

    Didžiai gerbiamas straipsnio autoriau, Ką kas bedarytų su paveldo objektais, Jums niekas netinka… geriau kad apšiuręs koplytstulpis stovėtų..