Akmen?s kaimo kapini? koply?ia

Viktoras VITKUS

K. �e�elgis teigia, kad m?rini? koplyt?li? u�sakovai ir fundatoriai da�niausiai b?davo kaim? bendruomen?s, parapijos, vietiniai turtingi �mon?s. �iluvos sen. Akmen?s kaimo kapini? koply?ios statyb? gal?jo paremti Auk�tadvario dvarininkai Kontrimai, kurie gars?jo savo mecenavimu ir buvo artimi sukilimo id?joms. �ymus kra�totyrininkas Balys Bura?as straipsnyje �K? sako m?s? senieji paminklai� ra�?: ,,(…) Rusai, besibastydami aplink kry�i? (sukilimo metu � apie koplyt?l?, � V.V. ), atrado jame pasisl?pus? kunig?. Visaip j? varg�? kankino, kad i�gaut? �ini? apie sukil?lius. Pagaliau ?m? t? kunig? ir u�m?rijo gyv?…� Yra ir daugiau padavim?, dalis j? jau i�sitryn? i� senoli? atminties. Anot B. Bura?o, koplyt?l?s b?ta tu�?iavidur?s, �vir�utinis auk�tas remiasi ? keturkampius m?ro stulpus, vir� kuri? yra raudon? ?erpi? stogelis su smailiu bok�teliu vir�?n?je�. Vir�utinis koplyt?l?s tarpsnis buvo atviras, dabar jis atviras tik i� trij? pusi?, ni�? vir�us arkinis. Vir� stogelio yra ne smailus bok�telis, o akmeninis kry�elis. 1971-09-28 duomenimis, koplyt?l? vainikuoja gele�inis kry�elis. Architekt? A. Jankevi?ien? pa�ymi, kad koply?ios apatinis tarpsnis yra su nusklembtais kampais� (1939 m. publikuota nuotrauka). Po remonto koply?ia ?gavo sta?iakampio form?.
XIX a. pabaigoje statytos koplyt?l?s (DV 2326) vir�utiniame tarpsnyje yra Kristaus, ne�an?io kry�i?, skulpt?ra. Koply?ia s?lyginai �liekna�, laiptuoto t?rio. Apatiniame
tarpsnyje dviem lygiais i�d?stytos ni�os. Akmen?s kaimo gyventoja Masiulien? sak?, kad ilg? laik? koplyt?l?, kaip ir kitas aplinkines vertybes, pri�i?r?jo jau Anapilin
i�?j?s vietos gyventojas Vaitkus.
Dar tarpukaryje B. Bura?as ra�?: �(…) Kry�ius, buv?s kada gra�us, dabar jau gerokai apleistas: m?ro tinkai ir ?vair?s pagra�inimai nubyr?j?, nu�iup?j? ir laiko nugrau�ti,
vietomis plikos plytos ky�o ore�.� Pasak Jono Brigio, 1987 m. �iluvos klebonas kunigas V. Grauslys koply?i? perstat?. Prane�ime vyskupijai apie 1987 m. darbus jis ra�?, kad koplyt?l?s plytos visai nutrup?jusios, taigi ji i�ardyta iki pamat? ir i� plyt? pastatyta naujai, jos vidus prikim�tas akmen?. Nera�oma, i� koki? plyt?. Ta?iau nuo 1993 met? ir v?l buvo fiksuojamas tinko byr?jimo procesas. 1999-03-29 jis siek? 85 nuo�im?ius. Pad?tis nepasikeit? ir 2000-03-12.
Koplyt?l? aptinkame 1983 m. vietin?s reik�m?s dail?s paminkl? s?ra�e. Bendr? bruo�? su ja turi koplyt?l?, esanti prie kelio �iluva � Tytuv?nai. Reikia pasteb?ti, kad tik dvi liaudi�kai interpretuotos plyt? ir akmen? m?ro koplyt?l?s turi paminklin? status?. Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist?s Gra�inos Pe?kaitien?s, liepos 15-20 dienomis ? ni�as buvo ?d?ti mozaikos technika atlikti pano. Specialist? teigia, kad k?riniai atlikti jau seniai, ir u� juos buvo sumok?j?s �iluvos kunigas V. Grauslys. Informacija apie ?vykdytus darbus specialist? pasiek? 2011-07-21.
Vertinant atliktus darbus reikia pa�ym?ti, kad:
1.�� � Darbai nebuvo derinami su paminklosaugin?mis institucijomis, Tytuv?n? regioniniu parku.
2.�� � Mozaikos siu�etai, nors ir biblijiniais motyvais, neturi i�tisin?s sekos. Padavimai akcentuoja, kad koplyt?l? statyta 1863 met? sukilimo ?vykiams atminti.
3.�� � I� saugomojo objekto po�ymi? liko tik autenti�kas t?ris.
Esame ne kart? pasimok?, kad noras tur?ti gra�? objekt?, nesiremiant istoriniais faktais, specialist? nuomone ir i�vadomis, nuveda mus ? lankas. D?l ne�inomo sumanytojo lengvos rankos paveldosaugininkai turi galvos skausm? � spr?sti, ar objektas gali b?ti paminklinis. Rajone yra dar 3 m?rin?s koplyt?l?s, negi jos taip pat bus �gra�inamos�?