Ar dar žvelgsime į mėnulį?
Šiandien tapo madinga sėjant net į mėnulį žvelgti. Pamąstykime, ar tai svarbiausia! Gal pradėkime nuo to, ko sėklelei, kad ji dygtų, reikia. Ogi penkių sąlygų, kaip ir kiekvienai gyvai būtybei – šilumos, drėgmės, oro, šviesos ir maisto. Kai žemelė šilta, drėgna ir puri, kur sėklelė nubirs, net ir kulnu užžėrus, ji sudygs…
Įdomus šis laikmetis. Kokių tik originalių minčių ir idėjų neišgirstame visuose gyvenimo kampeliuose, mūsų gausioje spaudoje ir reklamoje. Antai kaip lieknam ir gražiam tapti per keletą savaičių, vartojant brangias tabletes, kaip su stebuklingu antpilu išgydyti devynias negalias, kaip šeimos bėdas galima išspręsti pasitelkus horoskopus ar burtininkus. Madinga dar žvelgti į Mėnulio kalendorių ir pagal jį pasėti šeimos daržą, tikintis, kad jis suvešės. Žinoma, jei dar tarpueilius purensime ir derlių rausime taip pat žvelgdami į kalendorių…
Nėra apie tai teiginių ir gausioje daržininkystės mokslo literatūroje. O juk po kruopelytę daržovių auginimas, įvairių sąlygų įtaka tirta, analizuota, lyginta šimtmečiais. Tokios daržininkystės veikla pagarsėjusios darbščios tautos, kaip vokiečiai, olandai, kinai ar japonai, tikrai būtų užčiuopę tą nors mažą procentėlį derliaus padidėjimo priklausomai nuo mėnulio fazės, būtų apie tai rašoma, žinoma. Deja, to nėra…
Mums atrodo, kai stokojama daržininkystės žinių, kai nežinoma, kada sėti, kaip tręšti, kaip kovoti prieš ligas ir kenkėjus, tada savo nesėkmes bandoma teisinti, o ir išeities ieškoti antgamtinėse jėgose. Gal pasėta ne toje mėnulio fazėje… Beje, ne tik sėti, bet ir tarpueilius purenti, laistyti, derlių nurauti taip pat patariama į jį žvelgiant…
Taigi tikintys mėnulio kalendoriumi – tegu juo naudojasi, abejojantys – tegu eksperimentuoja, o netikintys – gali ir pasišaipyti. Bent iš to, kad šiandien jo kaimynas skuba sėti ridikėlius, už savaitės sės salotas, paskui visą mėnesį skaičiuos dienas iki svogūnų ar morkų sėjos. O gali pasitaikyti, kad tą išrinktąją dienelę žemelė bus per šalta, užmirkusi, o gal perdžiūvusi…
Ir dar kelios mintys vis dar žvelgiantiems į mėnulį. Pirma – padarykite eksperimentą, pasėkite dalį daržo pagal mėnulio kalendorių, kitą dalį tą dieną, kada nepatariama sėti. Ar neįdomu? Jeigu draudžiamą dieną pasėtos daržovės nederės, aš pasirengęs nuostolius atlyginti! Tikiu, kad mėnulis nuostabi ir brangi mūsų pasaulio dalelė, bet mažai sėklytei ji ne pati svarbiausia. Kaip minėjau, jai reikia šilumos, drėgmės, nėra kada į mėnulį žvalgytis. O be to, ji pati palauks, tarkim, tos palankios mėnulio fazės, juk ji gyva, neapsiriks…
Gal geriau pagal gamtos kalendorių
Dažnas daugiau patyręs daržininkas pastebi, kad šalnos būna pagal tam tikrą tvarką, dėsningumą, jos gana tiksliai sutampa su kai kurių augalų, kaip šalpusnio, gluosnio, ievos, alyvos, fenologinėmis fazėmis – sužaliavimu ar žydėjimu. Fenologinio arba gamtos kalendoriaus pažinimas palengvina surikiuoti darbus darže. Lengva juk atsiminti, kad jautrias šalnoms daržoves, kaip agurkus, aguročius, pupeles, be baimės galima sėti tik alyvoms sužydus. Gamtos atbudimo, žydėjimo dėsningumus mūsų senoliai stebėjo, žinojo, tik mes primiršome, mat, daug laiko praėjo…
Daugelis daržovių sėjamos ar sodinamos iki vasaros pabaigos. Ropinių ir žiedinių kopūstų daigai vėlyvo rudens ar žiemos derliui sodinami liepos pabaigoje, ridikėliai rudens derliui sėjami rugpjūčio antroje pusėje. Salotas, špinatus, krapus galima sėti iki vasaros pabaigos, jei tik turime laisvą žemės plotelį, pavyzdžiui, nukasus ankstyvąsias bulves. Šeimos daržo tuščias, juodos žemės plotelis nepuošia…
Mūsų sąlygomis ne laiku pasėtos ar pasodintos daržovės nukenčia nuo šalnų. Ir dažniausiai šilumamėgės daržovės. Tačiau miestuose, o ir nuo vėjų apsaugotuose ar apdengtuose agroplėvele daržuose šalnų pavojus mažesnis negu atviruose plotuose. Daržininkui verta žinoti, kokias neigiamas temperatūras gali iškęsti šalčiui atsparios ir neatsparios daržovės.
Šalčiui atspariausi morkų, burokėlių, krapų, ridikėlių, pupų ir žirnių daigeliai, jie iškenčia net iki –6°C šalnas. Kopūstų šeimyna – baltagūžiai, žiediniai, ropiniai pakenčia iki –3°C temperatūrą. Tuo tarpu visų šilumamėgių daržovių pakantumas neigiamoms temperatūroms yra mažas. Agurkų, pomidorų, aguročių, patisonų, moliūgų, pipirų daigeliai dažniausiai išgyvena tik –0,5°C šalneles, tik pupelės pakenčia iki –1,5°C. Taigi, mūsų krašte sėją geriau kiek pavėlinti, nei paankstinti, kad augalėliai nenukentėtų nuo šalnų.
Tačiau čia tik bendri vidurkiai. Antai iš šiltnamio į lauką persodinti neužgrūdinti kopūstų daigai nušals ir aukštesnėje temperatūroje. Atsparumas šalnoms priklauso nuo to, ar daigelis persodintas iš puodelio su nesužeistomis šaknimis, ar išrautas iš daigyno. Agurkams ilgiau kaip savaitę užsitęsusi ir apie +10°C temperatūra gali pakenkti.