Ar esame patraukl?s kitiems
Viktoras VITKUS
Seniai pra?jo ikilm?s iluvoje, baig?si euforija. Sekmadieniais maksimose ir norfose enkliai suma?jo pirk?j?, tik kaip visuomet b?reliai senoli? traukia ? bany?i?… Visa tai primena banal? reikin?, kai ? k?dr? mestas akmenukas sukelia nedidelias bangeles ir v?l ramu, gal tik pakratyje, lyg kokio vietinio politiko, igirstame varl?s kvaks?jim?…
Statistiniai duomenys prognozuoja, kad turist? skai?ius Raseini? krate 2008-2009m., lyginant su 2007m., iaugs 1,3 karto. I anglikai kalban?i? ali? 2,3 karto. Kas gi tie Raseini? krato idenfikavimo ymenys (akcentai, dominant?s, artifaktai ar panaiai), viliojantys alies gyventojus ir usienio turistus ? m?s? patraukl? krat?? Tai, inoma, iluva, Maironio apdainuota Dubysa bei taip vadinama pati maironyn?, S. Stanevi?iaus sodyba ir garsusis emaitis. Atrodo, atsiduriame savotikame kvadrate, kuris lyg galingi Gedimino stulpai neleidia galvoti apie kitas vertybes. Gal ir patys apie tai nenorime galvoti? Nuo 1979 met?, kuomet pasirod? pirmoji knygel? Raseiniai ( K.Smilgevi?ien?, K.Tre?iakauskas), buvo minimi ie objektai, gal tik kiek pakedenant (atnaujinami nereikmingom detal?m) leidini? puslapius. J? (kartu su smulki?ja leidyba) i?jo nemaai. Vienas kitas leidinys pavyko, kiti gi gavosi eklektiki (rayta nuo besilaistan?i? po Bedan?i? mikus v?ri? iki v?. M.Marijos apsireikimo iluvoje.) Tur??iau dar kart? sutikti su J.Brigio nuomone, kad geriau tai, k? turime, negu nieko.
Antras kvadratas sietinas su kult?ra. Jo kampuose kaimo kapela Dubysa, atrijos choras, tautodail? ir tradiciniai renginiai Ariogalos dain? sl?nyje. Galima pavargti skai?iuojant tuos nelemtus kvadratus. Atsiduriame tradiciniame tampe arba trafarete, nes kiti renginiai tik beldiasi ? klerk? pas?mon?. 2 3 nevyriausybin?s organizacijos geriau inomos kituose alies miestuose ir usienyje nei savame kieme.
2009-03-02 man su Gintar? ir Audriumi Norkais teko gana ilgai diskutuoti su Vilniaus senamies?io dailininkais ma?j? Lietuvos miesteli? urbanistikos ir architekt?ros isaugojimo klausimais. ?domu tai, kad jiems labiau buvo ?domu igirsti, pavyzdiui, ne apie iluv?, o apie Betygal?, ne apie emait?, o apie vienuolyn?, ne apie savivaldyb?s pastato renovacij?, o apie Bili?n? dvaro pamatus. ie dailininkai, vakar dar akademinis jaunimas, domisi visai kitais, nestandartiniais dalykais. 2007m. jie pareng? kult?ros paveldo aktualizavimo projekt? Lietuvos miesteli? kult?ros paveldas dailinink? akimis. Projekt? i dalies finansavo LR Kult?ros ministerija. Gana imli buvo prieprojektin? paruoiamoji dalis, kurios metu susipainta su archyvine mediaga. Apsistota ties iaur?s Lietuva, kuri, j? manymu, dar ilaik? savo arm?. Buvo pieti ir tapyti iemelio, Linkuvos ir kit? miesteli? vienuolynai, nam? kiemai, tarpuvart?s, gatv?s, aik?i? fragmentai, autentika architekt?ra. Svarbu, kad tai nebuvo menin?mis priemon?mis vienadien?s akcijos iksavimas. Darbus atviruk? pavidalu gal?jo ?sigyti ne tik vilnie?iai, bet ir t? miesteli? gyventojai.
Ar turime mes toki? objekt?? Galiu teigti, kad dar turime. Tai Vidukl?s klebonija, Ariogalos buv?svandens mal?nas, Betygalos miestelio istorin? zona su joje dar esan?iais autentikais statiniais ir grindinio fragmentai, Girkalnio senieji mediniai pastatai, Vosilikio bendruomen?s namai ir ?kinis pastatas alia bany?ios ir taip toliau. S?raas b?t? gan?tinai ilgas. Ta?iau ir jis pask?stu tarp gryb? ir uog? m?s? knygose. Ar ne metas keisti ?vaizdi? stereotipus?
