Ar fantomas E.Coli atklys į Raseinius?
Šarūnas BARKAUSKAS
Auga vatoje
Iki praėjusios savaitės pabaigos nuo bakterijos E. coli sukeltos žar-nyno infekcijos Europoje mirė jau 30 žmonių. Gegužę prasidėjęs ligos protrūkis toliau plinta – pirmi susirgimai užfiksuoti Slovakijoje. Vokietijoje per pastarąsias paras mirė dar 3 ligoniai.
Ar tai baisūs skaičiai? Turint galvoje, kad, pavyzdžiui, nuo rūkymo pasaulyje kasmet miršta apie 5 mln. (taigi „krenta“ beveik dvi Lietuvos), naujoji infekcija atrodo tarsi kokie Lengvi niežai, dėl kurių juokinga būtų kelti pasaulinio masto paniką. Tačiau dauguma suvokia, kad pastarųjų dienų duomenys – labai sąlyginiai dydžiai. Niekas negali duoti garantijų, kad neprasidės totalus protrūkis. Pramoniniu būdu auginamos daržovės ir vaisiai jau seniai kelia įtarimus ne tik specialistams, bet ir laboratorinių tyrimų nemokantiems atlikti paprastiems vartotojams.
Daržovių auginimo būdai taip išsikreipė, kad jau mažai ką turi bendra su žemdirbyste. Niekam ne paslaptis, kad mūsų pramoniniuose žemės ūkiuose ir šiltnamiuose daržovės jau seniai auginamos naudojant vadinamąsias olandiškas technologijas – kai daržovės auga tiesiog iš įvairiais mineralais praturtintos vatos.
Frankenšteino šešėlis
Iš žemės augančios daržovės ypač intensyviai apdorojamos mažiau darbo sąnaudų reikalaujančiais būdais: piktžolės ne ravimos, bet numarinamos įvairiais cheminiais
purškalais, kurių tam tikra dozė patenka ir į žmogaus organizmą. Visos šios aplinkybės gerokai sumažino vaisių ir daržovių autoritetą. Prieš pjaustydami į salotas agurką
ar pomidorą, daugelis jį taip nuplauna ir nušveičia, tarsi jie sirgtų kokia nors vaisių ar daržovių džiova. Suprantama, ir gerai daro, kad nušveičia.
Anglijoje teko girdėti, jog pramininiu būdu užauginti pomidorai ir agurkai vaidinami frankenšteino (dirbtinio žmogaus – pabaisos) daržovėmis, nes, kaip ir Frankenšteinas, yra užaugintos dirbtinėmis, tai yra laboratorinėmis sąlygomis.
Kuo vis dėlto skiriasi pramoniniu ir tradiciniu būdu užaugintos daržovės? Visiems žinoma, jog modernios daržovės pasižymi pasitikėjimo nekeliančiu vitaminų ir chemikalų deriniu. Tačiau išsamiau niekas nepaaiškina, kaip toks derinys veikia sveikatą. Mitybos specialistai nuogąstauja, kad plačiajai visuomenei nepateikiama jokia informacija apie natūraliu ir dirbtiniu būdu užaugintų daržovių skirtumus. Lietuvoje veikia kelios valstybės išlaikomos maistą tiriančios laboratorijos, bet iki šiol dar nei viena neapsisunkino išsamiais tyrimais, galinčiais atskleisti tikrąją parduotuvėse siūlomų daržovių kokybę.
Svarbu tik pelnas
Savaitiniame žurnale „Veidas“ žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius neseniai pasidalijo aktualiais pastebėjimais apie naujas daržovių auginimo tradicijas
Lietuvoje.
Anot jo, pagrindinė visų problemų priežastis yra ta, kad auginančios įmonės vaikosi greito pelno. Skubama kuo greičiau užauginti ir kuo daugiau uždirbti – dėl to naudojamos mažai ištirtos, nepatikrintos ir leidimų net neturinčios technologijos bei cheminės priemonės.
„Egzistuoja tradicinės augalų bei gyvūnų ligos, kurios, nors ir labai nemalonios, bet mes bent jau žinome, kodėl jos kyla, kaip jas įveikti. Pavyzdžiui, kad ir po Lietuvos fermas išplitęs kiaulių maras. Jis baisus, nuostoliai – milžiniški, bet tai klasikinė liga, ji nekelia paniškos baimės, nes yra žinoma, kaip ją gydyti“, – dalijosi pastebėjimais ministrais.
Tuo tarpu E.coli – absoliutus fantomas, kurį kol kas bergždžiai bando pagauti patyrę sekliai visoje Europoje. Kiek dar žmonių nužudys tas sunkiai nustatomu ginklu besišvaistantis fantomas? Ar jis atklys į Raseinių kraštą?
Tikimybė, matyt, nedidelė, nes Raseinių krašte dar yra puikios sąlygos auginti ir valgyti tradiciniu būdu užaugintas daržoves, kurios dygsta natūraliomis trąšomis prisodrintoje žemėje, o jas bandančios nustelbti piktžolės yra ne apipurškiamos chemikalais, bet tiesiog nuravimos rankomis.
Pasekmės neištirtos
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius išeitį mato ekologinėje žemdirbystėje. Tačiau, „Alio, Raseinių“ krapštotyrininko įsitikinimu, pats geriausias yra prie namų, kolektyviniame sode esantis daržas ar privatus ūkis, nes Europoje esantiems privatiems ūkiams galioja stebėtinai liberalios normos: pavyzdžiui, Vokietijoje ekologinio ūkio karves leidžiama ganyti visiškai šalia autostradų. Taip taupomi žemės plotai, kurių atsisakius ekonomiškai stipriausia Europos valstybė netektų tūkstančių hektarų ganyklų.
Tačiau kiek dėl to netenkama žmonių? Ne paslaptis, jog parduotuvėse siūlomi iš tolimų šalių atgabenti vaisiai ir daržovės yra nupurkšti, kad išlaikytų savo išvaizdą ilgos kelionės ir sandėliavimo metu. Žinoma, jokių cheminės taršos normų jie neviršija, tačiau juk bet kokios cheminės liekanos pamažu kaupiasi mūsų organizme, o ilgalaikės pasekmės dar neištirtos.
