Ar galime už šilumą mokėti mažiau?

Siųsti Versija spausdinimui

Raseinių rajono gyventojų nepasitenkinimas milžiniškomis sąskaitomis už šildymą pasiekė kritinę ribą. Jau pernai žmonės burnojo, kad už šildymą moka brangiai, tačiau šio šildymo sezono gruodis pasiekė neregėtas aukštumas.
Dar pernai pavasarį per tarybos posėdį dabartinis meras Dainius Šadauskis sukritikavo Tarybos narį Romaldą Zubielą, besididžiuojantį išaugusiu Darbo partijos kuruojamos įmonės – Raseinių šilumos tinklai – pelnu. Tuokart R. Zubiela pasiūlė D. Šadauskiui eiti gyventi į palapinę, jei neišgali susimokėti už šildymą. D. Šadauskis į palapinę gyventi neišėjo, tačiau šiandien jis pripažįsta, kad šiemet šilumos kainos sumušė visus rekordus. Ariogaloje 3 kambarių bute gyvenantis meras už šildymą gruodžio mėnesį sulaukė 580 Lt sąskaitos. Mero negaila – dar jaunas ir darbingas, kaip nors susimokės. Tačiau ką daryti pensininkams, kurie gauna 600 litų pensiją ir mokesčiams išleidžia 550 Lt?
Praėjusią savaitę viename mūsų rajono laikraštyje Savivaldybės administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas tvirtino, kad sumažinti šildymo kainas nėra taip jau paprasta ir kaltę vertė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai: neva tik ji gali patvirtinti šilumos kainas, o rajono taryba privalo nuolankiai tam pritarti.
„Alio, Raseiniai“ pateikė klausimų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai; bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė informavo: šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, kad šilumos tiekėjas, pirkdamas biokurą, turi orientuotis į vidutinę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą kuro kainą. Tačiau Raseiniuose biokuro tiekėjui UAB „Eglyta“ mokama būtent vidutinė kaina ir nė cento mažiau: 2010 m. gruodį – 63,09 Lt/Mwh; 2011 m. sausį – 63,98 Lt/MWh. Gyventojai šiuo metu už šilumą moka 23,15 ct/kWh. Beje, jokie teisės aktai nereglamentuoja, kad šilumą tiekianti įmonė privalo pirkti biokurą iš vieno tiekėjo. Biokuras perkamas viešųjų pirkimų būdu, o ar iš vieno tiekėjo, ar iš kelių – įmonė turėtų pasirinkti ekonomiškai naudingiausią alternatyvą.
Kodėl mūsų rajono valdžia net nebando orientuotis į žemesnę, nei nustatė VKEKK, kainą? Kodėl biokuras perkamas iš vieno tiekėjo – UAB „Eglyta“, kurios veikla tiesiog kaktomuša susikerta su vieno iš Raseinių rajono tarybos narių asmeniniais interesais?
Seimo narys Remigijus Ačas tvirtina, kad šildymo kainą galima sumažinti 25-30 %. Jo įsitikinimu, protinga ir normali šilumos kaina Raseiniuose turėtų būti apie 18 ct/kWh ir išsamiai išdėstė savo atliktų skaičiavimų rezultatus.
Seimo narys akcentavo, kad mūsų rajone yra dvi stambios Raseinių šilumos tinklams priklausančios katilinės – Raseinių ir Ariogalos. Raseinių katilinėje pastatyti 7
ir 3 MW biokuro katilai, kurių pagaminamos šilumos energijos Raseiniams pakanka. Tačiau Ariogaloje yra tik 1,5 MW biokuro katilas, kuris nėra pajėgus šiluma aprūpinti vartotojus, todėl papildomai tenka deginti mazutą.
Kad išgautumėme tą patį šiluminės energijos kiekį, turime sunaudoti mazuto už 1250 Lt, arba medžio drožlių už 620 Lt; arba durpių – už 405 Lt. Taigi su medžio drožlėmis galime pasigaminti dvigubai pigiau šilumos nei naudodami mazutą, o iš durpių net trigubai pigiau galime išgauti tą patį šilumos kiekį. Seimo nario žiniomis, biokuro tiekėjas tiekia labai prastos kokybės biokurą, todėl šilumininkai yra priversti nuolat papildomai naudoti ir mazutą. Viena iš būtinų sąlygų norint sumažinti šilumos kainą, kad biokuras – tiek durpės, tiek medžio drožlės – būtų kokybiškas, sausas. Brangiai už šilumą mokame ir todėl, kad durpės ne tik mažai naudojamos, bet ir perkamos ne tiesiogiai iš durpyno, o iš vieno ir to paties biokuro tiekėjo – UAB „Eglyta“.  Gal manote, kad „Eglyta“ užsiima ne tik medienos, bet ir durpių verslu? Štai ir ne. Ji pati perka durpes iš Radviliškio durpynų ir paskui perparduoda Raseinių šilumos tinklams, kurie tiekėjui sumoka jau nebe už durpių kubinius metrus ar tonas, o už megavatvalandes. Seimo nario Remigijaus Ačo paskaičiavimais, iš vienos tonos geros kokybės durpių galima pagaminti 2,5 MWh šilumos energijos. Jo žiniomis, „Eglyta“ toną durpių perka už 60 litų (neskaičiuojant transporto išlaidų), o už vieną megavatvalandę iš šilumos tinklų gauna 60 litų. Aritmetika parasta: 2,5 MWh X 60 Lt = 150 Lt. Taigi „Eglyta“, išleidusi 60 Lt (na, dar šiek tiek atsieina transporto išlaidos), susigrąžina net visą 150 Lt!
„Ir kas mums liepia kūrenti medžio drožlėmis, jeigu mes galime kūrenti durpėmis, – stebėjosi R. Ačas. – O medžio drožlėmis kūrename todėl, kad to reikia politikams, nes politikai turi savo medienos verslą ir neturi kur kišti savo mėšlo – medienos atliekų.“ Kaip teigia R. Ačas, biokuro tiekėjas nėra suinteresuotas pirkti durpių, jų perka tik tiek, kad įmaišytų į drėgnas medžio drožles, kurios be durpių paprasčiausiai nedega.
Šilumininkai sako, kad 60-70 šilumos kainos sudaro kuras. Seimo nario nuomone, šilumos kaina rajone ženkliai sumažėtų, jeigu pagrindinėje Raseinių katilinėje, kuri
pagamina daugiau nei 70 procentų šilumos energijos viso rajono mastu, kaip pagrindinė kuro rūšis būtų naudojamos durpės. Žinoma, jos turėtų būti perkamos tiesiogiai iš durpyno, o ne iš perpardavinėtojų.  Deja, Ariogaloje esantis biokuro katilas vien durpėmis kūrenti nėra pritaikytas, taigi čia nuo medžio drožlių išsisukti nepavyks.
R. Ačo įsitikinimu, klaidą padarė dar anos kadencijos taryba, vadovavusi rajonui prieš 4 metus: Ariogalos katilinei buvo nupirktas mažo galingumo biokuro katilas (kurio kaina rinkoje tuo metu buvo 400 tūkst. litų, tačiau tuometinė valdžia Ariogalos biokuro katilinės įrengimui kažkokiu būdu sugebėjo išleisti net 780 tūkst. litų).
R. Ačo manymu, turi būti priimtas politinis sprendimas: kadangi pats pigiausias kuras yra durpės, būtent jos ir turėtų būti perkamos ir kūrenamos Raseinių katilinėje.
Žinoma, turėtų būti paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. Seimo nario žiniomis, ypač geros kokybės durpės yra Tytuvėnų durpyne, kuris, deja, neturi transporto ir negali pristatyti durpių į Raseinius. Tačiau durpėms atgabenti, pasak Seimo nario, galima įpareigoti Raseinių komunalinį ūkį, nes tai Savivaldybei pavaldi įmonė.
Praėjusių metų paskutiniame tarybos posėdyje Raseinių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai buvo pavesta atlikti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ veiklos
auditą, patikrinti bendrovės veiklą, susijusią su kuro, reikalingo vartotojams tiekiamai šiluminei energijai 2009-2010 metais gaminti, įsigijimu.
Pasak Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Audronės Lukauskienės, per mėnesį, kuris buvo duotas, neįmanoma atlikti išsamaus audito; tokios įmonės kaip
šilumos tinklai veiklos patikrinimas mažiausiai turėtų užtrukti 3 mėnesius. Tačiau tarybos sprendimas – Kontrolės ir audito tarnybai – įsakymas. Jau kitą savaitę
Kontrolės komitete bus svarstoma UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2010 m. veiklos patikrinimo ataskaita.

,Alio, Raseiniai“ informacija

1 Komentaras

  1. dujinių katilų montavimas

    2021-12-19 11:18

    žinoma, įsirengus nuosavą katilą automatiškai mokėsite mažiau, nes reaguliuosite temperatūrą pagal save. nereikės atidarinėti langų, kai bus per karšta.. palaikysit pastovią temperatūrą.