Ar jau pajutome sunkmet??

�Viktoras Vitkus

� Politikai vis da�niau lyg v?zdu mosuoja tautie?iams apie ausis �od�iais �sunkmetis� ir �kriz?�. Baigiasi pirmasis met? m?nuo, pa�ym?tas protest? banga, kuri atne�? prie�taring? nuomoni?. Viktoras Vitkus (toliau V.V.) kalbina du miesto verslininkus � UAB �Saudrija� direktori? Audri? Nork? (toliau A.N.) ir UAB �Bilderis� direktori? Sauli?
Matel? (toliau S.M.)����

V.V. Kokie kriz?s padariniai J?s? verslui?�

A.N. Suma�?jo klient? srautas. Preki? ir paslaug? paklausa krito 40 nuo�im?i?. Padid?jo mokes?iai. Kai kurias i�vadas dar daryti ankstoka, nes pra?jo ma�ai laiko.

V.V. Ar �is ma�?jimas – visoms prek?ms ir paslaugoms?�

A.N. Beveik visoms. Ne pirmo b?tinumo prek?s (paveiksl? ir fotografij? r?mai, fotoalbumai ir kt.) beveik neperkamos. J? paklausa� suma�?jo apie 90 nuo�im?i?. Ma�iau gauname i�kvietim? ? namus progin?ms nuotraukoms (vestuv?s, krik�tynos, laidotuv?s ir pana�iai). Ta proga nor??iau pamin?ti ?domi?� detal? � anks?iau emigrantai �v?sti vestuves gr?�davo ? namus, buvo gausiai u�sakoma nuotrauk?, dabar gi ir to n?ra.���

V.V. Kokia situacija su dokument? dauginimu, fotonuotraukomis pasams, vairuotoj? teis?ms, asmens tapatyb?s pa�ym?jimamas?���

A.N. �ias paslaugas galima priskirti prie pirmo b?tinumo. Be j? �mogus negali i�versti. Tod?l �ias paslaugas s?lyginai galima pava-dinti stabiliomis.���

V.V. Teikiate ir retesnes paslaugas � ?ra�ote Raseini? savivaldyb?s, kra�to istorijos muziejaus ?vairius renginius ir projektus DVD ir CD formatais. Ar i�liko paklausa �ioms
paslaugoms?

A.N. J? niekuomet nebuvo daug, ti-kiuosi, kad dar toki? u�sakym?
bus.�����

V.V. Ar visi j?s? darbuotojai i�saugojo darbo vietas, ar nesuma�?jo j?
atlyginimai?��

A.N. Kolektyvas n?ra didelis. Stengsim?s, kad jis nema�?t?. Atlyginim? taip pat nesiruo�iame ma�inti.�

Matyt, pirmieji spart?jan?ios bedarbyst?s perspektyvas pajuto statybininkai. Geriausieji specialistai tebesidarbuoja u�sienyje. Kalbinu kit? pa�nekov?, UAB �Bilderis direktori? Sauli? Matel?.��

V.V. Kaip j?s? vadovaujami statybininkai pajuto ekonomines permainas?����

S.M. Suma�?jo u�sakym? statyboms, konkurs?. Pa?iuose konkursuose padid?jo konkurencija. Jeigu anks?iau dalyvavo 5-6 statybin?s organizacijos ar firmos, tai dabar
j? dalyvauja nuo 30 iki 50. Pagrindinis siekis – i�silaikyti, nebankrutuoti.����

V.V. Kokie santykiai su statybini? med�iag? tiek?jais?����

S.M. Jie tapo sud?tingesni. Kei?iasi statybini? med�iag? ?kainiai. Tiek?jai pak?l? reikalavimus, kito ir apmok?jimo s?lygos. Jeigu anks?iau u� pateiktas med�iagas buvo
galima atsiskaityti per 40 dien?,� dabar tai reikia padaryti per 10-15 dien?.�����

V.V. Kiek �moni? j?s? bendrov?je neteko darbo ir kokie dabartiniai atlyginimai?��

S.M. Atlyginimai suma�?jo dvigubai. I� 120 darbuotoj? atleista apie 50.��������

Abiems pa�nekovams d?koju u� trump? pokalb?.���

P.S. Kol vystysis ekonomin?s kriz?s padariniai, mums, mielieji tautie?iai, neleis li?d?ti �oumenai i� Seimo.