Ar neu�mir�tame lietuvi? kalbos?

Viktoras VITKUS

1935-11-25 �Gimtosios kalbos� redakcijos ir administracijos atmintin?je buvo ra�oma:
�Ma�a garb? svetimomis kalbomis kalb?ti,
Didi g?da savosios gerai nemok?ti.�
Apie �iandienin? kalbos vartojim? buityje, oficialiuosiuose susitikimuose bei mokyklose kalbam?s su Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? vyr. specialistu Jonu Tamo�ai?iu.

� Prie� metus laikra�tyje �Naujas rytas� ra�?te apie aplinkos spaud�iam? kalb? ir jos gynybos �altinius. Ar �i situacija kiekpasikeit??
� Tuomet man teko Vilniuje b?ti Lietuvos kalbinink? samb?ryje, kuris, beje, vyksta kasmet. Jame buvo i�sakyta daug min?i? apie i�kylan?ius pavojus vienam i� m?s? tautos pamat? � kalbai. Rengiau prane�im? rajono kalbos draugijos susirinkimui, o vienas did�iausi? rajone m?s? gimtosios kalbos puosel?toj? � Petras Bau�ys � inicijavo �io prane�imo pagrindu straipsn? min?tame laikra�tyje. Situacija, manau, nepasikeit?.

� 2010 met? rugpj??io 26 dien? konferencijos �iluvoje metu, prane�ime �SACRUM balt? kalbose�, signataras Algirdas Patackas ?sp?jo apie lietuvi? kalbos nususinimo gr?sm?. Ar apskritai tokie dalykai galimi?

� �iandienin? lietuvi? kalbos vartojimo realyb? n?ra itin puiki. Kai kurios jos vartojimo sritys apgail?tinos, �tai Valstybin?s lietuvi? kalbos komisijos pirminink? doc. dr. I. Smetonien? kalb? pagal jos vartojim? populiariai yra suskirs?iusi ? elitin?, vidurin?j? ir �em?j? sluoksnius, i�skirdama geresn?je pad?tyje esan?i? elitin?, t.y. daran?i? ?tak? kalb?. Mums labiau suprantamas terminas �standartin?� kalba, arba ra�to kalba. Ji d�iaugiasi, kad tokios kalbos pavyzd�i? atsirado Lietuvos Prezident?roje, taip pat pager?jo dalies Seimo nari? kalba, ypa? Kult?ros, �vietimo ir mokslo komiteto nari?, kurio pirmininkas Valentinas Stundys yra lituanistas.
� Doc. dr. I. Smetonien? skirsto kalbos vartojim? ? elitin?, vidurin?j? ir �em?j? sluoksnius, o kuriam i� j? b?t? galima priskirti m?s? rajono tarybos nari? kalb??
� Viduriniajam sluoksniui priskiriami kult?ros, �vietimo darbuotojai ir �urnalistai, da�niausiai vartojantys �nekam?j? kalb?. �emiausiam sluoksniui priskirtini komentatoriai internete, buitin?s kalbos vartotojai ir elektronini? �inu?i? ra�ytojai, tod?l rajono tarybos nari? kalba (su ma�omis i�imtimis) priskirtina viduriniajam sluoksniui.Vilniaus universiteto profesorius J. Banys taip pat rei�kia susir?pinim? lietuvi? kalbos mok?jimo lygiu. Net gabiausi, geriausi, krep�elius ? universitet? nune�? abiturientai nelabai moka ra�yti, ypa? lyginant su tais, kurie ateidavo ? VU prie� 15-20 met?. Skirtumas yra labai ry�kus. Matyt, sako profesorius, mokyklos humanizavimas dav? ne t? rezultat?, kurio mes tik?jom?s. Beje, tai galioja ne tik lietuvi? kalbai, bet ir tiksliesiems mokslams.
Galvoju, kad kai i� 5-8 abiturient? ? universitet? ?stodavo vienas, tuomet buvo vieni rezultatai, o kai i� 13 ?stoja 12, jau rezultatai kiti… Mokytoja ekspert? V. Dailidien? prisipa�ino, jog ir mokytojai prisideda prie to, kad vaikai neken?ia lietuvi? kalbos. �Pradedame ka�ko labai grie�tai reikalauti… Mes turime telkti bendruomen? ir nesip?sti � niekas t? pasik?lusi?j? nem?gsta… �iuo metu u�sienio kalb? mokytojai turi daugiau galimybi? pakalb?ti su mokiniais apie gyvenim?. Kitas klausimas, kokiu lygiu, kokia kalba, bet jie �neka ne tik apie tai, kas vaikui tolima. Vadinasi, mes turime b?ti �moni�kesni, linksmesni, gyvesni ir neg?sdinti nuolat mokini? egzaminais…�
� Manau, t?las pilietis supranta, kad yra k? veikti tobulinant savo kalb? ir tai jau teigiamas rezultatas, ta?iau kaip tai padaryti?

� Reikia prad?ti nuo m?s? �alies ugdymo turinio. Vertybi? po�i?riu jis yra gana atitol?s nuo tautos �akn?. D?l didelio ir skubaus noro kuo toliau pab?gti nuo ideologizuoto sovietinio turinio m?s? ugdymo turinys yra gana vakarieti�kas, daug geriau sukimba (anot dr. D. Kuolio) su kokia Airijos, Danijos, net Amerikos tikrove negu su Lietuvos. Ir nat?ralu, kad tas vaikas jau?iasi savesnis ten. Jis jauseptintoje klas?je (o gal ir anks?iau) parei�kia: �A� negr?�iu ? Lietuv?… Kam t? lietuvi? kalb? man ki�ate!..�
Band�iau i�rinkti oficiali?j?, skelbt? spaudoje nuomon?, apiman?i? pa?ias bendriausias lietuvi? kalbos funkcionavimo s?lygas. Kasdien mes susiduriame su �imtais pana�i? pavyzd�i?. Deja, fiksuoti esam? pad?t? nepakanka, reikia i�siai�kinti nusakomos pad?ties prie�astis, jas analizuoti ir priimti sprendimus joms taisyti.
Taigi, prie prie�as?i? a� per?jau kalb?damas apie ugdymo turin?. Jis � ir prie�astis, ir pasekm?. Jei suvokiame, kad ir mums, vidutinio, vyresnio am�iaus kartai, Amerika � kaip u�sienio simbolis � rei�kia laisv?s, ?vairi? galimybi?, k?rybos, gro�io �alies pasaul?, tai net sau prisipa�inti negalime, k? jau ten paprotinti ry�tingai apsisprendus? septintok? ir ?tikinti, kad i� tikr?j? ir mes patys nor?jome (ir gal tebenorime!) automobili?, drabu�i?, d�ins?, kompakt?, radiotechnikos. Ar tai nebuvo laisv?, kurios �id?jos� dar tebevar�o galimyb? diskutuoti, vertinti, analizuoti. Ten juk viskas geriau…
�Did�iausia problema, � sak? Justinas Marcinkevi?ius, � kad �i?rime tik sau po kojomis, ne�velgia-me toliau, nem?stome, kas laukia Lietuvos, kas laukia lietuvi? kalbos, lietuvi? tautos.�

� Taisyklingas lietuvi? kalbos vartojimas � tik mokytojo pareiga?

�� Norint pad?ti mokiniui, b?tina pad?ti mokytojui, tik kaip? Ir kas yra tie, kurie gal?t? pad?ti? Anot prof. Viktorijos Daujotyt?s, reikia atsakyti ? klausim? � kaip i�b?ti mokykloje?Ne kaip b?ti, o kaip i�b?ti, kaip i�silaikyti lituanistams pozicijose, kurios neprasilenkt? su literat?ros esme, ?sitikinimais, su visuomen?s padorumo, pedagogin?s kompetencijos supratimu, su �moni�kuoju orumu. Tas pa?ias problemas sprend�ia ir senoji Europa, juolab Amerika.
Bus daugiau.

T?sinys
T?siame pokalb? su Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyriausiuoju specialistu Jonu Tamo�ai?iu.
- Ar bera�?i? �moni? kiekis yra suma�?j?s?
-� Bera�?i? �moni?, net baigusi? mokyklas, daug?ja. Kyla esminis klausimas, ar mes patys dar pasitikime savo darbu, savo kalba? Ar mums patiems dar ?domus Donelaitis, �emait?, Jonas Bili?nas, Vytautas Ma?ernis, Sigitas Geda?
Ar da�nai pavartome Janin? Degutyt??
- Gal d?mesys krypsta ? �iuolaikinius k?r?jus?
-� Atsakymas ai�kus: kuo netiki, tuo negali ir kito ?tikinti, ?ia ne politika. Profesor? Viktorija Daujotyt? pasako mokytojams praktikams gerai �inom? teigin?: kalbos mokykime i� literat?ros. O literat?ros turime geros.
Pagaliau b?dami turtingos Europos dalies akivaizdoje, matome savo lyg?. Skubame vytis. Skuban?i?j? gyvenimas darosi paaugli�kas: apranga, laikysena, elgsena, taigi ir kalb?sena. Atsiranda ir vyrauja ne jauno �mogaus, o paauglio mentalitetas. Paaugli�ka s?mon? labiausiai tinkama vartojimui, geriausia dirva reklamai, greitiems pinigams.
Taigi mokytojui n?ra lengva. �iuo atveju mokslininkai (kalbininkai, kult?rologai) pataria skub?ti l?tai (lotyni�kai – festina lente). Gyvenant skubos ir skub?jimo, greito maisto, greito skaitymo, greit? malonum? pasaulyje, kuriame niekas neturi laiko, niekas nieko ne�ino, niekas u� niek? neatsako, n?ra kam prie�tarauti tam mo-kinukui, kuris jau gerai �ino, kad jam lietuvi? kalba nebus reikalinga. O kai jis pats suvoks, kad pasaulis yra visur, kad tiek, kiek gauname, tiek ir prarandame, jau bus v?lu.Mokytojas negali b?ti paauglys ar paaugl?. Mokytojyst? i� prigimties reikalauja brandos. Ir jaunas, ir vyresnis neturi prarasti jaunyst?s, bet b?ti brandus privalo. Kitaip jis bus nustumtas ? para�t?… Tik �mogaus s?mon? yra did�iausia jo saugumo garantija.
Reikia suvokti, anot dr. D. Kuolio, kad kalbos, literat?ros gaivinti atsietai nuo tautos laisv?s, istorijos, kilm?s, i�likimo, tiesos ir t.t.,ne?manoma.
Tauta yra pasakojimas. Pasakojimas yra kuriamas remiantis tiesa, evoliucija. Jei patys nekuriame to pasakojimo, kuria kiti… (ir mokinukai, kartais ir vyresni, bet b?dami naiv?s arba norintys b?ti pigiai populiar?s, i�girsta…)
Tyrimais yra ?rodytos tiesos, kad m?styti i�mokti �mogui pakanka vienos kalbos. Itin siauros ir auk�tos kvalifikacijos mokslininkai (imkime matematikus) susikalba, t.y. suveda mintis ? visum? taip, kad vienas kit? supranta, nors bendros vienos kalbos nemoka. Kita kalba reikalinga tik bendravimui, t.y. komunikavimui. Vadinasi, gimt?ja kalba galime ?sisavinti mokslo pasiekimus, vis? kult?r?. D?l ko Lietuvoje taip anksti prad?tas privalomas antrosios kalbos mokymas, europarlamentarui A. Saudargui, Kalbos komisijos pirmininkei I. Smetonienei nesuprantama.
Dr. M. Kvietkauskas (Lietuvi? literat?ros ir tautosakos instituto direktorius) i�skiria asmenin? santyk? su tauta, jos kult?ra, taigi ir kalba. Tie, kas mano, kad ma�os �alies ma�i ir �mon?s, ir j? kult?ra, nesugeb?s niekada atsiremti ? taut?, kaip ? �mogi�kojo tapatumo savast?. Kiekvienas i� m?s? turime savo asmenin? santyk? su tautos kult?ra bei kalba, ir, anot profesor?s Viktorijos Daujotyt?s, �vietimas, mokslas tur?t? b?ti m?s? i�likimo, m?s? tautos ateities garantija. Laim?s tautos, pirmiausia tvarkan?ios �vietimo reikalus, suvokian?ios, kad laisviausiai, vadinasi, ir pers-pektyviausiai �mogus m?sto gimt?ja kalba. LR �vietimo ministras atkreip? d?mes?, kad �reikia gerai mok?ti, gerbti ir gimt?j?, ir kitas kalbas, skaityti ir �Dainavos �alies sen? �moni? padavimus�, ir �Har? Poter?�. U�uot piktin?si, kad vaikai mobiliuoju telefonu ra�o keistomis santrumpomis, galime jiems papasakoti, kokias santrumpas ir sutartinius �enklus taupumo sumetimais vartojo viduram�i? ra�tininkai… Ir pasir?pinti, kad mokiniai vis d?lto gal?t? para�yti ir kitok? � mandag?, eleganti�k? lai�k? ar ra�t?.�
-� Negi tokia kalbos vartojimo si-tuacija yra tik Lietuvoje?
-� Ir kitose ES valstyb?se sprend�iamos pana�ios problemos:
1) kaip derinti nor? bei poreik? laisvai bendrauti su kit? �ali? bendraam�iais ir gerbti, vertinti gimt?j? kalb?;
2) kaip nacionalin? literat?r? teikti patraukliai jauniausiai �skaitmeninei� kartai, kaip miesto vaikams suprasti ir pam?gti k?rinius apie kaimo gyvenim? ir gamt?;
3) kaip ?tikinti asmeninio ra�tingumo poreikiu, jei kompiuteris gali i�taisyti daugel? ra�ybos klaid?;
4) pagaliau � gal svarbiausia � kaip gimtosios kalbos ir literat?ros pamokas bei nam? darbus paversti nuolatinio atradimo, k?rybos, savirai�kos, iniciatyvos, id?j? apytakos d�iaugsmu, o ne taisykli? rutina ir nuobodumu.
- D?koju u� pokalb?.