Ariogaloje yd? tragedij? primins informaciniai stendai
2022 m. birelio 27 d. Ariogaloje pastatyti Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio meno ir ekspertiz?s skyriaus darbuotoj? pastangomis parengti informaciniai stendai Ariogalos yd? likimas 1941 m..
Informaciniai stendai, bylojantys apie skaud? Ariogalos yd? likim? 1941 m., pastatyti prie buvusi? sinagog? viet?, o kitas udyni? vietoje, prie Dubysos.
ie stendai pastatyti pagal t?stin? projekt?, prasid?jus? nuo 2017 m. Holokausto auk? vardai gyvi. Pagal ? projekt? iki iol jau pastatyti 7 informaciniai stendai. is yra atuntas rengiamo projekto Holokausto auk? vardai gyvi informacinis stendas yd? aukoms atminti. Projekt? tikimasi ?gyvendinti visoje Lietuvoje inomose masini? yd? udyni? vietose, kuri? yra apie 270.
Ariogalos miesto istorija glaudiai susijusi su ?ia gyvenusi? yd? gyvenimu ir kult?ra bei Lietuvos yd? tragiku likimu. Ariogaloje, kaip ir daugelyje alies viet?, didioji dalis yd? 1941-aisiais buvo suaudyti graiame Dubysos sl?nyje, o j? vardai ir pavard?s kelis deimtme?ius buvo tarsi itrintos i istorijos, i miesto atminties.
,,Prisimenant ir suvokiant iuos tragikus Ariogalos ir visos Lietuvos istorijos ?vykius bei skaudi? viso pasaulio visuomen?s patirt?, stengiam?s ?prasminti ? skaud? istorijos puslap?, sako io informacinio stendo teksto reng?jas LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertiz?s skyriaus vyresnysis specialistas K?stutis Vai?i?nas.
iais metais dar planuojama pastatyti informacinius stendus Trakuose, Pualote, Gelvonuose ir Musninkuose.
Ariogalos yd? likimas 1941 m.
Holokaustas bene didiausia XX a. Lietuvos istorijos tragedija. Vokie?i? okupacijos laikotarpiu (19411944 m.) Lietuvoje uvo nuo 200 t?kst. iki 206 t?kst. yd?. Pa?iu intensyviausiu Holokausto laikotarpiu, t. y. nuo 1941 m. birelio pabaigos iki gruodio pradios, Lietuvoje buvo nuudyta 140150 t?kst. Lietuvoje gyvenusi? yd?. Didi?j? j? dal? sudar? vietiniai, maesni?j? dal? (apie 5 t?kst.) ydai i Austrijos, Vokietijos. Likusieji Lietuvos ydai nuudyti 19421945 m. Tiesa, ne visi jie nuudyti Lietuvoje, dalis uvo naci? koncentracijos stovyklose Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Naci? okupacijos ir karo pabaigos sulauk? vos 510 proc. Lietuvos yd?. Buvo sunaikinti ne tik mon?s, bet ir imtme?iais kurta kult?ra, papro?iai, tradicijos, igrobstytos materialin?s vertyb?s.
Ariogaloje nuo seno gyveno ?vairi? tautybi? mon?s. Rusijos imperijos 1897 m. gyventoj? suraymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1 541 ydas (70 proc. miestelio gyventoj?), o 1923 m. Lietuvos gyventoj? suraymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1 197 gyventojai, i j? 462 yd? tautyb?s.
Prie Antr?j? pasaulin? kar? Ariogaloje gyveno apie 500 yd?. Visi jie buvo ?sik?r? pagrindin?je Vytauto gatv?je ir aplink turgaus aikt?. Dauguma vert?si prekyba. Prie Vytauto ir Sl?nio g. kampo veik? Arono restoranas. Tolyn, sen?j? Ariogalos kapini? link, stov?jo beveik vien yd? namai, juose buvo ?sik?rusios maos krautuv?l?s. Sinagog? gatv?je stov?jo yd? maldos namai maoji ir didioji sinagogos (dabartin?je Vienyb?s gatv?je u Ariogalos kult?ros centro), greta nuo 1923 m. veik? yd? mokykla. Tre?iadieniais jose vyrai aptardavo ?kinius klausimus, o etadieniais melsdavosi atskirai vyrai ir moterys. Po 1944 m. vasaros m?i? liko tik viena apdegusi sinagoga.
Dauguma yd?, o ypa? jaunimas, buvo kairi?j? pai?r?, ratingi, tod?l soviet? okupacin? valdia mielai juos ?sitrauk? ? vietos administracij?: Ariogalos vykdomojo komiteto pirmininku tapo L. eras. 1941 m. birel? vyk? tr?mimai yd? bendruomen?s nepaliet?.
Prasid?jus Vokietijos ir SSRS karui, vokie?i? karin? administracija Lietuvoje planavo masinius yd? aretus ir sistemingas udynes. Tam buvo suformuotas mobilus b?rys i keli? vokie?i? gestapinink? ir keli? deim?i? Tautinio darbo apsaugos bataliono lietuvi? policinink?. is SS oberturmfiurerio J. Hamano vadovaujamas vadinamasis Skrajojantis b?rys vykd? yd? udynes visoje Lietuvoje.
Pirmosiomis karo dienomis Ariogaloje atsik?r? vietos administracija, policija, kuri patruliavo miestelyje ir suimin?jo komunistus ir komjaunuolius. Liepos viduryje buvo suimta ir suaudyta 14 komunist? ir tarybini? aktyvist?, tarp j? buvo ir keletas yd?. V?liau prasid?jo masini? represij? prie ydus metas. I pradi? jie buvo suvaryti ir udaryti ? du didelius sinagogos pastatus, aptvertus m?rine siena su geleiniais vartais. Ten buvo suvaryti vaikai ir seneliai, vyrai ir moterys. Vartus pasikeisdami nuolat saugojo vietiniai policijos pagalbininkai. Jaunus, stiprius vyrus varydavo ? ?vairius darbus. Rugpj??io viduryje ? Ariogalos sinagog? kompleks? taip pat buvo perkelti ir Ariogalos apylinki? ydai. K?daini? apskrities policijos vado 1941 m. rugpj??io 17 d. praneime Policijos departamento direktoriui nurodyta, kad Ariogaloje yra 290 yd? (tarp j? 80 moter?, ?ia ne?traukti yd? vaikai).
Masin?s Ariogalos yd? udyn?s ?vyko 1941 m. rugs?jo 1 d. ant Dubysos kranto, netoli miestelio. I vakaro miestelio policininkai ir j? pagalbininkai vietos gyventojus ?sp?jo, kad ryte su kastuvais rinkt?si prie vals?iaus valdybos pastato. Susirinko apie 100 vyr?. Jie ikas? dvi duobes: gylis apie 3 m, plotis 2 m, vienos ilgis apie 40, kitos apie 30 m. Kasti baig? apie pusiaudien?. T? dien? Ariogalos policijos nuovados virininkas sukviet? vietinius policininkus ir j? pagalbininkus. Po yd? suaudymo Babtuose apie pietus ? Ariogal? dviem sunkveimiais atvaiavo 1-ojo bataliono 3-iosios kuopos kareiviai, vadovaujami ltn.
J. Barzdos. ? Ariogal? atvyko ir vokie?i? kariki?. Vien? vokie?i? karinink?, kalb?jus? su Ariogalos policijos nuovados virininku, pastarasis vadino daktaru ulcu (vokie?i? saugumo policijos vado Lietuvoje ?staigoje dirbo SS oberturmfiureris dr. Alfons Scholz).
Vietiniai ir atvyk?liai ydams liep? pasiruoti kelionei ir pasiimti visk?, k? turi geriausia. Juos surikiavo ? kolon? ir ved? apie du kilometrus ? udyni? viet? Dubysos sl?n?. Tuos, kurie negal?jo paeiti, ve? veimais. Niekas neband? b?gti, nes jiems aikino, kad ,,visus jus ive ? Palestin?. I pradi? ved? Vytauto gatve, paskui pasuko Dubysos link (dabar Verd?lupio g.), tik tada dauguma suprato, kas j? laukia. Tie, kas ne?si daikt?, pasukus Dubysos link, met? juos.
Prie suaudym? ydai buvo irengiami ir grup?mis po 3040 vedami prie duob?s. udyni? viet? saugojo vietiniai pagalbininkai, ydams ? nugar? madaug i 56 m. atstumo aud? bataliono kareiviai. Komand? audyti duodavo min?tas gestapininkas ulcas. Dalis yd? buvo suvaryta ? duob? ir ? juos audyta nuo duob?s krato i viraus. Prie audymo prisid?jo keli vietiniai policininkai ir j? pagalbininkai.
udyn?s prasid?jo pavakary ir truko iki 22 valandos. Po udyni? visi gr?o ? Ariogal?. Miestelio restorane egzekucijos dalyviams buvo surengtos vai?s. Kit? dien? 3-ioji kuopa i Ariogalos ivaiavo audyti yd? ? Krakes. Pagal K. Jegerio (K. Jger) raport? rugs?jo 1 d. Ariogaloje buvo nuudyti 662 ydai: 207 vyrai, 260 moter? ir 195 vaikai. yd? daiktai i audymo vietos buvo nuneti ? sinagog?.
Skirtingi altiniai pateikia skirtingus duomenis apie suaudyt? Ariogalos apylinki? yd? skai?i?. K. Jegerio ataskaitose nurodoma, kad 1941 m. lieposrugs?jo m?nesiais Ariogaloje suaudyti 689 ydai. 1949 m. gruodio 27 d. Ariogalos vals?iaus paymoje teigiama, kad 1941 m. rugs?jo 1 d. Ariogalos vals?iaus ribose buvo suaudyti 782 yd? tautyb?s pilie?iai.
LGGRTC informacija
