Atminties kelias ir Holokausto fragmentai Raseiniuose
Laikas b?ga, skuba, nea metus, ta?iau yra atmintis, kuri liudija krato istorijos ?vykius, vieias, ypatingas aizdas. Lygiai prie 80 met? Raseiniuose prasid?jo ?ia gyvenusi? yd? tautyb?s gyventoj? tragedija, vadinama Holokaustu.
Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.
Tokiu pavadinimu Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti usakymu parengtas leidinys pristatytas Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje. Knygos autorius Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius, istorikas dr. Ar?nas Bubnys susirinkusiai auditorijai fokusuodamas ? Raseini? krat? tarsi sklaido 1941 m. antro pusme?io ?vyki? puslapius, 20 met? trukm?s darbe rekonstruodamas yd? bendruomeni? sunaikinimo proces?.
1941 m. pradioje Raseini? apskrityje gyveno apie 5 094 yd? tautyb?s Lietuvos pilie?iai, jie sudar? 3,87 proc. gyventoj?, pa?iame mieste prie naci? okupacij? gyveno ir dirbo apie 2 000 min?tos tautyb?s moni?. Antr? soviet?-naci? karo dien? Raseiniai buvo uimti vokie?i? kariuomen?s, o apie liepos vidur? pagal naci? rasin? politik? yd? tautyb?s mon?s suvaryti ? dvi udaras saugomas teritorijas, getus, ?rengtus buvusiuose vienuolyno ?kiniuose pastatuose ir keliuose Nemak?i? gatv?s 
namuose, dalis kal?jime. Liepos 29 d. i ?ia paimta dalis moni?, jie nuvaryti Jurbarko kryptimi ? ievelik?s kaime esant? vyro karjer? ir suaudyti.
Savait? po savait?s iki 1941 m. rugs?jo 6 d. keliose vietose d?l rasini?, politini?, kolonijini? bei kit? motyv? naci? ir j? vietini? pagalbinink? buvo sunaikinti Raseini? krato ydai vyrai, moterys, vaikai. I j? isigelb?jo tik vienetai. Miestas, kakada vadintas emaitijos Jeruzale, itut?jo, i udyni? viet?, pasak to meto liudinink?, at?jo kraujo kvapas.
Mes mename…
?met minime 80-?sias metines nuo Holokausto pradios Lietuvoje, kai 1941 m. birelio 24 d. Gargduose vokie?i? gestapo, SD ir policijos pareig?nai suaud? 200 vyr?, kuri? dauguma buvo yd? tautyb?s, ir vien? moter?, itek?jusi? u rus? komisaro. Atminties kelio eisenos, be min?t? Gargd?, kuriose uduotas tam tikras tonas, jau ?vyko Kaune, Jurbarke, Kalvarijoje, Papil?je, Radvikyje, iauliuose, Tytuv?nuose, Plung?je, Maeikiuose. Jos eina per Lietuv? pagal ano meto tragik? ?vyki? kalendori? ir primena tai, kas ?vyko, ?kart Raseiniuose.
Atminties kelio organizatorius Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti kartu su partneriais Raseini? rajono savivaldybe, V? Atrask Raseinius, Kalnuj? seni?nija, Krato istorijos muziejumi, Marcelijaus Martinai?io vie?ja biblioteka, Kult?ros centru, informaciniais r?m?jais ,,Alio, Raseiniai, Raseini? naujienos, manoraseiniai.lt pakviet? ? Atminties keli? prisiminti ir pagerbti nuudytas aukas.
Kelio pradioje mus pasitiko V? Raseini? ne?gali?j? uimtumo ir paslaug? centro darbuotojai, j? aukl?tiniai su simboliniais akmen?liais rankose prisimenant yd? tradicij? ir auk? vardus, ?ia skamb?jo Jurbarko krato daininink?s Linos Pinkevi?i?t?s hebraj? kalba atliekamas k?rinys. Eisenoje, prasid?jusioje i buvusios Raseini? geto vietos, 5 km p?s?iomis, keliu, kuriuo buvo varomi mon?s ? mirt?, eina suaugusieji, jaunieji auliai, paaugliai moksleiviai, mam? pan??jami ir autobusu pav??jami vaikai. Pakely jungiasi mon?s, odis po odio ?sikalbame su prie greitkelio prigludusi?, jav? lauk? supam? Kalnuj? seni?nijos seni?ne Regina ?epurnoviene. Dabar ?ia kvepia duona, vietiniai ?kininkai modernia technika doroja derli?, o prie 80 met? aplinkini? kaim? 
gyventojai buvo pavaryti ? vyro karjer? kasti duobi?, pasakant, kad ?ia bus sud?ti nesprog? pab?kl? sviediniai. Pamat? atvarom? moni? kolon? vietiniai paman?, kad bus talkinink?, ta?iau netrukus ?ia prasid?jo udyn?s.
ieveliki? masin?je kapaviet?je
Nuo kalvos, alimais Palendri? piliakalnio, atsiv?r?s apylink?s, o tolumoje miesto vaizdas tada ?ia atvarytiems mon?ms buvo paskutinis. Paminklin? holokausto auk? lenta ymi, kad ?ia, piliakalnio pap?d?je, buvusiame karjere, suaudyti 1 677 mon?s. Kult?ros centro rengini? organizatorius Edgaras Juka pakviet? pagerbti nuudytuosius tylos minute.
ios tragedijos istorijos fragmentus ir tai, kad pasitelkus vietimo, kult?ros ?staigas, vietinius gyventojus pavyko suinoti apie 700 ioje vietoje esan?i? auk? vardus, primena Raseini? krato istorijos muziejinink? Lina Kantautien?. Prie monumento kalba Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis, Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys. Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti vykdan?iojo direktoriaus pavaduotoja vietimo programoms Ingrida Vilkien? d?kojo ?jusiems atminties keliu, kuris prasid?jo Gargduose ir eina miestelis po miestelio pagal to meto ?vyki? chronologij?. Turime prisiminti, kad tose vietose buvo udomi ir uvo ne kareiviai su ginklu rankose, o civiliai mon?s ir tuo prisiminimu mes kuriame istorij?, sak? I. Vilkien?.
Atminties tiltas tarp Lietuvos ir Izraelio
Sunki man i diena ir kelias, sak? Lilija Lazarsk?, kurios t?velis Abramas Lazarskis sugeb?jo vedamas ? i? viet? suaudymui pab?gti. Eidama iuo keliu galvojau, k? jaut? mano artimieji, senelis Chaimas, d?d? Benjaminas, dvi tetos L?ja ir Basia su maais vaikais ir savo vyrais… ?jo itisos eimos, tarp j? ir mano t?velis, 28 met? vaikinas. K? jau?ia mogus eidamas ? mirt?, k? jaut? mano t?velis eidamas tuo keliu ir gird?damas artim?j? kraup? klyksm?, ?vi? pyk?jim?, kuris buvo gird?ti u 3 km? Jis ryosi b?gti, nes kito pasirinkimo nebuvo, tik mirtis… B?damas jaunas ir stiprus isigelb?jo nuo ios baisios akimirkos, b?gdamas per mikus su aizdomis dein?je kr?tin?s pus?je. V?liau iki karo pabaigos slapst?si mikuose ir tai buvo sunkios neinios dienos su jo meile gyvenimui ir mogaus likimu, kuris visada keliauja inkognito.
Treji metai mikuose nepra?jo be ger? moni? pagalbos Betygalos vals?iuje, Savick? eimos, kurie rizikavo savo gyvybe ir dabar vadinami Pasaulio taut? teisuoliais. Nesvarbu, kad t?velio irdyje liko sunkios nuoskaudos, jis buvo labai jautrus, geras mums visiems. Kai t?velis i?jo i gyvenimo, paliko mylimus Raseinius, tada ir a palikau Lietuv?. Dabar esu pasaulio piliet?, gyvenu Izraelyje, bet Lietuva mano gimtin?, mano namai. Kiekvienais metais sugr?tu ? ? rojaus kampel?, kur veda ilgesys ir prisiminimai apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje em?je, mano t?velio pavyzdys, kaip galima diaugtis kiekviena pra?jusios dienos akimirka. Laikas gydo aizdas, b?gi tolyn nuo sunki? min?i?, pasinerdamas ? kitus gyvenimo r?pes?ius, baigia L. Lazarsk?, d?kodama dalies Izraelio bendruomen?s vardu u atminties saugojim? ?ia susirinkusiems.
Vietos ?aminimas
Prie kelet? met? V? Atrask Raseinius direktoriui, praeit? Lietuvos met? mokytojo nominantui Arnui Zmitrai ir muziejininkei L. Kantautienei kilo id?ja alia kuklaus klasikinio monumento labiau ?prasminti didiausi? pagal auk? skai?i? masin? tragedijos viet? ievelik?je, ta?iau tam buvo reikalingi k?rybiniai, finansiniai resursai. Kaip inia, sumanymai turi savyb? atrasti pasek?j?, moni?, kurie geba kurti poky?ius, tad ioje situacijoje ikilo kilnios, neatlygintinos misijos id?ja Raseini? Rotary klube. Kaip pamin?jime sak? ios organizacijos atstov? Daiva Lapkausk?, rekonstruojant sen?j? turgaus aikt? paimta dalis akmen?, juose ?mintos simbolin?s praeitame amiuje ten vaik?iojusi? raseiniki? yd? p?dos ir ?ties vietoje sumontuota simbolin? Dovydo vaigd?. ?ia sudedame atnetus akmen?lius su auk? vardais.
Kompleksinis renginys Raseiniuose, prisid?jimas prie tragedijos ?aminimo, sujung?s ?vairias institucijas ir asmenis, atspindi, kad krato visuomen? susijusi su galimybi? ir vertybi? prisi?mimu, turi lyderius, id?jas, paskui kurias eina mon?s, o Atminties kelias gali b?ti pilna igyvenim? dvasios kelion?…
Ar?nas Mikalauskas,
Klaip?dos r. Veivir?n?
Jurgio aulio gimnazijos istorijos
ir pilietikumo mokytojas
