Atminties painimo kelyje Girkalnis

Versija spausdinimui

Ilgam, tikriausiai visam gyvenimui, aminink? prisiminimuose ?sir?? tie 1941-ieji metai. Istorijos moksl? daktaro Algimanto Kasperavi?iaus teigimu, didiausia Lietuvos tragedija vyko ne 1940 metais sovietin?s okupacijos metu, o b?tent po met?, kai buvo sunaikinta Lietuvos yd? bendruomen?. Po it? met?, kai naci? ir vietos pareiging? asmen? veiksmai sudar? s?lygas blogiui ir smurtui, apie kur? galb?t tik i dalies ino iandienin? visuomen?, Lietuvos em? tapo nus?ta masin?mis kapaviet?mis. alia daugelio miest? ir miesteli? pastebime nuorodas Holokausto auk? kapai, ne iimtis Raseini? rajono miestelis Girkalnis. ?ia sunaikintai vietos yd? bendruomenei pagerbti Girkalnio pagrindin? mokykla ir Tarptautin? komisija naci? ir soviet? nusikaltimams ?vertinti Lietuvoje organizavo Atminties keli? nuo pagrindin?s aikt?s iki masin?s kapaviet?s.
Girkalnio yd? likimas
Prie 80 met? Girkalnyje gyveno 27 gausios yd? eimos. ?siverus naciams, susiformavus vietos pagalbinei policijai nuo liepos pirmos pus?s prasid?jo grupiniai moni? audymai, lik? ydai suvaryti ? kelis namus, udrausta pasialinti, ?sakyta ant drabui? neioti eiakampes geltonas vaigdes. Bene tragikiausia miestelio bendruomen?s diena rugpj??io 21-oji, kai i Raseini? atvaiavo mirties sunkveimiai. ? juos dauomi buo?mis sugr?sti vyrai ir moterys, sumesti vaikai, seneliai, i viso 128 mon?s nuveti ? Kadagin?s mik? ir suaudyti ant duob?s krato. Sakoma, kad istorikas turi atsiriboti nuo emocij?, ta?iau to ne?manoma ireikti odiais ir niekas nepasakys, kaip ir kada plyo motin? irdys, kaip po to gal?jo em? neioti tuos, kurie aud? civilius beginklius Girkalnio mones ir dau? vaikus.
I kitos pus?s, tragedijos ir asmeninio pavojaus akivaizdoje ikyla mon?s i didiosios raid?s, iaug? teisingumo dvasios kupinoje aplinkoje. Jie ities? pagalbos rank? persekiojamiesiems, met? i?k? naciams ir j? pagalbininkams. iemet ileistoje istorijos moksl? daktaro Ar?no Bubnio knygoje Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais minima, kad i audymo duob?s ilindusiam Izaokui Bliacheriui pagalbos rank? ities? Antanas Jocus, Jonas Masaitis ir kiti Girkalnio apylinki? lietuviai.
Susitikimas prie monumento
Prie monumento, kur pagal ura? 1941 met? rugpj?t? buvo pralietas apie 1 650 yd? vaik?, moter?, vyr? kraujas, pagerbti auk? at?jo vietos bendruomen?s, rajono Savivaldyb?s, kiti visuomen?s atstovai. Kalb?jo Raseini? rajono meras Andrius Bautronis, Girkalnio pagrindin?s mokyklos direktorius Vytautas Bulotas, Kauno religin?s yd? bendruomen?s vadovas Maua Bairakas, istorijos fragmentus ir detales primin? mokytojas Stanislovas Feiza, Raseini? krato muziejaus muziejinink? Lina Kantautien?.
Kalb? motyvuose susir?pinimas d?l globali? ir lokali? politini? proces?, visuomen?s radikal?jimo atmain?, deklaruojamos siekiamyb?s, kad tai, kas ?ia ?vyko, nepasikartot?. ?ia guli visa mano gimin?, i 11 artim? moni? gyvas liko tik mano t?vas, intriguojan?i? istorij? pasakojo M. Bairakas.
Atminimo eisenoje ?jo ir akmen?lius ant paminklo d?jo Girkalnio seni?n? Justina aulien?, bibliotekinink? Virginija ileikien?, vietos mokyklos jaunieji auliai, Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos darbuotojas Jonas Brigys, Atrask Raseinius direktorius, mokytojas Arnas Zmitra, Savivaldyb?s Komunikacijos, kult?ros, turizmo skyriaus ved?ja Judita Radavi?ien?, vyr. specialist? Greta ??snait?, Ariogalos gimnazijos mokytoja Rasa akait? ir kiti mon?s. Mums tai svarbu, mes esame pilietiki, patvirtino alimais ?jusi su vaikais i emigracijos gr?usi jauna moteris.
?aminimo paradigma ir buvimas kartu
Tarptautin?s komisijos naci? ir soviet? nusikaltimams ?vertinti Lietuvoje vykdomojo direktoriaus pavaduotoja, vietimo program? koordinator? Ingrida Vilkien? primin?, kad ant paminkl? sausi skai?iai. Yra uduotis ?aminti nuudyt? moni? konkre?ius vardus ir pavardes. Ji d?kojo vietos mokyklos, seni?nijos, Savivaldyb?s, yd? bendruomen?ms, pavieniams asmenims u Atminties kelio organizavim?, buvim? kartu.
Keliaujant per Lietuv? Atminties kelias 19412021 Girkalnyje buvo 17 vieta, prisimenant tragik? 1941-?j? met? vasar?. Istorij? bylojo tiesiogini? liudytoj? palikuonis, pagerbti auk? susirinko Raseini? krato visuomen?s formal?s ir neformal?s atstovai. Uduotas tonas visuomen?s ir pavieni? asmen? egzistencini? prasmi? apm?stymui ir kartotiniam klausimui, kada ir kur Lietuvoje ikils monumentas gelb?tojams.
Ar?nas Mikalauskas,
Klaip?dos r. Veivir?n?
Jurgio aulio gimnazijos istorijos ir
pilietikumo mokytojas

Komentarų nėra