Atmosferos atilimo vent? (komarikas ilumos vartotojo sapnas)

Versija spausdinimui

ar?nas BARKAUSKAS

Energetikos ministras Atomas J?gainis paragino Lietuvos vyriausyb? imtis vis? ?manom? priemoni?, kad pasaulyje b?t? gerokai padidintas vadinamasis iltnamio efektas. Tai Lietuvai visokeriopai naudinga. Ypa? ildymo sezono metu. iltnamio efekto nauda ypa? akivaizdi i? iem?, kai d?l maesnio ilumos poreikio sunaudojama maiau duj?.

Anot Atomo J?gainio, galima sakyti, kad iltos iemos maina Lietuvos priklausomyb? nuo rusik? duj?.

Vienas i b?d? dar labiau paildyti Lietuvos iemas vadinamojo Kioto protokolo boikotas.

Priminsime, kad Kioto protokolas Jungtini? Taut? Bendrosios klimato kaitos konvencijos dokumentas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atilimu. Jis buvo priimtas 1997 metais Kioto mieste. Protokolu pasiektas susitarimas sumainti penkeri? met? laikotarpiu 20082012 m. isivys?iusi?j? ali? iltnamio efekt? sukelian?i? duj? imetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.

ilumos gerov?

Pavykus sulugdyti Kioto susitarim?, Lietuva tur?t? tam tikras garantijas, kad ir ateinan?ios iemos bus vis iltesn?s. Naudos i to tur?s ne tik ilumos vartotojai. Panagrin?jus kai kurias situacijas, darosi visikai aiku, kad kuo daugiau ilumos, tuo daugiau gerov?s.

iltomis iemomis ildymui sunaudojama gerokai maiau malk?, tod?l ikertama maiau medi?, tad maiau niokojami mikai, tausojami labai brang?s medienos itekliai.

iltos iemos gali labai padidinti Lietuvos em?s ?kio naum?. B?tent: atsiranda galimyb? per metus nuimti ne vien?, bet du derlius. Kad tai visikai ?manoma, liudija jau iais metais iniasklaidoje iplatinti sensacingi praneimai, jog sausio m?nes? Lietuvos mikuose galima rasti gryb? ir m?lyni?. Tai ?rodo, jog esant palankiems orams keli derliai per metus yra visikai ?manomi. Kaip inoma, iradingesni ?kininkai ir esant tradiciniams orams sugeba surengti dvejus bulviakasius.

Pasak energetikos ministro Atomo J?gainio, globalinis atmosferos atilimas visikai nereikia, kad visais parametrais did?ja atmosferos taros mastai. Lietuvoje tie mastai gali net ma?ti, nes maiau k?renant krosnis ir katilines, ? atmosfer? patenka daug maiau d?m?.

Kita vertus, A. J?gainis si?lo Lietuvoje ?steigti kuo daugiau alternatyvi? intensyvios taros altini?. Tai didint? ilumos efekt?, tarnaut? ilumos k?rimui ir Lietuvos moni? gerov?s puosel?jimui.

Sniego par?pins Izraelis

Nemenkos naudos d?l iltesni? iem? gali tur?ti ir vairuotojai: inykus tokiai senovinei atgyvenai kaip al?iai ir sniegas, vairuotojams nebereik?s pirkti brangi? iemini? padang?, kurioms tenka ileisti vis? atlyginimo minimum?.

I dangaus krintantis sniegas apskritai tapo juokingu ir nebereikalingu nesusipratimu. Jau oficialiai praneta, kad So?io iemos olimpiadai Izraelis parduos dirbtin? snieg?. J? iband? inomi slidininkai pareik?, kad yd? pagamintas sniegas labai kokybikas. Daugyb? tokio sniego jau parduota veicarijai, Pranc?zijai, Italijai, Amerikai, dabar sniego siuntos gabenamos ? Rusij?.

Spar?iai ylant klimatui, iskirtin?s naudos tur?s ir Raseini? gyventojai, mat besiple?iant Baltijos j?rai papl?dimys spar?iai priart?s prie Raseini? rajono. Be to, tik?tina, kad didesn?je j?roje bus daugiau uv?, o ilt?jant vandeniui, Baltijoje ims veistis ne tik silk?s ir menk?s, bet ir gausiais gardios m?syt?s itekliais galintys apr?pinti minktaoniai tunai.

Taros leidim? nauda

Energetikos ministras sugalvojo genial? b?d?, kaip didinant tar? i to gauti labai greitos ir tiesiogin?s finansin?s naudos tereikia parduoti visus Lietuvai skiriamus taros leidimus.

Antai jau paskelbta, kad pra?jusiais metais Lietuva s?kmingai pardav? 850 t?kst. taros leidim?. alies biudet? tai papild? 20,9 mln. Lt.

Leipcige (Vokietija) vykus? aukcion? organizavo Europos energijos bira (EEB). Vienas taros leidimas yra lygus vienai tonai anglies dvideginio imetimui ? atmosfer?. U vien? leidim? Lietuva gavo po 7,13 euro (~ 24,6 Lt). iuo metu taros leidim? kaina pastebimai krenta. Met? pradioje leidimai kainavo 17 eur? u vienet?. Tod?l reikia kuo skubiau juos visus parduoti, kol tie taros leidimai netapo visikai bever?iai.

Jei Lietuva pasielgt? rytingai ir ryt?si parduoti visus turimus taros leidimus, b?t? pasiektas dvigubas efektas: ? biudet? ?plaukt? keli imtai milijon? lit?, ir ypa? tirtai b?t? uterta atmosfera. Pastaroji aplinkyb? leist? tik?tis, kad ir ateinan?ios iemos bus vis iltesn?s ir finansine prasme naudingesn?s.

Lengviau gal?t? atsikv?pti ir daugiabu?i? nam? gyventojai, ?temptai svarstantys, renovuoti ar nerenovuoti savo b?stus. Padid?jus Lietuvos atmosferos utertumui ir teigiamai iemos temperat?rai, daugiabu?i? renovacijos b?tinyb? visikai inyks, galb?t net nebeliks b?tinyb?s senus langus keisti plastikiniais.

V?l graso Gazpromas

Deja, kukliems iltos iemos malonumams v?l graso Gazpromas.

Kaip praneta, i Rusijos importuojamos gamtin?s dujos Lietuvos ilumos tiekimo ?mon?ms gruodio m?nes? brango 3,45 procento. Tai reikia, kad vasario m?nes? iluma daugelyje miest?, kuriems iluma centralizuotai tiekiama i dujomis k?renam? katilini?, v?l brangs. Duj? kainos sm?gius apmok?dami s?skaitas u ilum? kas m?nes? patiria didioji dalis alies gyventoj?. Trauktis neb?ra kur. Duj? kainai perkopus 1900 lit? rib?, Lietuvos ilumos ?kio per?jim? nuo duj? prie biokuro b?tina skelbti nacionaliniu prioritetu, – sako Lietuvos ilumos tiek?j? asociacijos prezidentas Vytautas Stasi?nas.

Lietuvos ilumos tiek?j? asociacijos duomenimis, dujos gruod? kainavo 1914 lit? u ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Lapkrit? ilumos tiek?jai u dujas mok?jo 64 litais pigiau 1850 lit? u ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Spal? gamtini? duj? kaina ilumos tiekimo ?mon?ms sudar? 1816 lit? u ton? naftos ekvivalento su transportavimu beveik 100 lit? pigiau nei gruod?.

Anot V. Stasi?no, esant tokioms kuro kainoms net ekonomikai stipri? Vakar? valstybi? gyventojams b?t? sunkiai pakeliama apmok?ti s?skaitas u brangi? ilum?, tiekiam? ? nerenovuotus, nesandarius namus.

Biokuras auksas

Pigiausiai iluma kainuoja renovuot? ar nauj? nam? gyventojams, kuri? miestai ildomi daugiau nei dukart u rusikas dujas pigesniu vietiniu biokuru, – sak? V. Stasi?nas.

Radvilikyje iluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilin?je, 2011-?j? lapkrit? kainavo 20,69 ct/kWh. ?ia apiltinto Jaunyst?s g. 20 daugiabu?io gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto ildymui lapkrit? vidutinikai suvartojo 430 kWh ilumos, u kuri? mok?jo tik 88,9 lito.

Biokur? pla?iai naudojan?ioje Ignalinoje, kurioje katilin? taip pat pastatyta su ES finansine parama, iluma lapkrit? kainavo 20,17 ct/kWh. ?ia Atgimimo g. 14 apiltinto namo gyventojai vidutinikai 60 kvadratini? metr? ploto buto ildymui lapkrit? suvartojo 535,5 kWh ilumos, u j? mok?jo 108 litus.

Sen?, neefektyviai ilum? vartojan?i? daugiabu?i? gyventoj?, kuri? miestai ildomi brangiomis dujomis, ilaidos ilumai radikaliai didesn?s.

Pavyzdiui, Prienuose lapkri?io m?nes? ilumos kaina sudar? 34,52 ct/kWh. ?ia seno ir neapiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto ildymui vidutinikai suvartojo net 1578 kWh ilumos, u kuri? mok?jo net 544 litus.

Siekiant mainti ilumos kainas ir energijos suvartojim?, b?tinas biokuro katilini? diegimo skatinimas valstybiniu mastu. Taip pat sen? daugiabu?i? nam? renovacijos programos atgaivinimas, – ?sitikin?s V. Stasi?nas.

iuo metu i biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos ilumos. vedijoje, kurios ilumos ?kis laikomas moderniausiu Skandinavijoje, is rodiklis sudaro net 80 procent?.

Gal verstis be biokuro?

Deja, net ir pakankamai iltomis iemomis kuro vis d?lto reik?s. Ta?iau energetikos ministras Atomas J?gainis mano, kad kurdama biokuro technologijas Lietuva tur?t? apdairiai inaudoti visus galimus oro taros rezervus, kurie didina komfortik? iltnamio efekt? atmosferoje.

Ne visi gali renovuoti savo namus, taip pat ir biokuras ne visiems yra ieitis. Tod?l privalome r?pestingai ir sistemikai puosel?ti iltnamio efekto reikinius ir visais ?manomais b?dais juos didinti. Atsivelgiant ? tai, si?ly?iau panaikinti Aplinkos apsaugos ministerij? ir ?kurti Aplinkos taros ministerij?, kuri tur?t? savo taros padalinius visuose Lietuvos kampeliuose, tarptautinei agent?rai PO (pagadintas oras) d?st? nenuilstantis taros strategij? k?r?jas Atomas J?gainis.

Jau beveik mokslikai ?rodyta, kad iltesn?s iemos labai teigiamai veikia moni? psichin? sveikat?.

Ger?s psichin? sveikata

Neseniai paskelbtose tyrimo ivadose sociologai teigia, kad beveik 70 proc. alies gyventoj? g?sdina ildymo s?skaitos. Prie 2008 m. kriz?s bang? is skai?ius siek? 82 proc. Sociologai vertina, kad mon?s pavargo bijoti. D?l iaugusi? ildymo kain? kiek maiau nei pus? apklaust?j? ketina karpyti savo ilaidas kitiems poreikiams, deimtadalis iekos b?d?, kaip ildytis pigiau. Asmenini? finans? specialistai pataria dar kart? peri?r?ti ilaidas ir atsisakyti neb?tin? pirkini?.

Kaip matome, tik ketvirtadalis gyventoj? nesijaudina d?l art?jan?io ildymo sezono ir did?sian?i? s?skait?. Taigi daugiau nei milijonas moni? art?jant ?prastam ildymo sezonui jau?ia bais? stres?. O tokie drebantys ir susig?? individai, kaip inoma, yra paeidiamiausi.

Jau seniai isiaikinta, kad visokie parazitai ir ligos puola labiausiai nusilpusius ir graudiausiai verklenan?ius. Bet jei d?l did?jan?ios atmosferos taros iemos taps dar iltesn?s, daugiau nei milijonui moni? Lietuvoje nebereik?s bijoti, inyks stresas, visi taps draugiki. Atsiras daugiau l?? cigaret?ms pirkti, ir j? d?mai bus papildomas atmosferos gadinimo altinis.

?sivyravus iltoms iemoms, gal?s ramiau jaustis vyrai t? moter?, kurios nuolat zyzia: Kada nupirksi kailinius?. Moter? ir vyr? santykiai pastebimai pager?s, suma?s smurto eimoje atvej?. Netgi ? lauk? iemos metu ivaryta ?kyri kailini? praytoja gal?s jaustis kur kas oriau: jai nereik?s alti, nes ji gal?s nueiti sausio m?nes? ? mik? ibu?i? pasirinkti.

Po stipriai utertos alies dangumi ?sivyraus harmoningi tarpusavio santykiai. Nuo sosto bus nuverstas ilumos stabas Gazprom ir ims karaliauti Aplinkos taros ministerija.

1 Komentaras

  1. kainos

    2020-04-30 16:13

    Na kainos tikrai kartais u ildym? b?na nemaos. Pamenu dar, bet jau tuoj nebeatminsiu, nes nusipirkau ? namus krosnel? ir dabar juos ildysiu taip.