Balandio 18-oji Paminkl? apsaugos diena
Viktaras VITKUS
Paymint i? dien? norisi prisiminti vadinamojo nematerialaus istorijos ir kult?ros paveldo puosel?tojus, dirbusius Lietuvoje bei m?s? krate. Apie dal? j? yra rayta, ta?iau keliais odiai reik?t? prisiminti ir kitus.
1919-05-28 vietimo ministro Juozo T?belio kabinete vyko Valstyb?s archeologijos komisijos steigiamasis susirinkimas. Tai buvo viena pirm?j? paminklosaugini? institucij? Lietuvoje. Joje dalyvavo muziejininkai ir archeologai. Komisijos pirmininku tapo Raseini? krato atstovas, dailininkas, archeologas, muziejininkas ir visuomen?s veik?jas Tadas Daugirdas. Jam mirus, nuo 1920 m. filologas ir etnografas Eduardas Volteris. Sekretoriumi pakviestas KonstantinasJablonskis.
Petras B?t?nas prisimena, kaip keli Vytauto Didiojo universiteto studentai, paraginti prof. E. Volterio ir prof. K. B?gos, 1923 metais sudar? Lietuvi? student? kratotyros draugij?. Tuomet Panev?yje taip pat ?sik?r? kratotyros draugija, o 1925 m. Panev?io mokytoj? seminarijoje buvo ?kurta Tautotyros ir senien? rinkimo draugija. Draugijos pirmininkas Petras B?t?nas prisimena: (…) Tokiuose Pave??iuose u?jome pas ?kinink? Mykol? Bajori?n?, apsivietus? ir malon? mog?, kitkart net k? ne k? savo rain?jus?. Jis mums mielai atidav? visas savo senas knygas, lietuvikuosius laikra?ius, vokie?i? ir rus? laik? dokumentus, net savo eil?ra?ius. ?ia ty?ia t? fakt? paym?jau, nor?damas pabr?ti, kad itokio tipo moni? aps?iai m?s? sodiuose esama ir kad j? tautosakininkams ir muziejininkams n?ra ko aplenkti.
1927-05-15 iauliuose vyko Kratotyros draugijos steigiamasis susirinkimas. Jos steig?jai: teis?jas P. Bugailikis, daktaras D. Jasaitis,burmistras J. Sondeckis, kun. Lapis, gimnazijos direktorius V. liogeris, apskrities valdybos narys J. vambaris, mokykl? inspektorius K. Ubeika, yd? gimnazijos direktorius dr. J. Bergeris. Pagrindinis draugijos tikslas buvo painti gimtojo krato praeit? ir dabart?, jo gamt? ir kult?r?, taip pat apsaugoti senov?s liekanas ir istorin? mediag?. Savo tikslui ?gyvendinti draugija tyr? gimtojo krato istorij? ir etnografij?, rinko archeologinius radinius, senov?s ratus, dokumentus, memuarus, atvaizdus, pinigus, gravi?ras, tautosakos ir tautodail?s k?rinius. Draugija rinkiniais keit?si su kitomis analogikomis draugijomis ar ?staigomis, reng? vieas parodas, ruo? ekskursijas, ekspedicijas, leido spausdinius. Draugijos veikimo plotas iauli? ir gretimos apskritys.Daug d?mesio kratotyrai skyr? spauda. 1927 m. rugpj??io m?n. Lietuvos mokykloje Nr. 8. ispausdintas J.Rusecko straipsnis Kapinynai kaipo dorinimo bei mokymo priemon?, 1928 m. Trimite P. Tarasenkos straipsnis Talkon mokslik? darb? ir tais pa?iai metais redakcijos straipsnis Atgyja senovinis Rambynas. 1937 m. urnale Tautos mokykla ispausdintas M. Ma?ernio straipsni? ciklas Aplinkos ir T?vyn?s painimas, 1938 metais tame pa?iame urnale Nr. 8 K. Augulio straipsnis Painkime m?s? sodybas. Straipsnis iliustruotas P. Galaun?s pieiniais. N?ra jokios galimyb?s ivardinti tuomet spausdintus straipsnius bei kitus veikalus apie istorijos ir kult?ros paveldo isaugojim?. Ta?iau pasitaikydavo ir li?dn? ini?. 1937 m. urnale Mokslo dienos Nr. 3 buvo raoma: (…) Vilniaus Trak? starosta udraud? vilnie?i? lietuvi? Mokslo draugijai rinkti tautosak?: lietuvi? pasakas, dainas, burtus ir kt. Starosta (seni?nas) rate graso, kad LMD tur?t? nemaloni? padarini? (suprask,udaryt?), jei tautosaka toliau b?t? renkama.
Nuo 1929 met? grafikas Vytautas Jurk?nas (g. 1910 m.), studijuodamas Kauno meno mokykloje, lank? vietimo ministerijos senov?s paminkl? apsaugos kursus, dom?josi liaudies kult?ra ir buitimi, dalyvavo etnografin?se ekspedicijose, kurios vyko ir Raseini? krate.Nuo 1931 met? kratotyros draugija prad?jo veikti Taurag?je.
Mokytojas, kratotyrininkas Pranas Lazdauskas (g. 1926 m.), I aukimo Tarybos narys (1990-1995m.), 1991-1993 m. rajono savivaldyb?s usakymu atliko Raseini? rajono buvusi? dvar? fotofiksacij?. 1991 m. LR KPI Taurag?s apygardos usakymu laikra?io Naujas Rytas fotokorespondentas Dominykas Katkauskas fiksavo Raseini? rajono bany?ias.
Mokytojas, kratotyrininkas Titas Globys dom?josi Raseini? bany?ios istorija, ileido knyg? apie Raseinius, spausdino straipsnius apie krato istorij? (Raseini? sunkumai prie 66 metus, Naujas rytas, 1971-02-09; Senais keliais takeliais, Naujas rytas, 1981-11-05; Raseini? mokyklos istorijos metmenys iki 1940 m. Atvarai Nr. 4 ir kt.). Raseinikius straipsniais apie miesto praeit?, rezistent? kovas supaindino urnalistai V. Barevi?ius ir V. Kvedys.
