BORUŽĖS SLĖPINIAI

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina JUODOJI

Medžio drožėjas klajojo po šilą,
Išvydo ant kelmo boružę vos gyvą.

Jis pagriebė pliauską, kaltuką, peiliuką
Ir ėmės skaptuoti tą vabaliuką.

Išpjaustė ragus ir šypseną dailią,
Į sraigtinį kiautą sudėjo vien meilę…

Nunešęs į turgų bandė parduoti,
Bet tikrąjį meną sunku išmatuoti…

Ekspertai rimti galvas tik krapšto,
Didžiausius traktatus ir užrašus kapsto.

Boružė atrado vietą po saule –
Galerijoj tupi ir dvelkia apgaule.

Aplankė boružę filosofai žili,
Keli kosmologai ir jogai seni.

Vieni meditavo, kiti kortom būrė:
Kokią čia mįslę drožėjas sukūrė?!

Askezę iškentus išniro tiesa –
Visai ne boružė – ten sraigė riesta!..

Komentarų nėra