BORUŽĖS SLĖPINIAI

Kristina JUODOJI

Medžio drožėjas klajojo po šilą,
Išvydo ant kelmo boružę vos gyvą.

Jis pagriebė pliauską, kaltuką, peiliuką
Ir ėmės skaptuoti tą vabaliuką.

Išpjaustė ragus ir šypseną dailią,
Į sraigtinį kiautą sudėjo vien meilę…

Nunešęs į turgų bandė parduoti,
Bet tikrąjį meną sunku išmatuoti…

Ekspertai rimti galvas tik krapšto,
Didžiausius traktatus ir užrašus kapsto.

Boružė atrado vietą po saule –
Galerijoj tupi ir dvelkia apgaule.

Aplankė boružę filosofai žili,
Keli kosmologai ir jogai seni.

Vieni meditavo, kiti kortom būrė:
Kokią čia mįslę drožėjas sukūrė?!

Askezę iškentus išniro tiesa –
Visai ne boružė – ten sraigė riesta!..