Daugiabučių renovacija: kiek sutaupytume šilumos Raseiniuose?

Siųsti Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Daugiabučių pastatų modernizavimo programa nepajudėjo iš mirties taško – Raseiniuose nėra renovuotas nė vienas daugiabutis. O štai, pavyzdžiui, mūsų kaimynai kelmiškiai savo rajono centre atnaujina jau dešimtąjį gyvenamąjį namą. Beje, pirmiausia jie pradėjo renovuoti pačius seniausius ir problemiškiausius miesto centre esančius daugiabučius.

Probleminiams rajonams – didesnė parama

Prieš keletą metų Vyriausybė 14 skurdžiausių šalies rajonų įvardijo probleminiais. Į jų gretas pateko ir mūsų kaimynai – Kelmės rajonas. Vyriausybė, tvirtindama tokį sąrašą, atsižvelgė į daugybę kriterijų, tačiau svarbiausi buvo nedarbo ir socialinių pašalpų lygiai. Tiksliau tariant, kai vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų, taip pat socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 60 ir daugiau procentų  didesnis už šalies vidurkį. Valdžios atstovų teigimu, probleminiuose rajonuose nedarbo lygis siekia nuo 7,8 iki 12,4 proc., socialinių pašalpų gavėjų skaičius juose yra 2-3 kartus didesnis nei likusioje Lietuvos dalyje.
Taigi dėl didelio bedarbių skaičiaus ir itin gausaus socialinės pašalpos gavėjų būrio užsimota išlyginti skirtumus tarp geriau ir prasčiau gyvenančių rajonų, 2007-2013 m. teikiant didesnę ES struktūrinių fondų paramą. Jos dydį lemia savivaldybių veiklumas ir parengti projektai. Kelmiškiai šias lėšas įsisavina racionaliai: renovuoti rajono centro ir miestelių pastatai, gatvės bei šaligatviai, rekreacinės zonos ir kiti objektai.

Dėl renovacijos šilumininkai nediskutuoja

Savo mintimis dėl daugiabučių renovacijos sutiko pasidalinti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus. Pasak šilumininkų vadovo, pasitarimuose, seminaruose ar susitikimuose vadovai ir specialistai dėl daugiabučių renovacijos nediskutuoja, tai, kad ji būtina – savaime suprantama. Kitas dalykas, kad tas žingsnis yra susijęs su tam tikrais organizaciniais rūpesčiais ir su konkrečiu finansavimu bei dar viena problema – gyventojų diferenciacija. Pavyzdžiui, Raseinių miesto daugiabučiuose gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių (šiems žmonėms sudėtinga ryžtis imti kreditus), o didmiesčiuose – jaunų, darbingo amžiaus šeimų ir panašiai. Atlyginimai didesniuose miestuose taip pat didesni. Tuo tarpu renovacijos kaštai (statybinės medžiagos ir kt.) yra tie patys. Todėl, S. Bartkaus žodžiais tariant, provincijai turėtų būti skiriama didesnė parama.
Sakoma, kad po renovacijos namo vertė padidėja nuo 10 iki 30 proc. Kita vertus, namui Raseiniuose ir namui Vilniuje niekada lygybės ženklas nebus dedamas.
Šilumos tinklų vadovas papasakojo, kaip iš dalies apšildžius jų administracinį pastatą, buvo sutaupytos lėšos. „Buvome prijungę specialius jutiklius – sutaupymas akivaizdus. Kadangi mes turime pasidarę individualų reguliavimą, tai renovuotose patalpose šildymas prasidėjo visu mėnesiu vėliau. Tą patį konstatuoja ir renovuotų namų gyventojai: šildymas prasideda mėnesiu vėliau ir baigiasi anksčiau. Kalbant apie mūsų viešojo sektoriaus pastatų renovaciją, turime daug pavyzdžių, iš kurių gyventojai galėtų pasimokyti“, – sakė S. Bartkus.
Banko palūkanos renovuojant daugiabučius siekia 3 proc. Finansininkai teigia, kad tai išties geriausiomis sąlygomis išduodamas lengvatinis kreditas. Tačiau dažniausiai žmonės netiki, kad jų būstas, investuojant tokias lėšas, kada nors atsipirks.
Pasak UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktoriaus, šnekant apie renovaciją, reikia nepamiršti kokybės. Jeigu ji bus padaryta bet kaip (nebus kokybiškai atliktas darbas ir panaudotos kokybiškos medžiagos), tai lūkesčiai gali būti nepatenkinti. „Tai vienas esminių dalykų, nes šiluma veržiasi per mažiausius plyšelius. Todėl gerai, jei name yra motyvuotų žmonių, kurie domisi šiais darbais, jų organizavimu ir kontrole, o jei tuo rūpinasi tik rangovas, tuomet visaip gali būti. Renovacijoje ne graži spalva svarbiausia. Patalpos turi būti kokybiškai izoliuotos. Visi specialistai tą akcentuoja. O žiniasklaidoje pateikiami ir geri, ir blogi pavyzdžiai. Žinoma, tai gerai, nes gyventojai turi žinoti tiesą. Sakykime, jiems atliko pastato atnaujinimo darbus, o tokio šilumos sutaupymo, koks buvo numatytas projekte, nėra. Yra parengtos studijos, kiek atitinka paruoštuose projektuose sutaupymo lygis, ir koks jis būna realiai. Taigi iki 10 – 15 proc. jis nepasiekia to rezultato, kuris buvo numatytas projekte. O ką tai reiškia? Vadinasi, nekokybiškai buvo tas projektas atliktas“, – atviravo S. Bartkus.

Viskas prasideda nuo mažų darbų

Šilumos tinklų vadovo žodžiais tariant, dėl pastatų renovacijos reikėtų kalbėti pradedant nuo inžinerinių sistemų – šildymo ir karšto vandens vamzdynų sutvarkymo.
Čia sąnaudos tokios, kurios nekelia didesnės grėsmės dėl gyventojų įsiskolinimo ir panašiai. Tuo labiau, kad yra daug gražių pavyzdžių. Atskiri daugiabučiai tam skiria didelį dėmesį. Pavyzdžiui, Rimučio Biguzo aptarnaujamas namas tuo keliu ėjo ir turi tam tikrų rezultatų, skaičiuojant šilumos suvartojimą kvadratiniam metrui ir panašiai. Iki tų šimtatūkstantinių lėšų skyrimo renovacijai, tai galima padaryti, ir tokiu būdu gaunamas didelis ekonominis efektas. Nuo to reikėtų ir pradėti. Renovavimas – tai ne tik visų paviršių apšiltinimas, bet ir inžinerinių sistemų pertvarkymas, naujų šilumos punktų instaliavimas ir taip toliau. Būtent visas darbų kompleksas ir duoda ekonominį efektą. „Reikia pradėti burti kolektyvą nuo paprastų darbų. Susitvarkyti langus bei duris pusrūsiuose ir laiptinėse, neatidarinėti jų be reikalo, bendru sutarimu mažinti perteklinį radiatorių skaičių. Tokiu būdu galima sutaupyti apie 10 – 15 proc. šilumos. Tai sudarytų maždaug vieno mėnesio sąnaudas. Sutaupytus pinigus jau būtų galima atidėti būsto renovacijos paskolai. Ten, kur žmonės energingi, jie imasi tų darbų ir sėkmingai susitvarko. Jau minėto R. Biguzo, taip pat Aleksandro Ševeliovo, Petro Verpetinsko bei kitų bendrijų vadovų namai rodo pavyzdį. Palyginus vieną šių  namų su labiausiai šilumą švaistančiu daugiabučiu, vartojimo skirtumas – daugiau nei du kartai. Galime tik įsivaizduoti, ką tai reiškia. Visų pirma, taupantys šilumą neleidžia perkaitinti sistemų, o bendrijai sutarus, šilumos tinklų prašo tam tikro temperatūrinio režimo. Kai kurių namų bendrijų vadovai stebi ir patys pasireguliuoja šilumą. Kituose namuose veikia automatika. Taigi čia turime didžiulį rezervą. Pradėkime analizuoti ir pamatysime, kad renovuodami seniausius ir daugiausiai šilumos eikvojančius namus, galime sutaupyti net iki 50 proc. šilumos kainos“, – dėstė S. Bartkus.
Išties direktorius teisus, ir tenka tik apgailestauti, kad dar daugelio daugiabučių namų gyventojai nesirūpina bendromis patalpomis: rūsiais, laiptinėmis, aplinka. Ypač daug netvarkos ten, kur nėra bendrijų. Dažnai žmonės įdeda daug išmonės ir lėšų tvarkydami butus, o purvini rūsiai, dulkinos, nedažytos ir nesandarios laiptinės jiems
visai nerūpi. Tartum šalia savęs nieko nemato. Regis, tiek nedaug tereikia pastangų, kad draugiškai bendraujant su kaimynais, savo jėgomis būtų išdažyta laiptinė, pažvelgta, ar tvarka rūsiuose, ar sandariai uždarinėti langai, durys. Na, o sekant gražiais pavyzdžiais, galima pasirūpinti ir bendrųjų patalpų bei šilumos mazgų sandarinimu. Štai ne viena bendrija jau apsišiltino namo rūsyje esančius šilumos tiekimo vamzdžius. Rūsiuose kaip tik reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą. Apšiltinti vamzdynus – nesudėtinga, be to, medžiagos daug nekainuos, o efektas bus juntamas.

Pirmenybė – daugiabučių bendrijoms

Pasak S. Bartkaus, daugiabučių bendrijos steigiasi ne tik Raseiniuose. Gražų pavyzdį, kuriant daugiabučių savivaldą, parodė Ariogalos gyventojai. Šilumos tiekėjai negali su kiekvienu gyventoju suderinti visų problemų sprendimų, tai įmanoma tik su bendrija. Kiek pirkėjas šilumos perka – tiek pardavėjas ir parduoda. Todėl į pavienius skambučius nereaguojama, o derinama su gyventojų išrinktais bendrijos atstovais.
Taigi, siekiant kurti daugiabučio gerovę, pirmasis žingsnis – įsteigti namo bendriją, o antrasis – nuspręsti, kokių darbų imtis. Daugiabučių kvartale renovavus vieną namą, po metų modernizacijos privalumus pamatę kaimynai turėtų pasekti tuo pavyzdžiu.

3 Komentarai

  1. SVARBU

    2013-12-16 20:19

    kuriem bus renovuoti namai,pasitikrinkit projekta ar faktiniu ir skaiciuojamuju silumos

    sanaudu skirtumas nevirsija 15% jei virsija tuomet viska reikia perskaiciuoti pagal faktini

    suvartojima(projekto rengimo tvarkos aprasas)
    sekmes

  2. sauguspasaulis.lt

    2020-12-31 16:06

    Greičiau renovuokite tuos namus, pamatysite kaip iš karto šildymas atpigs su apšiltinimu ir naujais katilais.

  3. ecologika.lt

    2021-03-27 09:27

    Renovacija ne tik būsto vertę pakelia, bet ir sumažina kaštus jos išlaikymui, ypatingai kas liečia namų šilumą. Kiek daug pinigų praleidžia sienos ir lubos, kai nėra gero apšiltinimo..