D?koti u laisv? tai ir b?ti laisvam
Paskutin? rugpj??io sekmadien? gausus piligrim? b?rys, lydimas kardinolo Sigito Tamkevi?iaus SJ, Kauno arkivyskupo metropolito K?stu?io K?valo ir arkivyskupo emerito Liongino Virbalo, i?jo ? pad?kos u laisv? yg? nuo Katauski? gyvenviet?s iki iluvos. Tai simbolinis aktas, leidiantis ne tik kovoti u laisv? d?l laisv?s, ta?iau, kaip paymi arkivyskupas metropolitas K. K?valas, ir d?koti u j?.
Pad?ka taip pat n?ra tik simbolinis fakto ilaikymas arba akimirkos diaugsmas. Geb?ti priimti malon? ir b?ti u j? d?kingiems yra nuolatinis tikin?iojo kelias, kur? vienaip ar kitaip savo gyvenimais miname. ?kart jis buvo eitas draug?je, susirinkus ne dviem ar trims, bet daugybei. Ta daugyb? 7 km maldose ir mindami keli? kojomis prisimin?, kas yra d?kingumas, kas yra laisv?, kaip m?s? laisv? ne?manoma be tik?jimo. Tiek Lietuvos kaip visuomen?s laisv?, kai Bany?ia ir rezistencija buvo neatsiejamos viena nuo kitos pus?s, tiek ir vidin?s laisv?s proveris, kuriam b?tina meil?. Kelion?je meldiantis roin? igirdome, kad meil?s ?sakymui n?ra padaryta joki? ilyg?, mes privalome pamilti ne tik tuos, kurie mums geri, gra?s, malon?s, ta?iau ir myl?ti kiekvien? mog? visa irdimi, visu protu. Taigi viskuo, kas esame, turime b?ti pripildyti meil?s, nes tik tada pajausime, kas yra laisv?. Juk laisv? yra ne egocentrikas poreikis realizuoti savo norus, tai savotikas geb?jimas pamilti kit? su visais jo poreikiais ir rasti vietos tam savo gyvenime.
O b?ti d?kingi visada turime u k?, net ir kiekvienas ibandymas mus priartina prie vilties, prie diaugsmo, prie tik?jimo. Tai ypa? pajaut?me bendryst?je, kai po penketo kilometr? ir sukalb?tos roinio maldos sustojome aiktel?je, o joje lauk? arbata bei vietini? gyventoj? ir keliautoj? sunetos namin?s vai?s. Ta paprasta akimirka valgymas drauge buvo dar viena pad?kos verta akimirka, kai laisvai ireikdami tik?jim? gal?jome drauge b?ti kasdienyb?je. Juk Dievas itin jautriai prabyla ? mus ne tik ir ne tiek kriziniais momentais, kiek m?s? kasdien?je b?tyje. O kartais b?tent kasdienyb?je sunkiausia b?ti d?kingiems.
Po puodelio arbatos piligrimyst? tetruko kelis kilometrus ilu, Kryiaus keliu iki iluvos ventov?s. Kiekvienas sustojimas prie Kryiaus kelio sto?i? koplyt?li? buvo lydimas Dievo Motinos komand? atstov? skaitini? ir giesm?s. i bendra b?tis, giesm?s gaudesys ile, rod?si, veikia kakur toliau odi? ir proto, lygmenyje, kuriame palie?iama kur kas daugiau nei mogikas racionalumas, bet b?tent visas mogikas gyvenimas ir b?tis.
Itin svarbu tai, kad tikin?i?j? malda buvo prasmingai papildyta savanorik? darb?, prie j? iemet prisid?jo Kauno arkivyskupijos piligrimai, eim? jud?jimas Dievo Motinos komandos eimos, kurios iluvoje savaitgal? dalyvavo rekolekcijose, iluvos draugijos nariai, Jono Pauliaus II bendruomen?, jos jaunieji savanoriai r?pinosi eisenos tvarka. Gausus jaunimo b?rys, maldos, lydimos vyresni?j?, ir ma?j? juokas visa tai susipyn? kelyje ? ventov?, visa tai ir buvo piligrimyst?.
Tad tie septyni kilometrai buvo ne tik trumpalaik? vienadien? pad?kos apraika, ta?iau pirmiausia tai buvo atminties isaugojimo, vilties ir maldos piligrimyst?s ygis. Tam, kad praeities kart? nuopelnai b?t? gyvi iandien, tam, kad gal?tume kurti ateit?. O svarbiausia, kad nepamirtume d?koti ne tik mogui, bet ir visada mus kelyje lydin?iam Dievui. Tam, kad laisv? b?t? ne tik s?voka, ta?iau ir gyvas reikinys. Tod?l kasmet paskutin? rugpj??io sekmadien? prasminga keliauti pad?kos u laisv? piligrimyst? ne tik d?l praeities, bet ir d?l dabarties bei ateities pasaulio.
iluvos piligrim? centro informacija
