Dvarų tuštėjimo metas
Viktoras VITKUS
Kada buvo pradėtas Lietuvoje dvarų turto grobstymas, nustatyti gana sunku. Tačiau į tai žiūrėta nuolaidžiai. Dvaruose apsigyvendavo asocialios šeimos, kurios kurui naudojo įvairias medines interjero detales, laiptus. Tai buvo kryptingas dvarų naikinimas. Vėliau grobstymas įgavo kitą pobūdį – buvo nusitaikyta į unikalų parketą, tekintus medinius laiptų turėklus, lietines metalo detales ir pan. Kuris dvaras Raseinių krašte buvo pimasis grobstymo objektas, šiandien pasakyti negalima. Gal tai pokario metu atsitiko Šiluvos sen. Burbiškio dvare, kuomet, anot senbuvių, buvo pagrobti lietinio metalo graižtiniai laiptai. Tačiau nuo 1993 metų vagystės pasidarė itin įžūlios. Tų metų gruodžio 24 dieną Šiluvos apyl. deputatų tarybos pirmininkas V.Gaidelis pastebi, kad įvykdytas plėšimas Skaraitiškės dvare. Nedelsiant KPI darbinė grupė nustato, kad rūmų dviejuose kambariuose išplėštas ąžuolinis parketas, kitame kambaryje – grindys. Nustatyta 3440 Lt vertės padaryta žala. Apie vagystės faktą pranešta Raseinių policijos komisariatui. Pareigūnas G.Zemblys 1994-01-11 raštu Nr. 126 atsakė: „(…) Norint ištirti įvykdytas vagystes iš minėto dvaro ir dėl objektyvaus minėtų faktų ištyrimo, prašome prisiųsti mūsų adresu inventorizacijos bylos nuorašus, kuriuose atsispindėtų pilni duomenys statybos metų, darytų kap. remontų skaičius ir vykdymo metai, o taip pat, kokia dabartinė likutinė dvaro vertė, o taip pat kitus dokumentus, turinčius reikšmę objektyviam Jūsų pareiškimo ištyrimui.“ Pareigūnui dar reikėjo pasiūlyti patiems ištirti vagystę ir netrukdyti jų ramybės. Jis ne tik nesuprato, kad ginami ne privatūs interesai, bet ir tai, kad objektų inventorizaciją atlieka kitos įstaigos. O tai jau tyrėjų darbas.
1993 metų buvusio Skaraitiškės dvaro paminklosauginėse sąlygose sakoma: „(…) Rūmai pakitę mažai, vos kelios lentinės pertvaros, dalinusios sales į mažesnius kambarius, perstatytos krosnys“. 1992m. kovo mėnesio techniniame akte (poz. 3b) teigiama: „(…) grindys medinės, keliuose kambariuose išlikęs parketas“. Vdovaujantis Raseinių rajono valdytojo 1993-02-09 potvarkiu Nr. 95. „Dėl buvusių dvarų sodybų perdavimo apylinkėm“, Šiluvos apylinkė perėmė ir buvusio Skaraitiškės dvaro pastatus. Tai dienai pastato statybinė vertė (po nusidėvėjimo) siekė 197 857 Lt, rinkos kaina – 39 571 Lt. Šie ir kiti faktai KPI pretenzijoje (1994-02-11 Nr. 26a) buvo pateikti Raseinių r. Šiluvos apylinkės viršaitei ir Raseinių r. policijos komisariatui. Policijos komisariatas ir toliau nereagavo į KPI raštus ir pateiktus argumentus bei faktus. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo Nr. I – 436, priimto 1990-07-30 antrajame straipsnyje sakoma: „Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos sprendimai, priimti pagal jos kompetenciją, yra privalomi visoms ministerijoms, vietos savivaldybėms, susivienijimams, įmonėms, įstaigoms, kariniams daliniams, organizacijoms, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims“. 1994-05-19 Raseinių r. KPI apie vagystę informavo Raseinių r. vyr. prokurorą. Tačiau tyrimui tai nepadėjo. Jis eilinį kartą sėkmingai numarintas. Kitos vagystės bei niokojimas buvo fiksuoti Žibulių dvare 1994-04-14. Pasigesta 95 nuošimčiai langų stiklų, 90 nuošimčių langų rėmų, išplėštos grindys.
