D�iaugsmu su�ildyta svajon?

Nijol? KAVALIAUSKIEN?

Svajon?s – ma�os peteli�k?s, da�niausiai i�tirpstan?ios liepsnos purpure ir tik kartais su�ildan?ios m?s? �irdis…

(Rita Japkevi?ien?)

Tokia �viesi, gera pavasario diena…

�irdis pilna d�iaugsmo, meil?s, dain? �ir �ied?…

Pavasaris nauj? gyvyb? dovanoja, ne�a vilt? ir svajon?…

Lina Lazauskien? dar vaikyst?je �altvyksle sutviskusi? svajon? – b?ti kirp?ja – vijosi, �ventai saugojo �irdyje.

Vaikyst?s svajon? blykstel?jo kibirk�timi, tapo did�iausios ugnies dalele.

Lina gim? 1969 metais sausio 8 dien? Raseini? rajone Padubysio kaime. Ma�oji Linut? i�tisas dienas praleisdavo su l?l?mis: jas �ukuodavo, ri�davo kaspinus. Visaip gra�indavo seseris, mam?, drauges. Tad, baigusi Skaraiti�k?s a�tuonmet? mokykl?, net nedvejodama ?stojo ? tuometin? �iauli? 43-?j? profesin? technikos mokykl?. Po trejus metus trukusio mokslo tapo profesionalia kirp?ja. Pirmuosius kirp?jos darbo �ingsnius �eng? tuometiniame Raseini? buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinate. Po vieneri? met? darbo gr?�o ? Katauski? kaim?, o v?liau pagal i�sipirkt? patent? dirbo Raseiniuose.

�iuo metu Lina dirba Raseini? rajono ne?gali?j? dienos u�imtumo centre neseniai ?rengtoje kirpykloje. Jos klientai – ne tik centro darbuotojai, lankytojai, ateina �moni? i� miesto, kartais atva�iuoja ir i� kaimo. Tiek vyrai, tiek moterys kart? apsilank? pas vikriai besisukan?i? kirp?j?, nusprend�ia neie�koti kit? kirpykl? ar gro�io salon?. Lina savo klientus patraukia paprastumu, nuo�irdumu ir kruop�?iu darbu. Ji maloniai, �iltai bendrauja, pataria, kok? kirpim? pasirinkti, kokia spalva moterims nusida�yti plaukus. Kirpykloje labai jauku, aplinka pana�i ? nam?, interjer? puo�ia ?vairios servet?l?s, puok�t?s, malonios smulkmenos, ?ia visuomet �varu ir tvarkinga. Klientai d�iaugiasi, kad kirpykloje jiems gera ir patogu.

Nors Lina pakyl?ta, veid? puo�ia �ypsena, bet jos gyvenimas nelepino. Kol gyveno �eimoje, kaime, teko sunkiai dirbti. Nema�as ?kis sugadino jaunai moteriai sveikat?. Jau i�kent? dvi stuburo operacijas, ateityje laukia dar viena. Likimas taip susiklost?, kad liko viena. Vyras paliko �eim?. Gra�iausius jaunyst?s metus, meil?, i�tikimyb?, r?pest? paaukojo �mogui, kuris galb?t nebuvo to vertas, �e�iolika vedybini? met? nugrimzdo praeitin. Liko prisiminimai, i�gyventi jausmai.

,,Esu viena, bet ne vieni�a. Ir t?vai, ir dvi seserys gyvena Raseiniuose. Mes labai vieningi�, – d�iaugiasi Lina. Linos Lazauskien?s namuose g?r?me �ali?j? arbat?, klaus?m?s lietuvi�kos muzikos. Nors jos siela kartais jau?iasi vieni�a, tr?ksta �ilto �od�io skamb?jimo, mylimojo prisiglaudimo, moteris nenusimena, tiki, kad ji ateityje dar sutiks ger? �mog?, kuris ja r?pinsis, nepaliks nelaim?je.

Linos namuose jauku ir gera. Daug g?li?. Jai patinka auginti ?vairias g?les. J? pilnas balkonas, kambarys. ,,A� pailsiu nuo j?, galiu vis? dien? krap�tytis�, – pasakoja Lina.

Keletas klausim? Linai Lazauskienei (toliau N.K. ir Lina).

N.K.:- J?s visada pasitempusi, gra�iai susi�ukavusi. Ar daug laiko skiriate sau? Kas jus apkerpa, su�ukuoja?

Lina:- Savo prie�i?rai skiriu daug laiko. Noriu gerai ir gra�iai atrodyti. Kerpuosi, �ukuojuosi pati, net plauk? da�us pirmiausiai i�bandau ant savo plauk?. Patinka pagul?ti vonioje.

N.K.:- Tikriausiai vyro i�?jimas i� nam?, santuokos gri?tis jums buvo nelengvas i�bandymas?

Lina:- Tuo metu buvo sunku ir skaudu. Bet su?miau save ? rankas – ne pasaulio pabaiga. Nei a� pirma, nei paskutin?. Kitiems �mon?ms b?na dar sunkiau. Toks gyvenimas, ir nieko nepakeisi.

N.K.:- Ar sunku gyventi vienai moteriai?

Lina:- Man visapusi�kai padeda t?vai, seserys. Turiu daug draugi?. Per gimtadien? tiek daug prigu�?jo, kad kambary vos tilpo. Bet kartais b?na sunku.

N.K:- Be g?li? auginimo, koki? dar turite pom?gi??

Lina:- Skaitau knygas, daugiausiai meil?s romanus, �i?riu televizori?, susitinku su draug?mis, turiu kompiuter?, patinka nar�yti internete.������������ .

N.K:- Ar tikite horoskopais? Gal turite kok? m?gstam? skai?i??

Lina:- Perskaitau. Bijau tik?ti horoskopais. Mano laimingas skai?ius -trylika. Jis ne�a s?km?. Kiekvien? m?nes? laukiu tryliktos dienos. T? dien? man visuomet sekasi. S?km? – lemtis. Kaip lemta, taip ir bus.

N.K.:- Sapnais tikite?

Lina:- Kartais. Bijau blog? sapn?.

N.K:- Koks met? laikas gra�iausias?

Lina:- Pavasaris, kai sprogsta med�iai, atgyja gamta. Neken?iu rudens.

N.K:- Kokios spalvos patinka?

Lina:- M?lyna, ro�in?.

N.K:- Kokia spalva nutapytum?te savo gyvenim??

Lina:- Mano gyvenimas buvo margas, tai marg? ir nutapy?iau, bet ateit? matau �viesi?.

N.K:- Ar jau?iate finansin?, ekonomin? kriz??

Lina:- Taip, sunkiai i�gyvenu. Jei t?vai nepad?t?, ne�inau k? dary?iau. Bijau �iemos, dideli? mokes?i?.

N.K.:- K? galvojate apie m?s? Vyriausyb??

Lina:- Mes nieko negalime pakeisti- tai baisiausia. Kuo toliau, tuo blogiau. Vyriausyb? ne?sivaizduoja, kaip �mon?s vargsta. Mano finansin?je pad?tyje jie i�gyvent? kokias tris dienas. Daugiau tikrai nei�tempt?.������������ .

N.K:- A?i? u� malon? pokalb?. Linkiu, kad visos j?s? svajon?s i�sipildyt?, d�iaugsmu su�ilt?. Svajokit svaj? iki dangaus, ir dangus atsi?s Jums mylim?.