Girdai?iai � mano gimtasis kaimas

Juozapas MA�INTAS

Girdai?i? kaimas � tai sena gyvenviet?, ?sik?rusi netoli Raseini? miesto tarp keli? ? Betygal? ir Grinki�k?. Tame tarpukelyje kaim? nuo Raseini? miesto skiria tik Ar�kaini? kaimas su garsiosiomis kapin?mis.
Ra�ytiniuose �altiniuose Girdai?iai jau minimi apie 1380-uosius metus, kai ruo�iantis Kulikovo m?�iui �emaitijoje buvo formuojami Lietuvos did�iojo kunigaik�?io Jogailos lietuvi? pulkai. Pasakojimuose apie Lietuvos karininkus ir kareivius, dalyvavusius tame m?�yje, yra u�siminta apie Girdai?io veiksmus pasitraukiant ? Pskov?, kai i� jo kaimo i�?jo 7 rus? ir 2 vokie?i? kareiviai ir negr?�o… Lietuvoje yra daug kaim?, kuri? pavadinimas kil?s nuo ten gyvenusi? �moni? vard? arba pavard�i?. Vadinasi, senov?je toje vietov?je pirmieji gyventojai buvo vardu Girdai?iai. V?liau, kai 1416-1421 metais Raseiniuose buvo pastatyta ba�ny?ia, Girdai?i? kaimas minimas ba�ny?ios metrik? knygose, kuriose registruoti t? laik? parapijie?i? ba�nytiniai aktai: gimimo, santuokos ir mirimo. Metrik? knygose u�ra�yta ir t?v? socialin? pad?tis, pvz., valstietis, tarnautojas, karys, dvarininkas, bajoras ir t. t. Apra�yta net kokiu b?du krik�tyta � tik �v. vandeniu ar su visomis Krik�to sakramento paslaptimis. Archyvuose suradau, kad mano senel? Viktorija Vasiliauskait?� 1883 metais pakrik�tyta su visomis �v. Krik�to paslaptimis. Si?lau kiekvienam� archyvuose pasidom?ti savo kilme, gal kai kas i� girdaiti�ki? gal?s pasidid�iuoti turintys bajor? ar net kunigaik�?i? kraujo… Metrik? knygose randame �ini? apie tai, kad nuo XV a. Girdai?iuose nuolatos gyveno gausios �eimos, kurios bendravo su aplinkiniais ir tolimesniais kaimais. Dabar savoti�kai ?domu pavartyti sen?sias ba�nytines metrik? knygas. Priklausomai nuo laikotarpio, jos ra�ytos ?vairiomis kalbomis: iki 1572 m. � lotyn? kalba, susijungus LDK su Lenkija ? bendr? valstyb? � �e?pospolit?, ra�ytos lenk? kalba. Po �e?pospolitos �lugimo ir� Lietuv? prijungus 1795 m. prie Rusijos imperijos, ra�ytos rus? kalba. Tik 1918 m. atk?rus Lietuvos valstybingum?, valstybin? ir ba�nytin? ra�tvedyba vedama lietuvi? kalba.
�iandien mums ne tiek svarbu, kokia kalba ra�ytos metrik? knygos ir kiti archyviniai aktai, kiek svarbu, kad juose atrandame ir galime steb?ti am�i? kaitoje savo prot?vi? kart? sek? ir gimtojo Girdai?i? kaimo vard?.
Svarb? vaidmen? kaimo raidai tur?jo pa�on?je esantis administracinis centras, kadaise buv?s �emaitijos sostine � Raseini? miestas. Visi kaimo keliukai ir takai veda link Raseini?. Visais� laikais jais keliavo girdaiti�kiai ? ba�ny?i?, turg?, vald�ios ?staigas. Per paskutin?j? �imtmet? pla?iausi? bryd? i�myn? vaikai, tiesindami ir platindami keli? ? mokykl?. �i? laik? paradoksas – dabar keliukai virto keliais, tik keliautoj? beveik nebeliko.
Vladislovui Vazai materialiai remiant, 1632-1648 m. Raseiniuose ?sik?r? dominikon? vienuolija. Vienuolynui� priklaus? daug aplinkini? �emi?, tarp j? ir Girdai?i? kaimas. Pagal 1832 m. sura�ymo duomenis, vienuolynui priklaus? Al?j? palivarkas ir Skirb? dvaras su Ar�kaini?, Barai?i?, Girdai?i? ir Mei�t? kaimais. Vienuolyno archyviniuose dokumentuose galima rasti daug �ini? apie kaim? ir jo �mones.Girdai?i? kaimas, jo �mon?s, j? papro?iai, apranga, pamaldumas� gra�iai apra�yti 1862 metais i�leistoje Motiejaus Valan?iaus knygoje� �Palangos Juz?�.
Carin?je Rusijoje, kurios sud?tyje tada buvo ir Lietuva, panaikinus baud�iav? ir siekiant u�daryti sunykus? vienuolyn?, 1859 m. vienuolynui priklausiusios �em?s prad?tos i�pardavin?ti� ten gyvenusiems bajorams ir valstie?iams. Pirmaisiais Girdai?i? kaimo �em?s savininkais, kaip skelbia rus? kalba sura�ytas archyvinis dokumentas, tapo �ie laisvieji valstie?iai: Kazimieras Vasiliauskas, Tamo�ius Ma�intas, Petras Baltru�aitis, Dementijus Urbas,� Antanas Baltru�aitis, Andriejus Mo�eika, Pranas Vaitkus, Michailas Mikutovi? ir Vincas Urbanovskis. Iki m?s? dien? kaime gyveno tik Vasiliauskai, Ma�intai, Urbai, Baltru�ai?iai. Laikui b?gant kaimo gyventojai keit?si � i�vyko vieni, atvyko kiti.
Tada valstie?i? i�pirktos �em?s dar buvo suskirstytos r?�iais, i�m?tytais po viso kaimo teritorij?, tod?l darbas jose buvo nena�us. 1913 metais vykdant �em?s reform?, Girdai?i? kaimo gyventojams priklausiusi �em? buvo skirstoma ? vienkiemius. Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui, ta reforma u�truko. Ji buvo toliau t?siama tik 1918 metais valstybingum? atgavusioje Lietuvoje. 1923 met? sura�ymo duomenimis, kaime buvo 14 ?ki? su 82 gyventojais. Paskutin?s,� jau nepriklausomos Lietuvos �em?s reformos metu matininkas Sergijus Sigliukas 1933 m.� Girdai?i? kaime suformavo 235,06 ha �em?s sklyp? ir suskirst? ? 25 vinkiemius. Dalis �em?s buvo paimta i� Gruzdi�k?s kaimo, o� 2,76 ha sklypas (durpynas) paliktas bendram naudojimui. V?liau dalis ?kinink? padidino savo sklypus, nusipirk? �em?s i� bankrutavusio �i?ki�k?s
dvaro, kiti prisijung? sklypus i� gretim? kaim?, susituok? su �em?s sklypo savininku ar savininke.
A� kaim? prisimenu jau susiformavus?, i�siskirstyt? ? vienkiemius. Mano vaikyst?s metais kaime jaut?si �moni? entuziazmas, dvasinis pakilimas. Visi steng?si kuo geriau, gra�iau ?sikurti savo sklypuose: stat?si ir perstatin?jo namus, sodino sodus, pl?�? dirvonus, pirkosi veislinius gyvulius ir t. t.
Apie sen?j? kaim? prisimenu tik i� t?v? ir seneli? pasakojim?. Kaip gaila �iandien, kad tiek ma�ai j? u�siliko mano galvoje… Prisimenu, kaip visi did�iavosi, kad seniau kaimas tur?jo savo pu?iam?j? orkestr?. O buvo taip: Raseini? restorano orkestre grojo muzikin? pasiruo�im? turintis Antanas Petrauskas. Kart? per jaunimo �okius jis susipa�ino su girdaiti�ke panele Maryte� Baltru�aityte, v?liau j? ved? ir apsigyveno kaime.
Kaimynyst?je gyven?s Izidorius Ma�intas buvo neblogas organizatorius. Jis sub?r? kaimo jaunimo grup? ir papra�? A. Petrausko pamokyti juos groti, par?m? materialiai superkant� muzikos instrumentus. Taip susik?r? Girdai?i? kaimo pu?iam?j? orkestras. Vaikinai, pasirodo, buvo nesugriuv?. Po pirm?j? pasisekim?, kad kit? kaim? mergos ne�inot? orkestrant? tikr?j? vard?, susigalvojo sau pravardes: kontrabosu groj?s Dzidas Ma�intas buvo vadinamas Batka, klarnetistas Vytautas �ivatkauskas � Bistras, trimitininkas Jurgis Baltru�aitis � Pu?ka, antrasis klarnetistas Stasys Urba � ?ir�kinas, b?gnininkas Povilas Ma�intas � Maikiu. Nuo orkestrant? pravard�iavimasis paplito ir tarp kit? kaimo vyr?. Prisimenu tokias pravardes kaip Dotkis, Klap?ius, �eva ir kt. Kai kam tos pravard?s taip prigijo, kad jomis, kaip tikromis pavard?mis, vadino visus �eimos narius, net an?kus.
Visos �alies svarbiausieji ?vykiai� paliesdavo ir Girdai?i? kaimo �mones. Prasid?jusi emigracijos banga ? svetimus kra�tus i�viliojo ir girdaiti�kius. Taip 1903 metais ? Amerik? i�vyko Juozapas Vasiliauskas, v?liau ten i�vyko Stasys Ma�intas, Stasys Urba, Veronika Vasiliauskait? /Urbien?/, Petronel? Vasiliauskait?/�ukien?/, dar v?liau, prasid?jus� karo neramumams,� ten i�vyko klierikas Jonas Butkus. I�vykdavo girdaiti�kiai ir ? kitus kra�tus, da�niausia ? Rusij?. Ten studijuoti farmacijos buvo i�vyk?s Zenonas �ivatkauskas. Baig?s mokslus ir padirb?j?s Rusijoje, sugr?�o Lietuvon ? Pasval?, atidar? savo vaistin? ir ilgus metus ten s?kmingai provizoriavo.
Nepriklausomos Lietuvos metais visos �alies vyrams, tarp j? ir girdaiti�kiams, svarbi buvo pri-valoma tarnyba kariuomen?je. Ten vyravusi grie�ta tvarka i� paprast? artoj? i�ugdydavo �aunius vyrukus. Rikiuot?s ir �ygio pratybos keisdavo k?no laikysen? � jie b?davo pasitemp?, o asmens higieniniai reikalavimai i�mok? drabu�i? ir avalyn?s prie�i?ros; ginkl? ir amunicijos valymas bei tvarkymas v?liau, po demobilizacijos, atsiliepdavo pri�i?rint ?kio padargus ir arklius. Kaime pasilikusi? paneli? ir artim?j? ilgesys vert? ra�yti lai�kus, parinkti meilesnius �od�ius, gra�iau juos para�yti, o tai padaryti prie dalgio most? pratusia ranka nebuvo lengva… Tarnav? kariuomen?je kit? at�vilgiu tarsi pakildavo ? auk�tesn? visuomenin? lyg?, gabesnieji u�sitarnaudavo karinius laipsnius ir� labai tuo did�iuodavosi bei kit? buvo gerbiami.
Vokie?i? okupacijos metais kaimo �mon?s jaut? nerimo d?l rytojaus: keit?si pinigai, buvo u�d?tos prievol?s, karo reikm?ms paimami geresni arkliai, tvirtesni ve�imai,
pasid?jo �yd? naikinimo baisumai…� Art?jant karo frontui i� ryt?, prasid?jo nauji b?k�tavimai, jaudino �inios apie rus? partizan? nuverstus traukinius, susprogdintus tiltus, apie b?sim? kolchozin? santvark? ir naujus tr?mimus pas balt?sias me�kas… Ta?iau per tuos neramius laikus kaimas rimtesni? sukr?tim? nepatyr?.
Priart?jus frontui, vokie?iai Raseini? gynybai gerai ?sitvirtino mieste ir jo prieig? auk�tumose, tod?l m?�iai d?l miesto i� abiej? pusi? buvo nuo�m?s. Miestas buvo sugriautas, o aplinkiniai kaimai ir Girdai?i? kaimas nuniokoti. Dalis pastat? sudeg?, kiti i�ardyti apkas? sutvirtinimui. Pasislinkus� frontui ? vakarus, kaime liko u�minuoti laukai, nukloti sudegusiais ir susprogdintais tankais bei karin?s amunicijos lau�u, visur m?t?si ?vair?s �audmenys, tai buvo labai pavojinga, ypa? smalsiems vaikams. Gerai, kad t?vai t? ruden? neleido vaik? ? mokykl?, bet vis tiek pasitaikydavo ?vairi? susi�eidim? ir net mir?i?. Nuslinkus frontui tolyn, u�nugario rus? kareiviai skub?jo kuo grei?iau t? lau�? i�ve�ti� perlydymui� ir nauj? ginkl? gamybai. Gerai prisimenu, kai ankstyvais rytais kareiviai� t? lau�? dujiniais aparatais pjaustydavo ir rankiniu b?du� kraudavo ? savo ma�inas ir valstie?i? mobilizuotus ve�imus, garsiai �aukdami� �ras, dvaaavziali!!!�
Netrukus po karo prasid?jo kolektyvizacija. Girdai?i? ir Ar�kaini? kaimai buvo suvaryti ? �Prabaudos� kol?k?. Pirmuoju kol?kio pirmininku i�rinktas ar�kaini�kis Vincas
Zaranka. Kaime prasid?jo naujas kolektyvinis gyvenimas. Jis buvo kaimo �mon?ms ne?prastas, nes visi lauko darbai buvo atliekami tik kolektyviai. Be brigadininko komandos niekas ne�inojo, k? veiks rytoj. Darbas buvo sunkus, sl?g? ne�inia – k? u�dirbsi, i� ko pragyvensi ir �eim? i�laikysi. Toks darbas buvo nena�us.

Patyrusi? kolektyvinio darbo organizatori? nebuvo, tod?l �Prabaudos� kol?kis, kaip ir kiti visos �alies pirmieji kol?kiai, greitai nusigyveno. Taryb? vald�ia� prad?jo nauj? vaj? � kol?ki? stambinim?. Taip �Prabaudos� kol?kis buvo sujungtas su gretimu Gruzdi�k?s kaimo A. �danovo vardo kol?kiu (Andriejus �danovas buvo vienas �ymiausi? stalininio laikotarpio ideolog?). Naujasis darinys pavadintas Taryb? S?jungos didvyr?s Maryt?s Melnikait?s vardo kol?kiu. Girdai?i? kaime liko tik naujojo kol?kio brigada. Kol?kis i�silaik? iki Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo 1990 metais.
Kol?kiniai metai buvo kaimo tu�t?jimo metais. Jaunimas, baig?s mokykl?, skirst?si kur kas gal?jo. Vieni ?sik?r? Raseiniuose, kiti i�vyko mokytis ? auk�t?sias mokyklas bei kitas mokymo ?staigas ir jas baig? ? kaim? negr?�o. Jaunimo b?ta gabaus: 8 baig? auk�t?sias mokyklas, 9 – technikumus (dabar kolegijos), 6 ?gijo darbininki�kas specialybes. Apra�omo laikotarpio kaimo jaunimas dabar jau garbaus am�iaus: 5 per�eng? 80-me?io slenkst?, 8-i? am�ius tarp 70 ir 80 met? ir tik pus? dar darbingo am�iaus.
Kuo daugiau mums met?, tuo da�niau ir ry�kiau pajuntame, kad vaikyst?s dien? prisiminimais mes klaid�iojame ka�kur po gimtojo kaimo pievas, takus, i� naujo susipa�?stame su kaimynais, kartais j? ilgim?s… Su vienu kitu pasikalb?jus, nutarta sukviesti visus dar gyvus girdaiti�kius ? susitikim?. Visi surastieji pritar? ir palaik? toki? iniciatyv?. Susirinkus bus gra�i proga pasikalb?ti, prisiminti �ymesnius kaimo �mones ir svarbesnius ?vykius.
Ry�kiausiai ?simin? keli gimtojo kaimo �mon?s ir ?vykiai. Pirmiausia – Izidorius Ma�intas. Kaimynai ? j? kreipdavosi sutrumpintu vardu � Dzidorius, Dzidas, bet u� aki? visas kaimas j? vadino nuo orkestro laik? prigijusia pravarde – Batka. Jo s?nus Vytautas (Batkiukas) buvo organizuotas vaikinas, dirbo apylink?s sekretoriumi, bet suaktyv?jus mi�ko broli? veiklai pasuko j? takais – tapo materialinio apr?pinimo skyriaus vadu. R?m? juos maistu, apranga, avalyne ir pinigais, ta?iau vald�ios buvo susektas ir nuteistas ilgiems metams kal?ti. Tik po J. Stalino mirties paleistas. Sugr?�?s ? kaim? ved? pirmojo ,,Prabaudos� kol?kio pirmininko dukr? Birut?, u�augino �eim?, sutvark? sodyb? ir iki pat mirties pragyveno kaime.
Tik frontui pra?�us per Lietuv?, ? sovietin? kariuomen? buvo mobilizuotas Antanas Ma�intas. Karo keliais nu?jo iki Berlyno, buvo su�eistas. Sunku net ?sivaizduoti, kokius i�gyvenimus reik?jo i�tverti kaimo vaikinui: nemok?damas rus? kalbos tur?jo suprasti vad? komandas, orientuotis nepa�?stamame kra�te karo s?lygomis, kai �alia siaut?jo mirties �m?kla… Po karo Antanas sugr?�o ? kaim?, suk?r? �eim? su Maryte Judickaite i� Paraseinio kaimo ir i�garsino gimin? visame rajone tuo, kad augindamas du vaikus dar susilauk? ir� trynuk?… Jauniausias s?nus Vidmantas, pa�auktas ? privalom? tarnyb? sovietin?je armijoje, taip pat kariavo – Afganistane.� Dabar karo veteranas s?kmingai ?kininkauja Dz?kijoje.
Visi sveiki, atitinkamo am�iaus sulauk? kaimo vaikinai buvo mobilizuoti ? soviet? armij?. �tai Jonas Vasiliauskas baigiantis karui buvo pa�auktas ? kariuomen?. Sugr?�?s vaizd�iai pasakodavo, kaip �alies � nugal?tojos kareiviai Vorone�e buvo laikomi pusbad�iu. Da�nai tarnybos metu pagalvodavo, kaip su did�iausiu malonumu valgyt? lyg skan?st? kr?voje paliktus pa�arinius runkelius.
?domiai susiklost? orkestranto Vytauto �ivatkausko s?n? likimai. Jo vyriausias s?nus ?eslovas buvo pa�auktas ? soviet? kariuomen? ir tarnavo Vakar? Ukrainoje. M?go nesivar�ydamas apie visk? plep?ti. Prasitar? draugams, kad einant ? sargyb?, kai i�duodami ginklai, reik?t? kartu sprukti ? tuometin? ?ekoslovakij?. Apie tai nugirdo politrukas, prad?jo sekti. Kart? ant �taut? vado� J. Stalino portreto, kab?jusio �raudonajame kampelyje�, ka�kas nupie�? raitytus ?sus. ?tarimas krito ant ?eslovo. J? tard? ir nuteis? 10-?iai met? kal?ti. Sugr?�o tik po J. Stalino mirties. Vytauto jaunesnis s?nus Jonas taip pat buvo pa�auktas ? soviet? kariuomen?, irgi tarnavo Ukrainoje. Ten susipa�ino su ukrainiete Olike (taip j? v?liau vadino girdaiti�kiai), susituok? ir su �mona laimingas sugr?�o ? kaim?. Kaimo istorijoje tai pirmoji nuotaka i� tokio tolimo kra�to. Iki tol kaimo vaikinai vesdavo savo ar aplinkini? kaim? merginas.
Jiems gim? dvi dukros – Rasa ir R?ta. Dabar jos suk?rusios savo darnias �eimas. R?ta tebedirba paveld?t? senelio �em?. Jos �eimoje auga du s?n?s, o �iemet gim? dukrel? Eglut?, kuri dabar yra �ivatkausk? gimin?s genealoginio med�io, giliai suleidusio �aknis ? Girdai?i? �em?, vir�?n?je.
?domu prisiminti Zenon? �ivatkausk? (anks?iau min?tas provizorius – jo d?d?). Dvi Zenono seserys � Monika ir Zofija – buvo i�tek?jusios u� pusbroli? Izidoriaus ir Povilo Ma�int?, o jauniausioji jo dukt? Regina taip pat i�tek?jo u� Ma�int? gimin?s� atstovo Stasio.� Matyt gamtoje yra ka�kokia sunkiai suvokiama jaun? �ird�i? trauka, kartais vadinama bioritm?� suderinamumu…
Zenon? �ivatkausk? ?domu prisiminti ir gyvenimi�kose situacijose. Vokie?i? okupacijos metais ar dar anks?iau jis tur?jo Raseiniuose knygyn?. Tais laikais parsive�ti knyg? ma�inomis buvo brangu, o Girdai?iuose gyveno Jonas Ma�intas, kuris laik? auk�tus, stambius arklius, tur?jo didel? ve�im? ir greta ?kio darb? vert?si krovini? perve�imu. Jis ir ve�davo knygas ? Z. �ivatkausko knygyn?. Knygos ma�o t?rio, bet sunkios, tod?l ve�im? da�nai perkraudavo – kelion?je i�tirpdavo a�i? guoliai, subyr?davo ratai. Tarp kaimo vyr? b?davo smagi? kalb? technikos tobulinimo klausimais.
Pamin?tinos Zenono �ivatkausko dukterys � dvyn?s. Birut? Laurinaitien? mokytojavo Raseini? vidurin?je mokykloje, mok? istorijos ir gimtojo kaimo vaikus.
Antroji dukt? Ramilda Petreikien?, girdaiti�ki? sutrumpintai vadinta Rame, ilgus metus dirbo Raseini? ligonin?je vyr. sesele. ? j?, kaip savo kaimo �mog?, girdaiti�kiai dr?siai kreipdavosi� patarim? su�lubavus sveikatai.
Girdai?iuose nebuvo stambi? ?kinink?, gal tod?l kaimo nepaliet? li?dnai pagars?j? sovietme?io tr?mimai. Nei viena �eima nebuvo i�tremta, nors dauguma, i�gird? apie galim? tr?mim?, ne visada nakvodavo namuose.
Dvar? buvo aplinkiniuose kaimuose � Gruzdi�k?s, Kalni�ki?, �i?ki�k?s. T? istori�kai susiklos?iusi? tvark? suman? pataisyti Vytautas Butkus. Jis, baig?s vidurin? mokykl?, ?stojo ? Lietuvos �em?s ?kio akademij?, baig? agronomo specialyb?, Ariogaloje buvo i�rinktas kol?kio pirmininku, v?liau vadovavo dar dviems ?kiams, o po 1990 met? sugr?�o ? gimt?j? kaim?. Vytautas atsi?m? paveld?t? t?v? �em?, supirko laisvas aplinkines �emes ir tapo kaime pirmuoju �i? laik? s?kmingai ?kininkaujan?iu dvarininku – pl?t? sodyb?, ?veis? sod?.
Dabar kaimas baigia i�nykti � i� buvusi? 25-i? beliko tik penkios sodybos. J? �eimininkai jau garbaus am�iaus. Kad kaimas nei�nykt?, visa viltis � jaunimas. ?ia �em?s derlingos, geri keliai, netoli ir miestas, ir srauniosios Dubysos gra�?s sl?niai. Jau yra vilting? keli? jaun? �eim?� ketinim? ?sikurti kaimo sodybose… Reikia tik nedidelio stimulo, kad kaimas atsigaut? kaip kadaise – mano vaikyst?s metais, kai ?ia virte vir? gyvenimas. Dauguma �eim?� buvo daugiavaik?s, vasar? ganyklos pilnos galvij? ir arkli?, tvartuose �vieg? kiaul?s, laukian?ios i� lauk? gr?�tan?i? �eimi-nink?, ant tvor? giedojo gerklingi gaid�iai, prana�audami or? permainas, kiemuose p?�kavo pasip?t?liai kalakutai. Laukai, nors ir i�rai�yti e�iomis ir takais, vilnijo javais, dauguma sodyb? skendo soduose.
Susitikimo i�vakar?se noriu nuo�ird�iai palink?ti jaunyst?s dien? kaimynams, tarp j? ir giminai?iams, pakilios nuotaikos, bent laikinai pamir�ti negalavimus ir kasdieninius r?pes?ius. Tai puiki proga prisiminti savo gyvenimo keli?, patirti dvasin? atgaiv?, sugr?�us ? jaunyst?s dien? aplink? ir artim? �moni? rat?. Iki susitikimo!