Gr?kime ? praeit? Atminties keliu
Atminties kelio 19412021 renginiai vyksta visoje Lietuvoje, jie skirti Holokausto pradios 80-osioms metin?ms pamin?ti. Renginius inicijuoja Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti, prisideda vietos organizacijos, centrai ir jud?jimai. iais metais Atminties kelio renginiai organizuojami chronologikai, tam tikromis datomis, skirtomis atskir? miest? ir miesteli? yd? bendruomeni? sunaikinimo laikui ir vietai prisiminti. Renginiai prasid?jo Gargduose, buvusiame Soviet? S?jungos ir Vokietijos pasienio mieste. ?ia pa?ioje karo pradioje, birelio 24 d., melagingai apkaltin? pasiprieinimu, vokie?iai suaud? 200 vyr? ir 1 moter?. Birelio 27 d. buvo suaudyti 111 Palangos yd?… Liepos 3 d. suaudyti 322 Jurbarko gyventojai, dauguma ydai. Vakar? Lietuvoje prasid?jusios udyn?s slinko ? rytus, persirito per emaitij?. Maesniuose miesteliuose trumpam ?steigti getai sunaikinti vienas po kito. Buvo udomi ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai.
Pirmomis karo dienomis m?s? em?je susikirto dvi galingos ir negailestingos kariaujan?ios j?gos. Nedaug sutiksime liudinink?, kurie gal?t? papasakoti t? met? ?vykius ir perteikti t? dien? nuotaikas. Senoliai atsimena karo pradi?: l?ktuv? gausm? ir kurtinant? bomb? sprogim?, riaumojan?ius tankus ir gri?van?ius pastatus. Raseinikiai ir aplinkiniai gyventojai su siaubu pasakoja apie sugriaut?, itut?jus? miest?.
viesios atminties medio dro?jas Kazys Smilgevi?ius pasakojo mat?s, kaip pasibaigus m?iams miesto griuv?sius val? pusplikiai vyrai, prii?rimi vokie?i? kari? ir vyr? su baltais rai?iais ant rankovi?. Sara Furmanskyt?-Gurvi?ien? ra?, kad birelio 25 d. kartu su artimaisiais buvo atvaryta ? kino teatr? Raseiniuose, kur jau buvo keliolika yd?. I ten ydus rikiavo ir siunt? atlikti ?vairiausius darbus. Pirmiausia buvo valomos gatv?s, griuv?siais virt?s gyvenamasis kvartalas tarp Vilniaus ir Dubysos gatvi?.
Per por? savai?i? visi Raseini? ydai buvo surinkti ir suvaryti ? udaras teritorijas getus. Vienuolyno ?kiniuose pastatuose u miesto buvo apgyvendinti darbingi vyrai, moterys ir merginos. Moteris su vaikais ir senolius baltarai?iai sugr?do ? kelis didesnius pastatus Nemak?i? (Dubysos) gatv?je. yd? namuose apsigyveno vokie?iai, policininkai ir j? pagalbininkai.
Policijos vachmistru (puskarininkiu) buvo paskirtas Aleksas Grigaravi?ius. I pradi? jis vadovavo konvojininkams, lyd?jusiems karo belaisvius ir ydus vyrus ? ?vairiausius darbus. V?liau, prisimena raseinikis Abramas Lazarskis, Grigaravi?ius buvo paskirtas geto virininku. Tada rytais irikiuodavo visus vyrus ir liepdavo b?gti aplink stovykl? iki s?mon?s netekimo, asmenis, kurie nevykdydavo ?sakym?, primudavo. Ty?iodavosi i suimt?j?, atimdavo vertingus daiktus ir juos pasisavindavo. Buvo dien?, kai ? darb? nesi?sdavo. Si?sdavo suaudyti.
yd? audymas Raseini? krate prasid?jo liepos m?nes?. I kal?jimo lydimas vokie?i? ir kal?jimo prii?r?toj? ? get? buvo atvarytas b?rys yd?. Su vokie?iais atvyko policijos virininkas Urbaitis. Jo ?sakymu Grigaravi?ius surinko gete buvusius vyrus, prijung? juos prie atvest? i kal?jimo, idalino kastuvus. Irikiuoti vyrai lydimi vokie?i? kareivi? ir lietuvi? policinink? pasuko ievelik?s kaimo kryptimi. Ten liepos 29 d. suaudyta pirmoji didel? 250 yd? vyr? grup?. Kartu su raseinikiais ?ia atgul? Jurbarko ir Tytuv?n? ydai. Pra?jus kelioms dienoms po vyr? suaudymo buvo duotas ?sakymas suaudyti likusias gete moteris. Vyresnio amiaus moterys ir vaikai buvo atskirti ir isi?sti ? Bili?n? dvar?, i kur po keli? dien? nuveti ? Kurpik?s duobes ir suaudyti kartu su Girkalnio ydais. Rugpj??io m?nes? uvelik?je nuolat aid?jo ?viai ir dejon?s. Aidu ir krauju jie atsikartojo Lyduv?nuose, Nemak?iuose, Vidukl?je, kitose m?s? rajono ir Lietuvos vietov?se.
Sunaikinta keturis imtme?ius kartu gyvavusi yd? tauta netekome mokslo ir meno moni?, darb?i? amatinink?, puiki? gydytoj? ir statybinink?, eimininki? ir prekybinink? m?s? alies pilie?i?, dirbusi? ir k?rusi? d?l Lietuvos ateities.
Kvie?iame liepos 29 d. 18 val. rinktis buvusioje Raseini? geto teritorijoje ir prisid?ti prie istorin?s iniciatyvos, dalyvauti Atminties kelio renginyje-eisenoje ? holokausto viet?, prisimenant ir pagerbiant Raseini? krato ydus, m?s? t?v? ir seneli? kaimynus.
Lina Kantautien?, Raseini? krato istorijos muziejaus muziejinink?
