Interaktyvi sakrali kelionė po Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką

Siųsti Versija spausdinimui

Šiluvoje įsibėgėjo projektas „Sakralios Šiluvos šventovės istorijos pasakojimai skaitmeniniame amžiuje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios pritaikymas skaitmeninei edukacijai ir pažinimui“, prie kurio įgyvendinimo prisideda Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Visus, kurie tyrinėja barokinius bažnyčių altorius, kurie domisi Šiluva ir jėzuitų menu bei nori išsamiau pažinti ypatingus Šiluvos bazilikos altorius, kviečiame apsilankyti Šiluvos šventovės internetinėje svetainėje https://siluva.lt/. Po kelių mygtukų paspaudimų kompiuterio ekranuose prieš jūsų akis atsiveria 3D altoriai, kuriuos XVIII a. antroje pusėje sukūrė brolis jėzuitas Tomas Podgaiskis. Išsamesnė informacija pateikiama aprašymuose, juos rasite nuosekliai žvalgydamiesi po objektus.
Šiais metais Šiluvos šventovėje ypatingas dėmesys skiriamas brolio jėzuito T. Podgaiskio (1741–1817) kūrybai, kurio 280-ąsias gimimo metines švenčiame. T. Podgaiskis gimė 1741 m. gruodžio 19 d. Lietuvoje ir buvo palaidotas Šiluvos parapijos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos kapinėse 1817 m. rugpjūčio 19 d. Profesoriaus Alfonso Vaišvilos žiniomis, T. Podgaiskis minimas per 1811 m. visuotinį gyventojų surašymą kaip vienas iš trisdešimt penkių Šiluvos senelių prieglaudos (špitolės) „elgetų“. Surašymo akte teigiama, kad dėl galvos kraujagyslių išvaržos yra apkurtęs ir laikomas neįgaliu. Šiluvos bažnyčios mirties registracijos knygoje minima, kad autorius palaidotas už miestelio, tada dar besiformuojančiose Šiluvos parapijos kapinėse kaip eilinis parapijietis, be jokių išskirtinių iškilmių ar palydų. Todėl, simboliškai nusilenkiant kūrėjui, Šiluvos piligrimų centras pradėjo Šiluvos šventovės virtualų turą ir 3D patirtis nuo bazilikos altorių, kuriuose atsispindi autoriaus talentas ir gebėjimas per vienuolika metų sukurti visos bazilikos ikonografinę programą, išsilaikiusią iki šių dienų.
T. Podgaiskis SJ1 769 m. gruodžio 5 d., jau būdamas skulptorius, Gardine įstojo į jėzuitų ordiną ir 1769–1771 m. Vilniuje prie Šv. Ignoto bažnyčios atliko noviciatą. Vėliau, gyvendamas Vilniaus akademijos kolegijoje prie Šv. Jonų bažnyčios, kūrė skulptūras iki 1773 m. 1774 m. kai kuriomis skulptūromis puošė Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios didįjį altorių. Tarp 1775–1786 m. Šiluvos bažnyčios interjerą dekoravo stiuko skulptūromis. Taip pat sukūrė pavienių altoriaus kompozicijų Tytuvėnų bernardinų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje (Trijų Karalių ir Jėzaus Gimimo altoriai), Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (antrojo aukšto galerijoje šv. Antano, šv. Pranciškaus ir šv. Justino altoriai) bei medinių skulptūrų Zapyškio parapijos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Šaukoto parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje ir kitose. Pasak menotyrininkės dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės, brolio jėzuito T. Podgaiskio kūryba išsiskiria „dėmesiu anatominėms detalėms, kūno plastikos išryškinimui, laužyta draperijų linija, neproporcingai didele galva, giliomis įdubomis formuojančiais veido bruožais“. Būtent šis skulptūrų įtaigumas ir pasakojimo nuoseklumas nuo pagrindinio Švč. Mergelės Marijos altoriaus iki bazilikos pagrindinių durų užgniaužia lankytojų kvapą ir panardina į XVIII a. menininko lakią vaizduotę, minties gilumą ir vidinį sujudinimą.
Brolio jėzuito T. Podgaiskio kūryba XVIII a. antroje pusėje yra vienintelė žinoma autorystė bazilikoje. Nežinome nei architekto, nei paveikslų autorių, išskyrus tuos dailininkus, kurie XX a. prisidėjo prie bazilikos pagražinimo. Šiluvos bazilikos ikonografinė programa suteikė galimybę broliui jėzuitui, suspendavus jėzuitų ordiną 1773 m., pamokslauti vizualine kalba per skulptūras, jo pasirinkti bibliniai siužetai sukūrė dinamiką, kuri įtraukia į Eucharistijos vyksmą. 3D vaizdas padeda iš arčiau išvysti tam tikras altorių detales, kurių gyvai akių lygyje nematyti. Tačiau svarbiausia, kad matydami 3D skulptūros vaizdą ir aprašymą galime įsijausti į skulptūrų patirtį ir patirti kelionę nuo vieno altoriaus prie kito sekdami skaičius ir skirdami vienam altoriui bent keletą minučių. Prie 3D altorių sudėti taškai su numeriais padeda suprasti altoriaus pasakojimo eiliškumą, žvilgsnis tarsi gido vedamas nuo vienos kompozicijos prie kitos. O tekstų aprašymai ne tik supažindina su skulptūrų personažais, bet ir padeda suprasti, kas ir kodėl yra pavaizduota su atitinkamais atributais ar tam tikrose kompozicijose bazilikos erdvėje. Kviečiame leistis į pasakojimą pradedant pagrindiniu Dievo Motinos altoriumi, tęsiant šoniniu Švč. Jėzaus Širdies altoriumi dešinėje pusėje, keliaujant pro juos jungiančią skulptūrinę kompoziciją – Judo atgailą, kuri viršuje prilaiko trium­fo arką. Kelionė tęsiama kairėje pusėje prie šv. Šeimos altoriaus, kurį jungia kita triumfo arkos atrama – Juozapo pardavimas. Būtent šios kompozicijos, laikančios triumfo arką, ir pagrindinis altorius įtraukia į šv. Mišių liturgiją ir padeda jai pasiruošti sužadinant nuodėmių atpažinimą. Paskui pagrindinius altorius keičia keturi mažieji altoriai. Iš pradžių kairėje pusėje – šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, tada dešinėje pusėje – šv. apaštalo Judo Tado altorius. Jėzuitų menas yra pedagogiškas, todėl paskutiniai mažieji šoniniai altoriai tarsi sustiprina krikščionių išėjimą į pasaulį. Dešinėje pusėje mus išlydi šv. Onos altorius, jame matome šv. Jono Krikštytojo gimimą ir kankinystę, kuris, kaip paskutinis pranašas, sustiprina krikščionis nelengvame gyvenime. O kairėje pusėje išlydi šv. Jono Nepomuko altorius, kuris liudija Susitaikymo sakramento svarbą, be kurio krikščionio gyvenimas prarastų skonį ir nepatirtume šv. Mišių džiaugsmo.
Dėkojame 3D bazilikos altorių projektą finansavusiam Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir projekto rėmėjams – Sauliaus Matelio UAB „Sparkus“, 3D formatu Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos skulptūrines kompozicijas ir projekto paslaugas teikiančiai VšĮ „Laiko ženklai“ ir Sauliui Zaurai.
Projektas yra tęstinis, tad metų pradžioje bus galima sulaukti visiškai įgyvendinto virtualaus Šiluvos šventovės turo projekto su vaizdo reportažais. Visą turą finansuoja Amerikos vyskupų konferencija, o jame mūsų lauks svarbiausios Šiluvos šventovės vietos: Šiluvos Apsireiškimo kop­lyčia, sakrali aikštė, kurioje susirenka per penkiasdešimt tūkstančių maldininkų atlaidų metu, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, šv. popiežiaus Jono Pauliaus II nusileidimo aikštelė, 14 kryžiaus kelio stočių per šilą ir Rožinio slėpinių kelias, esantis atkarpoje Raseiniai–Šiluva. Užbaigiant 2021-uosius, šventojo Juozapo metus, visus, norinčius pagilinti bazilikos altorių patirtį ir išsamiau pažinti ignaciško dvasingumo bruožus skulptūrose, kviečiame atlikti trumpą dvasinių lavybų pratimą mene, parengtą menotyrininkės Rūtos Giniūnaitės https://siluva.lt/wp-content/uploads/2021/10/ST-Juozapo-reiksme-Lankstinukas.pdf.
Šiluvos piligrimų centro informacija

Komentarų nėra