Inykusio pasaulio e?liai
Jonas BRIGYS
Seniai inykusi vienuolyn? (kaip ir dvar?) epocha kakada padar? ym? poveik? Europos vystymuisi. ?sigalint krik?ionybei, atsiradusios naujo tipo udaros bendruomen?s vienuolynai dav? nepaprastai daug besikurian?iai Europos kult?rai. Vienuolijos vienas seniausi? Bany?ios institut?, praturtinusi? daugelio ali? mokslo, meno istorij?. Deja, didieji j? nuopelnai priklauso praei?iai.
Kult?ros istorik? Irena Vaivilait? rao, kad vienuolynai keliolikos ami? b?gyje buvo neatskiriama kult?rinio Europos kratovaizdiodalis. Juose mon?s iekodavo prieglobs?io nuo negand?, ?ia apsistodavo ? vent?sias vietas keliaujantys maldininkai, vienuolynuose b?davo aukl?jami ir mokomi tiek kilming? vaik? tiek m?lyno kraujo netur?jusi? gimini? atalos.
Vienuoliai perrain?davo knygas, klausydavo ipain?i?, mokydavo. I vienuolyn? po apylinkes danai plisdavo agrokult?riniai patobulinimai, kulinariniai receptai ir medicinin?s inios.
Pavyzdiui, vidurami? vienuolyn? mokyklose taisyklingos lotyn? kalbos imokyti keli t?kstan?iai berniuk?, suk?r? tvirtus intelektualin?s vienuolyn? kult?ros, netrukus suklest?jusios kaip i esm?s pirmosios Vakar? krik?ionyb?s, Europos, elitin?s kult?ros, pamatus. Tik XII a. ?m? kurtis nuo vienuolyn? nepriklausomos mokyklos ir formavosi naujos mokykl?, scholastin?s kult?ros (nuo lotyniko odio schola mokykla) pamatai. i nauja mokykl? kult?ra nust?m? ? antr? plan? vienuolyn? mokyklas, pamau sumenkindama ir pa?i? vienuolyn? svarb?. Anot filosofo
Antano Maceinos, naujoji Europos kult?ra, pradedant Renesansu, k?r?si u vienuolyno vart? ir daniausiai net prieingai vienuolyn? dvasiai.
Raseiniuose pirmasis vienuolynas ?kurtas pra?jus beveik 1000 met?, po to, kai Europoje VII-VIII a. sand?roje ilgalaik? vienuolio gyvenimo evoliucij? vainikavo susiformavusios specifin?s Vakar? vienuolyn? kult?ros formos. Politikai susiskaldiusiame, silpname, vis labiau feodaliniame, agrariniame Vakar? pasaulyje apie 700 m.vienuolynai buvo tvarkos, galios, religin?s ir intelektualin?s kult?ros centrai. Tod?l m?s? kratas gerokai atsiliko nuo europini? mad?.
Kita vertus, vienuolynai em?je prie Dubysos vis vien sp?jo palikti gilius p?dsakus. Tik b?gantis laikas, vertybi? kaita, valstybini? santvark? permainos daug k? sugriov?,itryn?, nune? ? umart?. Ta?iau tai nereikia, kad nereikia stengtis prisiminti to, kas pamirta, atstatyti nugriauta, susigr?inti bent dal? prarastos kult?rin?s savasties. Tai aktualu ne tik mums, bet ir Europai.
Anot I. Vaivilait?s, iais laikais vis daugiau moni? ieko kad ir trumpalaik?s vienuoliko gyvenimo patirties, o Vakar? Europoje v?l prad?ta kalb?ti apie vienuolyn? kult?r?, kaip atskir? kult?rin?s tradicijos klod?. Vienuoliais susidom?jo netgi popkult?ra pakanka prisiminti populiar? vokie?i? elektronin?s muzikos projekt? Enigma, 1990-aisiais ?kurt? Michael Cretu. Grup? atlieka stilizuot? grigalikojo choralo muzik?. Knyg? rinkoje tvirt? viet? isikovojo vienuolyn? virtuv?s recept? knygos, sen? ir nauj? laik? vienuoli? traktatai apie oles, j? naudojim?, homeopatinius gydymo b?dus.
Lietuvoje dabar ypa? sureikminamas dvar? paveldas bet tai pasaulietin? (ir danai materialin?) kult?ra. Tuo tarpu vienuolynai vis? pirma atstovavo religin?, dvasin? kult?ros dal?. Ir vis d?lto, jie dar? didiul? ?tak? pasaulietiniam gyvenimui, ypa? miestams, kitoms gyvenviet?ms, kur buvo ?sik?r?. Tad pabandykime paiekoti t? p?dsak? ar bent j? atspindi? besikei?ian?iame kratovaizdyje, m?s? krato istorijoje.
Nagrin?jant vienuolyn? reikm? Raseini? krato istorijai, j? ?tak? vietos gyvenimui, bandysime iskirti bent kai kuriuos reikmingesnius momentus, nors ir nesigilinant ? detales, nes tam dar reik?t? ilgo ir kruoptaus tyrimo.
Kalbant apie vienuolyn? svarb? Raseini? kratui, pirmiausia reik?t? paaikinti apie kuriuos vienuolynus toliau raysime. Aiku, pirmiausia galvoje turime Raseiniuose veikusius dominikon?, karmelit? ir pijor? vienuolynus. Dabartinio Raseini? rajono ribose taip pat veik? aiginio prancikon? vienuolynas. Geografikai (o ir istorikai) artimi Tytuv?n? bernardin? ir Kraki? kotrynie?i? vienuolynai, ta?iau dabar jie yra u Raseini? rajono rib?, tod?l j? veiklos ir ?takos krato gyvenimui nenagrin?sime. Kita vertus, XX a. Raseini? krato religin? gyvenim? praturtino iluvoje veikusios benediktin?s ir II Pasaulinio karo metu Raseiniuose ?sik?r? salezie?iai. i? vienuolij?, Raseini? krate faktikai netur?jusi? oficiali? vienuolyn? ir ?ia buvusi? trumpai, veikla taip pat tur?jo tam tikr? ?tak? krato gyvenimui, nors j? reikm? ?vertinti kol kas tr?ksta duomen?.
Dominikonai Raseiniuose (ir emai?i? Kalvarijoje) apsigyveno, nes to nor?jo emai?i? vyskupas, taigi j? ?sik?rimas buvo nulemtas institucini? Bany?ios interes?. O to ?k?rimo viena i prieas?i? buvo siekis ?kurti savarankik? Lietuvos dominikon? provincij?, nes tam reik?jo ne tik Vilniaus ir Trak? vaivadijose jau buvusi? vienuolyn?. Kita vertus, i aplinkyb? vis vien neapsaugojo nuo nesklandum?: daugelis vietini? gyventoj? dominikonus sutiko nepalankiai, ta?iau remiami vyskupo ir vietos didik? Stankevi?i?, jie 1647 m. gavo karaliaus Vladislovo Vazos rat?, kuriuo vienuolynui paskirtas sklypas mieste, 300 valak? dvaras Al?juose, bei leista kirsti medius karalikose giriose. i? fundacij? patvirtino 1647 m. gegu?s 5 d. seimas. V?lesni ?vykiai parod?, kad dominikon? vienuolynui Raseiniuose net valstybiniu mastu teikta ypatinga reikm?: 1661 m.emaitijos seimelis nustat? ei? grai? mokest? naujos bany?ios statybai paremti.
Tuo tarpu kiti, XVIII a. Raseiniuose ir aiginyje ?sik?r? pijor?, karmelit? ir prancikon? vienuolynai atsirado tik d?l priva?i? fundatori? noro. XX a. iluvoje veikusios benediktin?s ?ia ?sik?r? savo iniciatyva. 1942 m. neilgam laikui Raseini? parapijos administravim? per?m? vienuoliai salezie?iai vykd? tiesiogin? vyskupo nurodym?.
Vienuolyn? veikla u paties vienuolyno sien? vis? pirma reik? sielovad?. Aiku, didiausi? ?tak? vietos bendruomenei tur?jo dominikonai, nes jie tvark? parapin? Raseini? bany?i?. Kiek maesn? reikm? teko aiginio prancikonams, nes j? bany?ia tur?jo filialin?s bany?ios status?. Santykinai dar maesn? svor? tur?jo karmelit? ir pijor? vienuolynai, nes jie veik? faktikai dominikon? valdomoje Raseini? parapijoje ir netur?jo pastovios ganom?j? bendruomen?s. Kita vertus, kaip Raseiniuose i tikr?j? buvo pasiskirstomas sielovadinis darbas (kaip ir kituose miestuose, kur ne visi vienuolynai tur?jo parapines bany?ias) dar reik?t? tyrin?ti (bent i? eilu?i? autoriui apie tokius tyrimus neinoma).
Dar vienas vienuolyn? sielovadinio darbo aspektas bany?i? ar bent koply?i? tinklo pl?timas. iuo poi?riu Raseini? kratui nusipeln? dominikonai, 1716 m. pastat? m?rin? koply?i? Al?juose. 1802 m. ji gerokai suremontuota. Pamaldos koply?ioje laikytos tris kartus per metus. Pana? vaidmen? savo parapijie?i? sielovadoje suvaidino aiginio prancikonai, 1790 m. Lege?iuose taip pat pastat? koply-?i?.
Sielovad? pirmiausiai suprantame kaip tiesiogini? kunig?-vienuoli? pareig? atlikimo idav?. Tai v. Mii? laikymas, ipain?i? klausymas, kiti dvasiniai patarnavimai. Ta?iau nepakako tik tokio statiko darbo: vienuoliams reik?jo pritraukti daugiau tikin?i?j? (ir auk?), tod?l iekota papildom? darbo form?. Pavyzdiui, Raseiniuose dominikonai savo bany?ioje sugeb?jo ?vesti ypa? daug atlaid?, gal taip bandydami nukonkuruoti augan?i? iluvos bany?ios reikm?. iuo poi?riu Raseini? dominikon? bany?ia u?m? vien? i pirm?j? viet? emaitijoje. Gaus?s atlaidai tur?jo ir nemenk? ekonomin? reikm?, nes teigiamai veik? miesto ?k?, utikrino gausesnes kar?eminink?, amatinink? ir prekybinink? (aiku, ir t?, kurie buvo ?sik?r? vienuolyno jurizdikoje) pajamas.
Sielovadinio vienuolyn? vaidmens skaudus suma?jimas pasireik?, kai 1832 m. liepos 19 d. caro ?sakymu visoje imperijoje udaryti 202 maakomplek?iaivienuolynai. Po ios akcijos Raseini? krate liko tik vienas veikiantis vienuolynas Raseini? dominikon?. Kita vertus, galima sp?ti, kad is drastikas pokytis ne visiems buvo toks nemalonus. Raseiniuose karmelit? ir pijor? vienuolynai bent i dalies buvo dominikon? konkurentai, atitrauk? dal? tikin?i?j? (taigi ir auk?). Kad i problema tikrai buvo aktuali liudija ir Motiejus Valan?ius, ra?s apie pasiprieinim? karmelit? ?kurdinimui Raseiniuose. Anot jo, dominikonai atsisak? nedaleisiantys, kad daugiau zokanink? [b?t?] Raseiniuose; diduomen? taip pat prad?jo r?goti, kad be reikalo paviete vaisina kliotorius, ir pats pagaliau vyskupas Horainis negyr? to noro. Fundatoriui Daujotui pavyko t? pasiprieinim? ?veikti, ta?iau be tam tikr? apribojim? vis vien neapsieita: vyskupas Horainas 4 d. liepos 1720 m. daleido [karmelitams] savo bany?ioj melstis, skelbti od? Dievo, klausyti ipainimo nusid?j?li? ir numir?lius laidoti; tik ugyn? be inios dominikon? kriktyti ir ven?iavoti.
Udarius du i trij? Raseiniuose buvusi? vienuolyn?, miesto ir apylinki? gyventojai tur?jo kur melstis. Kitaip buvo aiginyje, nes ?ia panaikinus vienuolyn?, vietos gyventojams ikilo rimtas pavojus sunkiau gauti dvasinius patarnavimus, nes nor?ta udaryti ir pa?i? bany?i?. Tik rytingas pasiprieinimas isaugojo ventov?: vis tik buvo patenkintas vyskupo Simono Giedrai?io praymas ir ji liko veikti. 1836 m. ?kurdintas kunigas ant sudegusio vienuolyno pamat? pastatyta m?rin? klebonija.
