Kaip gyvename, taip ir vairuojame
ar?nas BARKAUSKAS
Alio, Raseini? kraptotyrininkui ne kart? yra tek? igirsti nusisteb?jim?, kad Lietuvos keliuose vain?ja labai daug agresyviai nusiteikusi? vairuotoj?, kurie pirm?kart pamatyt? mog? gali ivadinti p…astu, debilu ir kitais labai neiradingais, em? emocin? intelekt? liudijan?iais epitetais.
Ne per seniausiai paskelbta, jog paskutini? tyrim? duomenimis (kuriuos pareng? Vytauto Didiojo universitetas), Lietuvoje agresyvi? vairuotoj? nema?ja.
Ties? sakant, Lietuvoje n?ra joki? prieas?i?, d?l kuri? bent iek tiek gal?t? ma?ti vairuotoj? agresija. Jei, pavyzdiui, ? degalin? atvaiav?s vairuotojas nusteb?s pamatyt?, kad litras dyzelino kainuoja du litus, jam labai pasitaisyt? nuotaika ir jis tapt? ne agresyvus, bet malonus ir gal net paslaugus vairuotojas. Prisipyl?s piln? bak? gerokai atpigusi? degal? ir inodamas, kad pinigin?je dar liko lit? kitiems pirkiniams, toks vairuotojas b?t? gerokai atidesnis kitiems eismo dalyviams.
Greitai ?siunta
Ta?iau degalin?se, deja, geros nuotaikos tikrai nepasisemsi. I j? vairuotojai ivaiuoja priblokti padid?jusi? kain? ir, suprantama, gerokai ?nir?, labai jautriai ir net skausmingai reaguojantys ? kit? eismo dalyvi? klaidas ar nekorektik? elges?.
Kartais to pyk?io prieastis gali b?ti ir bandymas aplenkti. Agresyv?s vairuotojai tokio, j? nuomone, paeminimo negali pak?sti, tod?l desperatikai spaudia grei?io pedal? iki dugno, o automobilis vaitodamas ir barstydamas detales saviudikai lekia ? priek?. Jei pavyti ir aplenkti nepavyksta, agresyvusis vairuotojas ima pl?stis, keiktis pa?iais lyk?iausiais odiais. Jei jo automobilio prietais? rodmen? skydelis fiksuot? ne tik greit?, bet ir agresijos intensyvum?, tokia rodykl?, be abejon?s, b?t? ties auk?iausia padala.
Pasitaiko vairuotoj? runkeli?. Tai tie, kurie vaiuodami r?ko, o cigaret? imeta tiesiog ant kelio. Tie runkeliai kartais iprovokuoja gana rami? vairuotoj? agresij?. Vienas gana garsus sportininkas prisipaino, kad cigaretes ant kelio svaidantys vairuotojai j? labai sunervina ir jis netingi j? pamokyti.
Jei cigaret? imeta prie sankryos, ilipu i mainos ir aikinu apie pagarbos vienas kitam supratim?. Gerai, jei oponentas b?na supratingas ir pakelia numest? nuor?k?. Prieingu atveju itempiu j? i mainos ir aukl?ju kaip t?vas ma? vaik?, prisipaino emocionalusis sportininkas.
Iekok moters…
Deja, tenka pripainti, kad vairuotoj? agresij? savo veiksmais kartais sukelia moterys. Pa?iam Alio, Raseini? kraptotyrininkui teko matyti, kaip prasilenkdamos ties sankrya dvi damos sustabd? savo automobilius trumpai pasikalb?ti. Jos, regis, net nepasteb?jo, kad u j? automobili? i karto susidar? kam?iai ir vos ne?vyko kelios avarijos. Vitos buvo pats velniausias odis, kuriuo damas apib?dino situacij? mat? ir jos ?kaitais tap? vairuotojai.
Kaip paaik?jo i tyrim?, moterys gali sukelti ir kitoki? problem?. Anglijoje atliktos socialin?s apklausos autoriai padar? ivad?, kad daugelis avarij? vasar? ?vyksta d?l lengvai apsirengusi? mergin?. Pasak tyr?j?, 29 procentai apklaust?j? pareik?, jog vasar? atitraukia akis nuo kelio, kai aligatviu eina menkai apsirengusios merginos, o 21 procentas prisipaino, kad per kar?ius tampa agresyvesni.
Padang? gamintojo Goodyear iniciatyva kai kuriose Britanijos vietov?se buvo sumontuoti stendai, ?sp?jantys apie galim? agresyvi? vairuotoj? pasirodym?. Kaip matome, moterys ir agresija gali tapti galvos skausmu ne tik Lietuvoje. Teisyb?s d?lei reik?t? pasakyti, kad dauguma moter? vairuoja labai atsakingai ir yra pavyzdingos bei kult?ringos eismo dalyv?s. O tai apie jaunim? to tikrai nepasakysi. Jaunimo agresija kelyje i dalies suprantama. Kaip inoma, Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis vienas didiausi? Europos S?jungoje. Gali b?ti, kad negal?dami savo energios ilieti darbe, jauni mon?s ta energija tiesiog takosi atsis?d? u automobilio vairo.
Jau?iasi kaip imin?iai
Agresyv?s vairuotojai daniausiai yra ?sitikin?, kad tik jie yra patys geriausi vairuotojai. Kai yra toks nusiteikimas, atsiranda noras mokyti kitus. Visi turb?t esame mat? situacij?, kaip kokioje nors sankryoje klaid? padar?s nepatyr?s ar isiblak?s vairuotojas i karto sulaukia labai negatyvaus d?mesio jam pro langus pradedami rodyti pirtai, pasigirsta pikti signalai, kai kurie vairuotojai savo nepasitenkinim? demonstruoja netgi tam tikrais manevrais, kuri? tikslas kakaip pamokyti prasikaltus? vairuotoj?, t. y. ?kirsti jam ? sprand?. Suprantama, kad tokia autopedagogika yra tikras nesusipratimas ir aukl?jamajam jokios naudos neduoda. Nors i pirmo vilgsnio gal ir keistai atrodo, ta?iau, regis, kad vairavimo b?das ir meistrikumas priklauso nuo sekso kokyb?s.
Lenk? seksologas Zbigniewas Lewas-Starowiczius tvirtina, kad nepavyk?s seksas, meilu?s ar monos nepasitenkinimas daugel? vyr? taip nuvilia, kad jie siekia kuo grei?iau emocikai isikrauti, ir vis? pykt? ilieja vairuodami automobil? s?d? prie vairo tampa pramutgalviais vairuotojais. Lenk? dienratis Superexpress rao, jog 2001 metais Lenkijos automobili? transporto institutas nustat?, kad dvi i trij? avarij? buvo suk?l? agresyv?s vairuotojai. Agresyviai vairuodamas vairuotojas bando kompensuoti nes?kmes, o automobilis jiems suteikia j?gos pajautimo jausm?, tvirtina psichologas.
Siekia d?mesio
Savo pasteb?jim? apie vairuotoj? agresij? turi ir kit? ali? specialistai. Psicholog? atliktas tyrimas atskleid?, kad vairuotojai, siekiantys iskirti savo automobil? i kit? tokiais dalykais kaip pagal usakym? pagaminti valstybiniai automobilio numeriai, didesnis duslintuvas ar net lipdukai, yra link? daniau demonstruoti agresyv? elges? kelyje. Renault and Safety tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvi? vairuotoj? yra vyrai, daniausiai 2544 met? amiaus, ta?iau auganti tendencija demonstruoti agresij? prie vairo pasteb?ta ir tarp moter?.
Agresyviu vairavimu laikomi tokie veiksmai kaip grei?io virijimas, itin staigus startavimas usidegus aliam viesoforo signalui, vaiavimas per arti kit? transporto priemoni?, pavojingas manevravimas i vienos eismo juostos ? kit?, kit? eismo dalyvi? neinformavimas apie ketinamus atlikti manevrus, viesofor? ir eismo enkl? ignoravimas.
Yra konkre?i? situacij?, kuriose mes galime tik?tis agresyvaus elgesio. Tarp toki? situacij? tikrai yra eismo kam?iai ar sud?tingesn?s kelio atkarpos, kur kei?iami kelio enklai ar atliekami kiti darbai, taip pat vaiuojant ? ir i darbo, gr?tant namo po atostog? ar savaitgali?, sako Renault vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.
Duok kvailiui keli?
inant psicholog? atlikto tyrimo rezultatus, galima numatyti, kad vairuotojai, siekiantys iskirti savo automobilius i kit?, tik?tina, kelyje elgsis agresyviai.
Specialistai pataria: kelyje pasteb?j? agresyv? vairuotoj?, ilikite ram?s. Pirmiausia pabandykite uleisti jam keli?.
Tur?tum?me vengti situacij?, kurios yra potencialiai provokuojan?ios. Geriau nebandyti aplenkti, vytis ar blokuoti agresyvaus vairuotojo automobil? kelyje. Patariama vengti aki? kontakto, kuris gali sukelti papildom? pykt?. Tur?tum?te ignoruoti agresyvius gestus, tiesiog neatsakykite ? juos. Jei matote, kad automobilis vairuojamas taip, jog kyla pavojus kitiems vairuotojams,tur?tum?te apie tai praneti policijai, pataria Renault vairavimo mokyklos instruktoriai. Niekada nereikia bandyti pamokyti agresyv? vairuotoj?, nes tai policijos patruli? uduotis.
Pliuiniai automobiliai?
Ne kart? yra pasteb?ta, kad moni? agresij? ir kitokias stresines emocijas tarsi sugeria pliuiniai aislai. Teigiama, kad net 35 proc.suaugusi? brit? prisipaino miegantys su pliuiniais meku?iais, kurie padeda numalinti stres? ir ramiai miegoti nakt?. .
Gal agresyviam vairuotojui reik?t? miegoti su pliuiniu automobiliu? O kod?l gi nepabandius?
Alio, Raseini? kraptotyrininkui neseniai teko bendrauti su vienu specialistu, daug met? u?musiu auktas pareigas keli? policijoje.
io pareig?no pasteb?jimais, pastaraisiais metais vairuotoj? kult?ros lygis pastebimai pakilo: suma?jo nerodan?i?j? pos?kio, piktnaudiaujan?i? grei?iu, neturin?i? vairuotojo-dentelmeno savybi?.Specialisto teigimu, lietuviai vis daniau vain?ja Skandinavijos, Vakar? Europos ali? keliais ir norom ar nenorom perima tenykt? auktesn? vairavimo kult?r?.
Alio, Raseini? kraptotyrininko nuomone, vairuotoj? agresija ne ?gimta, bet gyvenimo aplinkyb?se ir kelyje ?gyjama neigiama savyb?. Galima pasakyti net ir taip kaip gyvename, taip ir vairuojame. Turint galvoje pastaruoju metu besikomplikuojan?i? ekonomin? situacij?, brang? ildym? ir kitus nemalonumus, naivu b?t? teigti, kad agresyvi? vairuotoj? keliuose pastebimai suma?s.
Ar Nemak?iai tvartas?
Kiauli? kompleks? Nemak?iuose usimoj? ?kurti danai jau planuoja ir alutinius verslus bei motinines ?mones. Viena toki? ?moni? Bezdolita. Tai bus labai naus … gamybos padalinys. Greta kiauli? auginimo ir Bezdolitos gamybos kompleks? planuojama ?steigti ?vairi? paslaug? tinkl?, kad Nemak?i? gyventojams tarp srut? b?t? kuo maloniau gyventi.
Tuo tikslu iaurin?je miestelio dalyje suplanuota pastatyti dujokauki?, dezodorant? ir roini? akini? prekybos centr?, kuris apr?pins darbu kelias deimtis miestelio gyventoj?.
Dujokauki? prekybos centre Raseini? rajono gyventojai net su 3 procent? nuolaida gal?s ?sigyti danik? dujokauki? komplekt?, o prie io komplekto dar gaus dovan? roinius akinius su 2 proc. nuolaida. Usid?jus tokius akinius ir usimauklinus dujokaukes, Nemak?i? gyventojams kiaul?s atrodys kaip labai gra?s roiniai pareliai, tiesiog kaip pliuiniai aisliukai. Ir, kas svarbiausia, nesijaus jokio blogo kvapo.
Negana to, alia Bezdolitos ims veikti dezodorant? prekybos centras, kuriame Nemak?i? gyventojams bus taikomos didel?s nuolaidos: perkant imt? dezodoranto flakon?, imtas pirmasis u pus? kainos.
Bezdolitos dukterin? ?mon? Smirdius planuoja ?steigti ir gamybos padalin? tai bus absoliu?iai hermetikus, jokio kvapo nepraleidian?ius langus gaminantis cechas. Toki? lang? prireiks visiems Nemak?i? namams, nes abejojama, ar mon?s ir namuose nor?s b?ti su dujokauk?mis.
Bezdolitos planuose ?steigti ir musi? naikintoj? padalin?, nes kur Bezdolita, ten ir spie?iai musi?.
Kiauli? auginimo kompleksas apylinkes apr?pins ypating? srut? r?imi raugintomis srutomis. Oi, bra?, tai tikrai ypatingai lyktus kvapelis, turintis atomin?s galios poveik?. Kadangi nuo gryno oro dar neatprat? lietuviai tokio kvapo tiesiog negali toleruoti, netoli Bezdolitos bus ?steigtas Tolerancijos centras, kur lektoriai i Danijos skleis europin?s tolerancijos id?jas. Labai gali b?ti, jog lektoriai nutyl?s, kad Danijoje iki 2015 met? planuojama ? Ryt? Europos alis ikraustyti didi?j? kiauli? verslo dal?. Tai bus pateikiama kaip paangi europin?s patirties sklaida ? Rytus.
