Kaip gyvename, taip ir vairuojame

Šarūnas BARKAUSKAS

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininkui ne kartą yra tekę išgirsti nusistebėjimą, kad Lietuvos keliuose važinėja labai daug agresyviai nusiteikusių vairuotojų, kurie pirmąkart pamatytą žmogų gali išvadinti p…astu, debilu ir kitais labai neišradingais, žemą emocinį intelektą liudijančiais epitetais.

Ne per seniausiai paskelbta, jog paskutinių tyrimų duomenimis (kuriuos parengė Vytauto Didžiojo universitetas), Lietuvoje agresyvių vairuotojų nemažėja.

Tiesą sakant, Lietuvoje nėra jokių priežasčių, dėl kurių bent šiek tiek galėtų mažėti vairuotojų agresija. Jei, pavyzdžiui, į degalinę atvažiavęs vairuotojas nustebęs pamatytų, kad litras dyzelino kainuoja du litus, jam labai pasitaisytų nuotaika ir jis taptų ne agresyvus, bet malonus ir gal net paslaugus vairuotojas. Prisipylęs pilną baką gerokai atpigusių degalų ir žinodamas, kad piniginėje dar liko litų kitiems pirkiniams, toks vairuotojas būtų gerokai atidesnis kitiems eismo dalyviams.

Greitai įsiunta

Tačiau degalinėse, deja, geros nuotaikos tikrai nepasisemsi. Iš jų vairuotojai išvažiuoja priblokšti padidėjusių kainų ir, suprantama, gerokai įniršę, labai jautriai ir net skausmingai reaguojantys į kitų eismo dalyvių klaidas ar nekorektišką elgesį.

Kartais to pykčio priežastis gali būti ir bandymas aplenkti. Agresyvūs vairuotojai tokio, jų nuomone, pažeminimo negali pakęsti, todėl desperatiškai spaudžia greičio pedalą iki dugno, o automobilis vaitodamas ir barstydamas detales savižudiškai lekia į priekį. Jei pavyti ir aplenkti nepavyksta, agresyvusis vairuotojas ima plūstis, keiktis pačiais šlykščiausiais žodžiais. Jei jo automobilio prietaisų rodmenų skydelis fiksuotų ne tik greitį, bet ir agresijos intensyvumą, tokia rodyklė, be abejonės, būtų ties aukščiausia padala.

Pasitaiko vairuotojų – runkelių. Tai tie, kurie važiuodami rūko, o cigaretę išmeta tiesiog ant kelio. Tie runkeliai kartais išprovokuoja gana ramių vairuotojų agresiją. Vienas gana garsus sportininkas prisipažino, kad cigaretes ant kelio svaidantys vairuotojai jį labai sunervina ir jis netingi jų pamokyti.

„Jei cigaretę išmeta prie sankryžos, išlipu iš mašinos ir aiškinu apie pagarbos vienas kitam supratimą. Gerai, jei oponentas būna supratingas ir pakelia numestą nuorūką. Priešingu atveju ištempiu jį iš mašinos ir auklėju kaip tėvas mažą vaiką“, – prisipažino emocionalusis sportininkas.

Ieškok moters…

Deja, tenka pripažinti, kad vairuotojų agresiją savo veiksmais kartais sukelia moterys. Pačiam „Alio, Raseinių“ krapštotyrininkui teko matyti, kaip prasilenkdamos ties sankryža dvi damos sustabdė savo automobilius trumpai pasikalbėti. Jos, regis, net nepastebėjo, kad už jų automobilių iš karto susidarė kamščiai ir vos neįvyko kelios avarijos. „Vištos“ buvo pats švelniausias žodis, kuriuo damas apibūdino situaciją matę ir jos įkaitais tapę vairuotojai.

Kaip paaiškėjo iš tyrimų, moterys gali sukelti ir kitokių problemų. Anglijoje atliktos socialinės apklausos autoriai padarė išvadą, kad daugelis avarijų vasarą įvyksta dėl lengvai apsirengusių merginų. Pasak tyrėjų, 29 procentai apklaustųjų pareiškė, jog vasarą atitraukia akis nuo kelio, kai šaligatviu eina menkai apsirengusios merginos, o 21 procentas prisipažino, kad per karščius tampa agresyvesni.

Padangų gamintojo „Goodyear“ iniciatyva kai kuriose Britanijos vietovėse buvo sumontuoti stendai, įspėjantys apie galimą agresyvių vairuotojų pasirodymą. Kaip matome, moterys ir agresija gali tapti galvos skausmu ne tik Lietuvoje. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad dauguma moterų vairuoja labai atsakingai ir yra pavyzdingos bei kultūringos eismo dalyvės. O štai apie jaunimą to tikrai nepasakysi. Jaunimo agresija kelyje iš dalies suprantama. Kaip žinoma, Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Gali būti, kad negalėdami savo energios išlieti darbe, jauni žmonės ta energija tiesiog taškosi atsisėdę už automobilio vairo.

Jaučiasi kaip išminčiai

Agresyvūs vairuotojai dažniausiai yra įsitikinę, kad tik jie yra patys geriausi vairuotojai. Kai yra toks nusiteikimas, atsiranda noras mokyti kitus. Visi turbūt esame matę situaciją, kaip kokioje nors sankryžoje klaidą padaręs nepatyręs ar išsiblaškęs vairuotojas iš karto sulaukia labai negatyvaus dėmesio – jam pro langus pradedami rodyti pirštai, pasigirsta pikti signalai, kai kurie vairuotojai savo nepasitenkinimą demonstruoja netgi tam tikrais manevrais, kurių tikslas – kažkaip pamokyti prasikaltusį vairuotoją, t. y. įkirsti jam į sprandą. Suprantama, kad tokia autopedagogika yra tikras nesusipratimas ir „auklėjamajam“ jokios naudos neduoda. Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, tačiau, regis, kad vairavimo būdas ir meistriškumas priklauso nuo sekso kokybės.

Lenkų seksologas Zbigniewas Lewas-Starowiczius tvirtina, kad nepavykęs seksas, meilužės ar žmonos nepasitenkinimas daugelį vyrų taip nuvilia, kad jie siekia kuo greičiau emociškai išsikrauti, ir visą pyktį išlieja vairuodami automobilį – sėdę prie vairo tampa pramuštgalviais vairuotojais. Lenkų dienraštis „Superexpress“ rašo, jog 2001 metais Lenkijos automobilių transporto institutas nustatė, kad dvi iš trijų avarijų buvo sukėlę agresyvūs vairuotojai. „Agresyviai vairuodamas vairuotojas bando kompensuoti nesėkmes, o automobilis jiems suteikia jėgos pajautimo jausmą“, – tvirtina psichologas.

Siekia dėmesio

Savo pastebėjimų apie vairuotojų agresiją turi ir kitų šalių specialistai. Psichologų atliktas tyrimas atskleidė, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilį iš kitų tokiais dalykais kaip pagal užsakymą pagaminti valstybiniai automobilio numeriai, didesnis duslintuvas ar net lipdukai, yra linkę dažniau demonstruoti agresyvų elgesį kelyje. „Renault and Safety“ tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvių vairuotojų yra vyrai, dažniausiai 25–44 metų amžiaus, tačiau auganti tendencija demonstruoti agresiją prie vairo pastebėta ir tarp moterų.

Agresyviu vairavimu laikomi tokie veiksmai kaip greičio viršijimas, itin staigus startavimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavimas per arti kitų transporto priemonių, pavojingas manevravimas iš vienos eismo juostos į kitą, kitų eismo dalyvių neinformavimas apie ketinamus atlikti manevrus, šviesoforų ir eismo ženklų ignoravimas.

„Yra konkrečių situacijų, kuriose mes galime tikėtis agresyvaus elgesio. Tarp tokių situacijų tikrai yra eismo kamščiai ar sudėtingesnės kelio atkarpos, kur keičiami kelio ženklai ar atliekami kiti darbai, taip pat važiuojant į ir iš darbo, grįžtant namo po atostogų ar savaitgalių“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.

Duok kvailiui kelią

Žinant psichologų atlikto tyrimo rezultatus, galima numatyti, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilius iš kitų, tikėtina, kelyje elgsis agresyviai.

Specialistai pataria: kelyje pastebėję agresyvų vairuotoją, išlikite ramūs. Pirmiausia pabandykite užleisti jam kelią.

„Turėtumėme vengti situacijų, kurios yra potencialiai provokuojančios. Geriau nebandyti aplenkti, vytis ar blokuoti agresyvaus vairuotojo automobilį kelyje. Patariama vengti akių kontakto, kuris gali sukelti papildomą pyktį. Turėtumėte ignoruoti agresyvius gestus, tiesiog neatsakykite į juos. Jei matote, kad automobilis vairuojamas taip, jog kyla pavojus kitiems vairuotojams,turėtumėte apie tai pranešti policijai“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Niekada nereikia bandyti pamokyti agresyvų vairuotoją, nes tai – policijos patrulių užduotis.

Pliušiniai automobiliai?

Ne kartą yra pastebėta, kad žmonių agresiją ir kitokias stresines emocijas tarsi sugeria pliušiniai žaislai. Teigiama, kad net 35 proc.suaugusių britų prisipažino miegantys su pliušiniais meškučiais, kurie padeda numalšinti stresą ir ramiai miegoti naktį. .

Gal agresyviam vairuotojui reikėtų miegoti su pliušiniu automobiliu? O kodėl gi nepabandžius?

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininkui neseniai teko bendrauti su vienu specialistu, daug metų užėmusiu aukštas pareigas kelių policijoje.

Šio pareigūno pastebėjimais, pastaraisiais metais vairuotojų kultūros lygis pastebimai pakilo: sumažėjo nerodančiųjų posūkio, piktnaudžiaujančių greičiu, neturinčių vairuotojo-džentelmeno savybių.Specialisto teigimu, lietuviai vis dažniau važinėja Skandinavijos, Vakarų Europos šalių keliais ir norom ar nenorom perima tenykštę aukštesnę vairavimo kultūrą.

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, vairuotojų agresija – ne įgimta, bet gyvenimo aplinkybėse ir kelyje įgyjama neigiama savybė. Galima pasakyti net ir taip – kaip gyvename, taip ir vairuojame. Turint galvoje pastaruoju metu besikomplikuojančią ekonominę situaciją, brangų šildymą ir kitus nemalonumus, naivu būtų teigti, kad agresyvių vairuotojų keliuose pastebimai sumažės.

Ar Nemakščiai – tvartas?

Kiaulių kompleksą Nemakščiuose užsimoję įkurti danai jau planuoja ir šalutinius verslus bei motinines įmones. Viena tokių įmonių – „Bezdolita“. Tai bus labai našus š… gamybos padalinys. Greta kiaulių auginimo ir „Bezdolitos“ gamybos kompleksų planuojama įsteigti įvairių paslaugų tinklą, kad Nemakščių gyventojams tarp srutų būtų kuo maloniau gyventi.

Tuo tikslu šiaurinėje miestelio dalyje suplanuota pastatyti dujokaukių, dezodorantų ir rožinių akinių prekybos centrą, kuris aprūpins darbu kelias dešimtis miestelio gyventojų.

Dujokaukių prekybos centre Raseinių rajono gyventojai net su 3 procentų nuolaida galės įsigyti daniškų dujokaukių komplektą, o prie šio komplekto dar gaus dovaną – rožinius akinius su 2 proc. nuolaida. Užsidėjus tokius akinius ir užsimaukšlinus dujokaukes, Nemakščių gyventojams kiaulės atrodys kaip labai gražūs rožiniai paršeliai, tiesiog kaip pliušiniai žaisliukai. Ir, kas svarbiausia, nesijaus jokio blogo kvapo.

Negana to, šalia „Bezdolitos“ ims veikti dezodorantų prekybos centras, kuriame Nemakščių gyventojams bus taikomos didelės nuolaidos: perkant šimtą dezodoranto flakonų, šimtas pirmasis – už pusę kainos.

„Bezdolitos“ dukterinė įmonė „Smirdžius“ planuoja įsteigti ir gamybos padalinį – tai bus absoliučiai hermetiškus, jokio kvapo nepraleidžiančius langus gaminantis cechas. Tokių langų prireiks visiems Nemakščių namams, nes abejojama, ar žmonės ir namuose norės būti su dujokaukėmis.

„Bezdolitos“ planuose įsteigti ir musių naikintojų padalinį, nes kur „Bezdolita“, ten ir spiečiai musių.

Kiaulių auginimo kompleksas apylinkes aprūpins ypatingų srutų rūšimi – raugintomis srutomis. Oi, brač, tai tikrai ypatingai šlykštus kvapelis, turintis atominės galios poveikį. Kadangi nuo gryno oro dar neatpratę lietuviai tokio kvapo tiesiog negali toleruoti, netoli „Bezdolitos“ bus įsteigtas Tolerancijos centras, kur lektoriai iš Danijos skleis europinės tolerancijos idėjas. Labai gali būti, jog lektoriai nutylės, kad Danijoje iki 2015 metų planuojama į Rytų Europos šalis iškraustyti didžiąją kiaulių verslo dalį. Tai bus pateikiama kaip pažangi europinės patirties sklaida į Rytus.