Kaip palaikyti ger? psichikos sveikat??
Vienas pagrindini? visuomen?s sveikatos prioritet? psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypa? svarbus iais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevi?ius pasakoja, su kokiais ibandymais kriz?s akivaizdoje susiduria m?s? psichikos sveikata, koki? gr?sm? jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti ger? psichologin? savijaut?.
Pakeit? vis? gyvenim?
Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevi?ius, i pandemija daro ?tak? m?s? fizinei sveikatai tuo atveju, jei usikre?iame koronavirusu. Ta?iau, kalbant apie psichikos sveikat?, tai be joki? iim?i? paveik? visus gyventojus.
Juk pasikeit? visas m?s? gyvenimas, bendravimas ir visa tai, k? buvome ?prat? daryti laisvai ir nevaromai. Koronavirusas yra didiulio masto kriz?, ir nors vieni mon?s turi didesnes adaptacijos galimybes, i pandemija paveik? absoliu?iai visos visuomen?s psichikos sveikat?. Net ir t? asmen?, kurie teigia, kad j? gyvenimas nepasikeit?, tvirtina M. Marcinkevi?ius.
Jis pabr?ia, kad kai kurie susid?r? su didesniais sunkumais nei likusi visuomen?s dalis. Tai esantieji rizikos grup?je bei asmenys, tiesiogiai nukent?j? nuo koronaviruso netek? artim?j? ar patys sunkiai sirg?, taip pat ir kiti, susid?r? su ekonominiais sunkumais, tokiais kaip suma?jusios pajamos, verslo lugimas ir kita. Ta?iau labiausiai nukent?jusia grupe ?vardijami vaikai ir jaunimas, kurie d?l nuotolinio mokymosi ir kit? bendravimo apribojim? susid?r? su didiausiais psichologiniais padariniais.
Ryk?ja pandeminis nuovargis ir pyktis
D?l vis? kilusi? sunkum? smarkiai padid?jo bendras nerimo, streso ir depresikumo lygis. Ta?iau gydytojas psichiatras akcentuoja, kad visa tai tiesiogiai koreliuoja su besikei?ian?ia pandemine situacija: Prad?jus plisti koronavirusui, jaut?m?s ypa? nesaugiai, bet po kurio laiko, atsiradus vakcinoms, visi psichologiniai rodikliai pager?jo, visuomen? aprimo, atsipalaidavo. Nors i? vasar? situacija buvo nebloga, dabar pastebimas pandeminio nuovargio ir pandeminio pyk?io atsiradimas.
Pasak M. Marcinkevi?iaus, ? kiekvien? kriz? mon?s pirmiausia reaguoja okine reakcija, paskui seka adaptacijos ir mobilizacijos laikotarpis, o galiausiai isekimo faz?.
Kadangi i pandemija usit?susi, daugelis dar yra adaptacijos faz?je, ta?iau jau jau?iamas isekimas, nuovargis ir pyktis, kur? mon?s ireikia neadekva?iu savo elgesiu, ?vairiais pyk?io protr?kiais, aikina panekovas.
Pokovidinio sindromo ?taka psichikai
Daliai pacient?, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo koronaviruso formos, dar ilgai ilieka liekamieji ligos poymiai, tokie kaip bendras silpnumas, kv?pavimo nepakankamumas.
Ta?iau po i? liekam?j? reikini? tre?i? viet? pagal danum? d?l smegen? paeidimo uima sunk?s neuropsichiatriniai simptomai paintini? funkcij? ir atminties sutrikimai, nemiga. Visa tai ypa? apsunkina dirban?i? ir aktyvi? moni? gyvenim?.
mon?s jau?iasi lyg r?ke, negali susikaupti, ilaikyti d?mesio ar spr?sti sud?tingesni? problem?, apie pacient? savijaut?, kuri gali ilikti pusmet? ir ilgiau, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
Kaip isaugoti ger? savijaut? ir psichikos sveikat??
Gydytojo psichiatro teigimu, geros psichikos sveikatos palaikymo rekomendacijos priklauso nuo kiekvienos pandemijos faz?s: Anks?iau, kai visi tur?jome izoliuotis savo namuose, buvo patariama kiek ?manoma labiau palaikyti ?prastin? savo gyvenim?, nei?r?ti vien blog? naujien?, nenutraukti bendravimo su eima ir draugais, stengtis ilaikyti normal? dienos ritm? ir neatitr?kti nuo ?prast? veikl?, pavyzdiui, pusry?i? valgymo ar sporto.
iuo metu turint galimybi? pas? dauguma gali gyventi laisviau, tod?l patariama maksimaliai gr?ti ? normal? socialin? gyvenim? ir juo naudotis, ta?iau nepamirti utikrinti savo ir aplinkini? saugumo.
Reikia suvokti, kad virusas niekur nedings ir mes, kaip adekvat?s mon?s, turime pritaikyti savo gyvenim?, priduria M. Marcinkevi?ius.
Pataria gerti i altinio, ne i balos
Pasaulio psichikos sveikatos bendruomen? akcentuoja, kad per vis? egzistencij? koronaviruso pandemija yra pirmoji, vadinama infodemija.
Kasdien mus lydi didiulis srautas informacijos gauname atnaujint? statistik?, ?vairias saugumo rekomendacijas, naujienas ir daug kit? nauding? ini?, ta?iau kartu su tuo mus pasiekia ir begal? nepatvirtintos, melagingos informacijos, paymi gydytojas psichiatras. Jis pataria apsisaugoti nuo dezinformacijos stengiantis riboti laik?, kur? mes skiriame informacijos paiekai, atkreipti d?mes? ? skaitomos informacijos patikimum?, oficialum? ir daniau gr?ti prie asmenikai kiekvienam maloni? ir ?domi? tem?.
Patvirtintos informacijos priemon?s nuolat atnaujina turin?, tod?l tai neretai prilyginama tekan?iam altiniui, o dezinformacij? skleidiantys portalai, ?vairios udaros grup?s su ribota moni? grupe t?no informacin?je baloje, teigia jis, pridurdamas, kad kiekvienas turime pasirinkti norime gerti i gaivaus altinio ar i usistov?jusios balos.
Nuo i? pasirinkim? priklauso ir m?s? emocin? bei psichikos sveikata, o iekant pagalbos ar norint pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomen?s sveikatos biure.
