Kapinių projekte įžvelgia klastojimo pėdsakus

Siųsti Versija spausdinimui

Arūnas DAMBRAUSKAS

Kaimynystės su nauja laidojimo vieta vengiantys gyventojai tvirtina, kad kapines šalia jų valdų bandoma įbrukti naudojant apgaulingus būdus.

Meta rimtus kaltinimus

Raseinių kapinėse kasmet palaidojama apie du šimtus palaikų. Pasak Raseinių rajono savivaldybės mero Petro Vežbavičiaus, laidojimo ploto beliko tik trims ketveriems metams, todėl reikia skubiai rūpintis naujų kapinių steigimu. Vieta naujoms kapinėms numatyta Dumšiškėse. Tačiau šiose apylinkėse gyvenantys ir ūkininkaujantys žmonės yra įsitikinę, kad plotas kapinėms parinktas neteisingai pažeidžiant gyventojų interesus ir netgi naudojant melagingus duomenis apie vietovės ypatumus. Šiuos teiginius savaitraščiui ,,Alio, Raseiniai“ pasišovė įrodyti naujų kapinių kaimynystėje galinčio atsidurti ekologinio ūkio savininkas Rimas Račiūnas. Vyras pabrėžė, kad šiose vietovėse jo giminės protėviai gyveno dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. ,,Žinau, kad ir tuomet juos iš čia bandė iškrapštyti. Nepavyko. Dabar, matyt, atėjo laikas pakovoti ir man“, – sakė ryžtingai nusiteikęs ūkininkas.

Gyventojai kreipėsi į valdžią

,,Patikėkite, visiškai nenoriu susireikšminti. Tačiau taip neteisingai elgtis žmonių atžvilgiu, kaip yra sumaniusi padaryti Raseinių rajono savivaldybė, negalima. Mes esame priversti gintis“, – dėstė R.Račiūnas. Ant redakcijos stalo jis paskleidė lapus su parašais gyventojų, nesutinkančių, kad naujos kapinės atsirastų Dumšiškių kaime. Pasirašė Dumšiškių, Paraseinio kaimų ir vienkiemių gyventojai, taip pat sodų bendrijos ,,Dubysa“ nariai. R.Račiūnas tvirtino, kad iš viso pasirašiusiųjų yra per šešis šimtus. Laiške, skirtame  Raseinių rajono valdžiai, pabrėžiama, kad ant Šlynos upės kranto statomos kapinės užterš šulinius ir pačią upę, kad bus nepataisomai pažeista kaiminystėje esančių žmonių gyvenimo kokybė.

Prasidėjo svarbus etapas

Šiuo metu vykdomas labai svarbus naujųjų kapinių projekto etapas – atliekamas poveikio aplinkai tyrimas. R.Račiūnas įsitikinęs, kad tyrėjai apie kapinėms numatytą teritoriją neturi objektyvių duomenų, nes tie duomenys gali būti specialiai slepiami. ,,Raseinių rajono savivaldybės administracija apie numatomą kapinių teritoriją yra pateikusi melagingus duomenis. Pavyzdžiui, tvirtinama, kad tiriant gruntą buvo padaryti keturių metrų gylio gręžiniai. Kad tai yra neteisybė, gali patvirtinti liudytojai“,- teigė R.Račiūnas. Dumšiškių kaime gyvenanti Valė Eimutienė pasakojo, kad žemė šalia jos sodybos buvo tikrinama daugiau nei prieš dešimtį metų. ,,Mačiau, kad tai buvo paprasti grąžtai, maždaug metro ilgio. Pabadė, pakapstė, ir viskas. Koks čia tyrimas. Kodėl teigiama, kad naudoti keturių metrų ilgio grąžtai“, – stebėjosi ūkininkė. Gyventojų nuogąstavimus dėl tyrimo kokybės patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius. Savo pranešime ,,Dėl Dumšiškių kaime numatomų kapinių teritorijos hidrogeologinių sąlygų“ jis konstatuoja: ,,Pateikta išvada, kad ,,požeminio vandens neaptikta“ prasigręžus iki keturių metrų gylio, neatspindi realios hidrogeologinės situacijos. Juolab, kad neaišku, kada buvo gręžta“. Direktorius pabrėžia, kad jo tarnyba apie minimus gręžinius jokių duomenų neturi. ,,Tai akivaizdus situacijos numatomoje kapinių vietoje klastojimas“, – geologo pastebėjimus komentavo R.Račiūnas. Tačiau tai ne vienintelis klastojimo požymis, kurį įžvelgia ūkininkas.

Akivaizdūs neatitikimai

Pasak R.Račiūno, Raseinių rajono savivaldybės informacijoje teigiama, kad būsimoje laidojimo teritorijoje nėra elektros linijų. Tačiau jie yra (tai matosi ir publikuojamoje nuotraukoje, – redakcijos pastaba). ,,Nutylima, kad šalia kapinių veikia hipodromas, kur vyksta varžybos ir įvairios šventės. Kaip tai gali būti suderinama su amžinojo polisio vieta“, – stebėjosi R.Račiūnas. Jis pabrėžė, kad objektyvių duomenų nutylėjimas taip pat yra informacijos klastojimas: remdamiesi tokia iškreipta informacija, poveikio aplinkai tyrėjai negalės padaryti objektyvių išvadų, todėl nukentės teisėti gyventojų interesai.

Pažadėjo atvesti vandenį

Ūkininkų Rotmanų šeima, kuriems gali tekti gyventi visiškai šalia numatomų kapinių, sakė, kad valdžia jiems pažadėjo atvesti centralizuotai tiekiamą vandenį. ,,Jau seniai buvo žadėta, kad mūsų sodyba nuo kapinių bus atitverta pasodinus medžius. Jie iki šiol dar nepasodinti. O juk tie medžiai dar turi būti dideli ir vešlūs, kad atitvertų. Kada taip bus? Nebent po šimto metų“, – svarstė Antanas Rotmanas. ,,Valdžios pažadai atvesti vandenį  atskleidžia, kad teritorija aplinkui bus užteršta. Taigi, bus užterštas ir šalia būsimųjų kapinių tekantis Šlynos upelis, kurio vandenį savo tvenkiniams ir daržams laistyti naudoja netoliese esančios sodų bendrijos“, – apie taršos grėsmes kalbėjo R.Račiūnas. Tas grėsmes padidina dar viena, anot ūkininko, valdžios slepiama labai svarbi aplinkybė: daugiau nei pusė laidojimams numatomos žemės yra drenuota. ,,Taigi vanduo iš kapinių subėgs tiesiai į Šlyną“, – konstatavo ūkininkas ir parodė vietą, kur yra į upę nukreiptas būsimos kapinių teritorijos drenažo vamzdis (žiūrėkite nuotrauką – redakcijos pastaba). R.Račiūno duomenimis, poveikio aplinkai tyrėjai apie tai, kad drenuotos teritorijos vandenys nukreipti tiesiai į upelį, nėra informuoti. Duomenų klastojimo požymius įžvelgiantis ūkininkas metė dar vieną kaltinimą: šiaurinė numatomos laidojimo vietos teritorija visiškai priartėja prie upės kranto, nors pagal įstatymus turėtų būti išlaikoma šimto metrų apsaugos zona.

Meras nemato jokių klastočių

Gyventojams nerimą keliančią situaciją ,,Alio, Raseiniai“ paprašė pakomentuoti merą P.Vežbavičių. Raseinių rajono savivaldybės vadovo paprašėme atsakyti į keletą klausimų.

- Galimai kapinių kaiminystei besipriešinantys gyventojai teigia, kad tarp kapinių ir upelio neišlaikomi sanitariniai atstumai. Be to, būsimųjų laidojimų vieta yra drenuota, tai yra gruntiniai vandenys nuteka į upę, kurios vandeniu laistomi sodininkų bendrijų daržai.

- Ta žemė – ne drenuota. Vienintelė vieta, kur kapinės priartėja prie sodybų – pačiame pakraštyje. Būtent toji kapinių vieta nebus skirta laidojimams. Čia veiks paviljonas su aikštele ir bus teikiamos paslaugos – pardavinėjamos gėlės, antkapiniai paminklai.

- Bet toje vietoje kapinės visiškai  priartėja prie upės.

- Upė dar toliau…

- Visiškai šalia…

- O kokią įtaką upė turi laidojimui?

- Teritorija drenuota ir viskas subėga į upę, o upės vandeniu laistomi sodininkų bendrijų sklypai.

- Mes užsakėme poveikio aplinkai studiją. Jie viską ir pasakys. Dar išvadų nėra. Dar ir detalusis planas nepatvirtintas. Kai bus surinkta visa medžiaga, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kai bus visuma, tada priimsime sprendimą. Bet sprendimas buvo priimtas labai seniai, kai buvo patvirtintas Raseinių bendrasis planas. Su juo visi galėjo susipažinti.  Dabar pagal laidojimo intensyvumą vietos senose kapinėse dar yra tik trims ketveriems metams. Mes esame spaudžiami į kampą. Buvo audringos diskusijos. Surinkti parašai daugiausiai iš sodų bendrijų. Mano žiniomis, apie šeši šimtai parašų. Žmonės bijo, kad atitekės kažkoks vanduo į sodus ir kažką terš. Tai, žinoma, fantastika, bet koks vanduo netekės. Nerimui priežasčių nėra. Diskusijų metu kapinių įgyvendinimo projektą sustabdėme, aš sudariau darbo grupę. Jos nariai iš naujo viską nagrinėjo. Toje grupėje buvo ir tarybos narių, ir visuomenės atstovų. Jie man parašė tokią išvadą – dabartiniu metu kitokios vietos kapinėms, išskyrus Dumšiškes, Raseiniai neturi. Ir mes, remdamiesi tomis išvadomis, toliau tęsiame detalaus plano rengimą. – Jums žinoma apie šimtus sodininkų bendrijų narių parašų. Žmonės bijo, jiems daržus teks laistyti užterštu vandeniu.

- Kai turėjau su jais susirinkimą, klausiau– kodėl rašėtės? Mes dabar į sodus atvedėme geriamąjį vandenį. Jie seniau neturėjo centralizuotai tiekiamo geriamo vandens. Manau, kad gerti vanduo bus kokybiškas, o pasilaistyti… Dumšiškių kapinės man atrodo… atsiprašau… Aš juk gyvenu dar arčiau, Ramoniškėse. Tai irgi turėčiau jausti gruntinio vandens poveikį savo šuliny, bet aš dėl to nestresuoju.

- Jei į šalia būsimųjų kapinių esančias sodybas ir į sodininkų bendrijas atvedamas geriamas vanduo, išeitų, jog pripažįstama, kad seni vandens šaltiniai gali būti kenksmingi.

- Nes jie (sodų bendrijos nariai, – redakcijos pastaba) teigia, kad jiems pakenks. Mes vykdome Vyriausybės nutarimą – iki 2015 metų turime aprūpinti 95 proc. rajono gyventojų centralizuotu vandens tiekimu. Į kapines vesime vandenį, nuvesime už dyką ir tiems gyventojams papildomas atšakas. Žinoma, nemalonu gyventi, kai kapinės šalia. Bet kaip mes gyvensime, kai nebeturėsime, kur laidoti. Teritorija Dumšiškėse jau nuo seno palikta visuomenės reikmėms. Kitokių alternatyvų nėra.

- Kaip pakomentuotumėte kalbas, kad laisvų žemių yra daug, tik jos priklauso įtakingiems asmenims.

- Neturiu ką komentuoti. Jokie įtakingi žmonės man įtakos nedaro.

Aš vadovaujuosi galiojančiais įstatymais.

Komentarų nėra