Kas drumsčia Raseinių vandenis?

Siųsti Versija spausdinimui

Pilypas KANAPĖNAS
UAB „Raseinių vandenys“ vyresnysis inžinierius technologas, liepos mėnesį laikinai ėjęs direktoriaus pareigas Povilas Vežbavičius sakė, kad jų įmonė šiuo metu išgyvena išties ne pačius geriausius laikus. Bendrovė per metus gauna pajamų 3 mln. 677 tūkst. 800 litų, o išleisti tenka 4 mln. 710 tūkst., skolininkai yra neatidavę 580 tūkst.ir neaišku, kada atiduos, taigi suktis reikia kaip voverėms rate.

Senos puvenos

Raseinių vandenys šiuo metu valdo 47 rajono vandenvietes ir 108 gręžinius, 9 nuotekų valyklas ir 24 nugeležinimo įrenginius. Vandentiekio tinklų bendrovė aptarnauja 317 kilometrų, nuotekų – 82 kilometrus. „Per praeitus metus mes pakėlėme 9040 tūkst. kubų vandens, o realizavome – 734 tūkst. (už tiek gavome pajamų). Nuotekų išvalėme 669 tūkst. kubų, iš kurių 471 tūkst. kubų realizavome“, – sakė l. e. p. direktorius.
Taigi, Raseinių vandenys būtų kaip ir turtingi savo objektų, tik bėda, sakė P. Vežbavičius, kad didžioji dalis jų valdomo ir prižiūrimo turto yra tik senos puvenos. Nėra dienos, kad kur nors neužsikimštų,netrūktų vamzdis. O avarijos, sako, it susimokusios, būtinai įvyksta skirtingose rajono vietose ir būtinai atokiai viena nuo kitos. Nespėjai parvažiuoti, tarkime, iš Gylių, o jau reikia lėkti į Ariogalą ar Žaiginį. L. e. p. direktorius sako, kad tik su naujaisiais objektais bėdų nebūna, o visa kita – vargo vakarienė.  Dar viena bėda, kad avarijas likviduoti reikia aklai, tik iš nuojautos bandoma atspėti jos vietą, nes nėra išlikę jokių tinklų planų, jokių žemėlapių. „Su vandentiekio trasomis dar kiek lengviau, nes jos ne taip giliai, tuo tarpu nuotekų trasos būna ir 3, ir 4 metrų gylyje.“
Paklausėme, o kur tie planai – Juk ne prieštvaniniais laikais tinklai buvo tiesiami, tad kodėl dabar reikia vykdyti „archeologinius kasinėjimus“? P. Vežbavičius atsakė:
„O kas ten žino, kur ir kas juos nudaigojo. Mums jų niekas neperdavė. Juk daug kur taip yra: kas kolchozmetį buvo, tas pražuvo.“

Be pagarbos net sau

Raseinių vandenų darbą labai apsunkina mūsų gyventojų kultūros stoka, negerbimas kito darbo. Jei jau nuotekos, mano nemaža dalis vartotojų, tai galima elgtis su jomis nepaisant jokių kultūros normų, net pilti jas kaimynui ant galvos (jei jis gyvena žemesniame aukšte) ir negalvoti apie tuos, kurie visa tai turi tvarkyti. „Mes net galime pasakyti, kokie darbai vyksta daugiabučių šeimininkių virtuvėse: jei vamzdis užkimštas lapais, krapais,tai vyksta agurkų vakavimas, jei uogų išspaudomis, tai sultys spaudžiamos ar uogienė verdama, rudenį prasideda kopūstlapiai“. O apie įvairius kamšalus su sparneliais ir be jų, apie vaikų sauskelnes P. Vežbavičius sakosi nekalbėti nenorintis. Ir pasvarsto, kad ko gero turės užaugti nauja karta, kad tokios bėdos išnyktų. Prisiteisti žalos atlyginimo iš kaltųjų Raseinių vandenys nė nemėgino, nes kaltę įrodyti būtų labai sunku, kai laiptinėje ne vienas žmogus gyvena.
Dar, pažymi l. e. p. direktorius, žmonės visiškai neturi kantrybės. Jei tik užsukai vandenį keletui valandų (o kaip vandentiekį be to sutaisysi?), tuoj žmonės skambina, barasi, pyksta, lyg ne jų labui būtų remontuojama.

Sustingusios kainos

Prie Raseinių vandenų rūpesčių prisideda ir nuo 2006 metų sustingusios kainos. Viskas brangsta, kainos auga kaip ant mielių, o jų tarifai – tarsi suakmenėję. Štai šilumininkams leidžia kelti kainas, o jiems – ne. „Per visus pabrangimus mes per metus apie milijoną prarandame. Vien energetikų persivadinimas į LESTO mums kas mėnesį prideda apie 10 tūkst. litų. Mes labai daug sunaudojame elektros“, – pasiguodė vadovas. Jis sako, kad kainų komisija jau suderino tarifo didinimą, bet rajono taryba dar to nepatvirtino. Žinoma, joks sprendimas didinti kainas nebūtų populiarus, tad vietos politikai, nuo kurių tai priklauso, taip ir dairosi į rinkimų grafikus, kurie, kad juos kur bala, tokie dažni: jei ne į savivaldybes, tai į Seimą. P. Vežbavičius sakėsi girdėjęs, kad dėl kainų peržiūrėjimo ateityje gali nebereikėti tarybos sprendimo ir tai, jo nuomone, būtų gerai, nes bent tuo klausimu nebeliktų politikavimo.

Viešųjų pirkimų aistros

Raseinių vandenų vadovai neslepia, kad nemažai problemų sukelia viešieji pirkimai. Tik iš pat pradžių jie vykę ramiai, kol nebuvo tokios didelės konkurencijos, kokia yra dabar. Įsisavindami ES paramos pinigus Raseinių vandenys ėmėsi penkių projektų įgyvendinimo ir trijų viešieji pirkimai buvo apskųsti teismui. Dėl dviejų pirkimų teismai pripažino teisius buvus Raseinių vandenis, tuo tarpu dėl trečiojo – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“, Raseinių vandenims atmetus AB firmos „VITI“ pasiūlymą, ši pasiskundė teismui. Liepos 8 dieną buvo gauta teismo nutartis sustabdyti projekto darbų pirkimą iki rugpjūčio 8 dienos. Darbų atlikimui yra skirti treji metai (24 mėnesiai statybai ir 12 mėnesių garantiniam laikotarpiui).
Viešiesiems pirkimams vadovavęs Raseinių vandenų direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kumpikevičius ir šiandien mano, kad jie, atmesdami „VITI“ pasiūlymą, buvo teisūs.
„Pirkimo dokumentuose labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris privalo turėti LR Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos dokumentus ir kt., tuo tarpu ši pretendentė to neturėjo. Neturėjo ji ir įstatymais reikalaujamo tokio darbo patirties. Šiuo atveju „VITI“ apskundė mus, bet jei ją būtume paskelbę konkurso laimėtoja, mus būtų apskundę kiti, nes būtų pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės. „VITI“ pasiūlyta mažiausia kaina negalėjo būti svarbiausias argumentas, jei kiti dalykai neatitinka konkurso sąlygų. Mes padarėme išvadą, kad pasiūlymo pateikimo dieną tiekėjo siūlomas subrangovas neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų ir tiekėjas tokių reikalavimų atitikimo neužtikrino, kaip to reikalauja pirkimo dokumentai.“
Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, kuris yra ir Raseinių vandenų valdybos pirmininkas, mano kitaip: „Kadangi šiuo atveju UAB „Raseinių vandenys“ pralošė teismo bylą prieš AB „VITI“, tai rodo vandentiekininkų viešųjų pirkimų komisijos nekompetentingumą. Todėl mes nušalinome komisijos pirmininką
Algirdą Kumpikevičių iš užimamų pareigų. „VITI“ sugrąžinta į konkursą ir greičiausiai bus paskelbta laimėtoja. Savivaldybės administracija dėl to nenusimena, nes iš tiesų „VITI“ buvo mažiausią kainą pasiūliusi įmonė. Tuo tarpu priežastys, dėl kurių viešųjų pirkimų komisija „VITI“ atmetė, buvo nepakankamai reikšmingos. Pavyzdžiui, nebuvo pristatyta laiku pažyma apie atliktus darbus, arba kita priežastis: sertifikate vienos grupės pogrupio pogrupyje nebuvo įrašytas atitinkamas darbas.
Tik iš atostogų grįžęs UAB ,,Raseinių vandenys“ direktorius Gintautas Bernotas sakė nekomentuosiąs, ar teismo nutartis bus apskųsta, kadangi  nutartyje nurodytas terminas – iki rugpjūčio 8 d. sustabdyti darbų pirkimą, dar nepasibaigęs. Pasak direktoriaus, yra pasamdyta juridinė konsultacinė firma, dirbanti viešųjų pirkimų srityje, ji ir pateiks išvadas apie galimus tolimesnius veiksmus.G. Bernotas patvirtino, kad jo pavaduotojas A. Kumpikevičius nuo rugpjūčio 4 d. atleidžiamas iš darbo, tačiau vadovas to nesiejo su nesklandumais dėl viešųjų pirkimų. Anot G. Bernoto, bendrovės valdyba buvo priėmusi sprendimą panaikinti šį etatą, ir A. Kumpikevičiui jau prieš 2 mėnesius buvo įteiktas  atleidimo lapelis.

Lašas jūroje

Akivaizdu, kad bene daugiausia laiko suėda teismai. Užuot dirbus rajonui, jo žmonėms reikalingus darbus, įsisavinus ES paramos pinigus, kurių vienądien gali ir nebelikti, tenka varstyti teismų duris. O pinigai į rajoną ateina nemaži: antruoju etapu atėjo 11,5 mln. litų, dumblo tvarkymui – 2,8 mln., ir dabar įsisavinama dar 22 mln. Iš viso vien vandentvarkos objektams į rajoną ateina apie 36 mln. Tačiau, anot Raseinių vandenų specialistų, net tiek milijonų yra tik lašas jūroje, kiek jų reikėtų rajonui iš tikrųjų, kad būtų išspręsta vandens su jo gerinimo įrenginiais problema, nuotekų valymas. Tam yra numatytas ir specialusis vandentvarkos planas, o jame – net 400 mln. litų. Juos įsisavinti tame plane yra numatyta iki 2015 metų, ir tai Raseinių vandenų vadovai vadina utopija. Nors ir graži utopija, bet vis tiek utopija, kai nė 10-ties procentų neturima to, kiek reikėtų turėti, tuo labiau, kad tam ir savų pinigų reikia, ne vien ES pinigai gula į mūsų trasas.

2 Komentarai

  1. Saulius

    2011-08-19 22:05

    Kas atsakys uz tas klaidas kurios bus padarytos del tos imones.

  2. janina

    2013-09-19 22:13

    Kas vyksta Girkalnyje sveiku protu nesuvokiama,reikia sugebeti taip dirbti…
    Aplamai ,kada isvysime kazka panasaus i vykdomus darbus ???