Kiek kainuoja skulpt?ra ,,emaitis?
Ar?nas DAMBRAUSKAS 
Nebeliko k? skai?iuoti?
Viena nedidel? Kauno ?mon? paskelb? iekanti buhalterio. M?nesio atlyginimas t?kstantis lit?. Kandidat? skai?ius ? i? kukli? viet? pasirod? ne?tik?tinai didelis savo gyvenimo apraymus bendrovei atsiunt? per tris imtus kandidat?.
Dar prie por? met? buhalteriai buvo kone graibstomi, o dabar, regis, ios pofesijos specialistai visikai prarado paklaus?.
Tiesiog Lietuvoje nebeliko k? skai?iuoti. Nieko nuostabaus moni? kien?s ir ?moni? s?skaitos
- tu?ios. Nulis plius nulis lygu nulis. Tokioms matematin?ms operacijoms atlikti buhalteri? nereikia.
Ta?iau ieitis yra galima skai?iuoti or? arba visikai nesuskai?iuojamus dalykus. Pavyzdiui, meno vertybes.
B?tent tai ir usimojo padaryti Finans? ministerija, kuri sukurp? ?sakym?, ?pareigojant? muziej?, bibliotek? ir archyv? darbuotojus suskai?iuoti, kiek vertas j? turtas.
U ,,Saul?gr?as – milijonai
Kult?ros lobiai, be abejon?s, yra didelis turtas. Turint galvoje, kad siaut?ja ne tik ekonomin?, bet ir dvasin? kriz?, t? turt? vert? dar labiau iauga.
Galb?t Finans? ministerija susir?pino, kad dvasin? kriz? visikai nesunaikint? kult?rini? lobi? ir suskubo uregistruoti tai, kas liko?
Kaip inoma, yra toki? k?rini?, kuri? vert? tiesiogine prasme yra auksin?. Kaip antai, i pai?ros labai kuklus tapytojo Vincento van Gogo paveikslas ,,Saul?g?ros buvo parduotas u eiasdeimt milijon? lit?. Tai milinika suma, prilygstanti metiniam Raseini? rajono biudetui.
Jei miestas tur?t? bent por? toki? paveiksl?, nesunkiai sutvarkyt? duob?tas gatves, apviest? tamsius kvartalus, paremt? skurdiai gyvenan?ias eimas.
Ta?iau V. van Gogas, kiek man inoma, kil?s ne i Raseini? krato ir iose apylink?se n?ra palik?s nei vieno savo tapybos pavyzdio.
Ta?iau yra ir brangiai ?vertint? lietuvi? autori? paveiksl?.
Kiek kainuoja ,,emaitis?
M?s? tautos genijaus Mikalojaus Konstantino ?iurlionio paveikslas ,,Rex buvo ?vertintas vienu milijonu eur?, kai j? reik?jo gabenti ? parod? usienyje.
Pasirodo, garsiausio lietuvi? dailininko paveiksl? buvo galima ?vertinti ir didesne suma, ta?iau k?rin? ? parod? gabenantys muziejininkai tiesiog kuklinosi paprayti didesn?s sumos.
inoma, V. van Gogas ir M.K. ?iurlionis iimtys. Didiumos muziej? ir bibliotek? turto iraika finansine prasme b?t? labai kukli.
Ta?iau kaip pinigais ?vertinti dvasines vertybes? Pavyzdiui, kas pasakyt?, kiek gal?t? kainuoti Raseini? simbolis Vinco Grybo skulpt?ra ,,emaitis?
Tarpukario laikais atidengtas paminklas simbolizuoja tautos laisv?s ir nepriklausomyb?s siekim?.
Gal tas paminklas kainuoja apie eis t?kstan?ius lit?? O gal eis milijonus?
Gal reik?t? nustatyti, kiek dabar kainuoja mediagos, naudotos paminklo statybai, ir pagal t? mediag? kiek? apskai?iuoti kain??
inoma, tai tik nerimti svarstymai ir, taip sakant, pajuokavimai, ta?iau kult?rini? vertybi? saugotojai, pasirodius min?tam Finans? ministerijos ?sakymui, visikai rimtai svarsto, kaip nustatyti Kryi? kalno ar Gedimino pilies finansin? vert?.
Gal k?sinasi vogti knygas?
Nelengva savo turtus b?t? skai?iuoti ir bibliotekininkams. Jie svarsto i kur tas sumanymas ir bibliotek? turt? ?vertinti pinigais?
Gal ?sisen?jusi dvasin? kriz? taip padidino isilavinimo ir apsiskaitymo trokul?, kad gali prasid?ti knyg? vagyst?s?
?sivaizduokite policijos praneim? – nakt? buvo apipl?ta pagrindin? biblioteka.
Nusikalt?liai, sm?giuodami storomis knygomis, apsvaigino bibliotek? saugojusius policininkus ir ine? ryulius lietuvi? literat?ros klasikos tom?. Nuostoliai – skai?iuojami. Sp?jama, kad jie sieks kelis milijonus lit?.
Vagii? akipl?ikumas sujaudino visuomen? ir ji nekantriai laukia, kada bus surengta nusikalt?li? sulaikymo operacija. Netrukus visus pasiekia diuginanti inia: nusikalt?liai sulaikyti kr?muose skaitantys pavogtas knygas.
Ta?iau s?kmingas vagyst?s iaikinimas nesutramdo vagi?. Vieose vietose ??liai upuldin?jami
knygas neantys mon?s. Upuolikai ?ia pat gatv?je suskaito pavogtas knygas iki skut?.
Pl?ikai udaromi ? kal?jimus, ta?iau artimieji svaido jiems knyg? ryulius per kal?jimo tvoras ar paperka kal?jimo prii?r?tojus, si?lydami jiems Maironio rat? rinkinius.
Knygos tampa ne?tik?tinai populiarios. Asocial?s asmenys godiai skaito atliek? konteineriuose rastus knyg? puslapius, mokyklose petyn?s vyksta ne d?l mergin? d?mesio, bet d?l knyg?.
Nuo vagi? sugebantys apsisaugoti knygynai klesti. ?sp?dingiausius pastatus jau statosi ne bankininkai, bet bibliotekininkai.
Suprantama, jog tokios fantazijos neturi jokio realaus pagrindo. Tendencijos, veikiau, yra visikai prieingos. Jaunimas taip atprato skaityti knygas ir taip ?junko ? kompiuterius, kad netrukus nebetur?s supratimo, k? reikia veikti su knyga: pavyzdiui, nor?damas atversti kit? puslap?, iekos urao ,,next.
Drama kavin?se
iaip ar taip, juoktis i nuskurdusi? bibliotek? ir muziej? nereik?t?, nors pra?jusiais metais muziejuose pagal oficiali? statistik? apsilank? 11,3 procento maiau lankytoj? nei upra?jusiais.
Ta?iau labai panaios tendencijos ir ?prastose pramog? vietose pavyzdiui, kavin?se.
Per pra?jusius metus Lietuvoje usidar? 58 kavin?s ir restoranai. Galb?t tai palyginti nedidelis skai?ius, nes i viso dar liko dirbti pustre?io t?kstant?io restoran?, bar?, kavini? ir valgykl?. Ta?iau dauguma j? skundiasi vos krutan?ios d?l suma?jusio lankytoj? srauto ir ypa? d?l menkesni? ?ia ileidiam? pinig?.
Spaudoje cituojamas Lietuvos viebu?i? ir restoran? asociacijos viceprezidentas Ri?ardas Ma?iulaitis, su maitinimo verslu susij?s jau septyniolik? met?; sako, kad toki? sunki? laik?, kaip dabar, jis neprisimena.
,,Dabar krytis ypa? skaudus, nes pastaraisiais metais labai daug investuota ? iuolaikin? virtuv?s ?rang?, technologijas, tod?l s?naudos dabar labai didel?s, o pajamos dramatikai suma?jo, – sak? viceprezidentas.
Jo duomenimis, pardavimo smukimas kavin?se siekia net iki 50 procent?.
Remdamiesi iais skai?iais, galime teigti, kad muziej? lankytojai yra gerokai itikimesni u kavini?. Taigi, kult?ros darbuotojams galb?t n?ra taip blogai, kaip kai kuriems verslininkams.
Daug nemokan?i? skai?iuoti
Taigi, susidar? situacija, kai labai atidiai skai?iuoti turi ne tik verslininkai, bet, kaip min?ta, muziej? ir bibliotek? darbuotojai.
Ta?iau tvarkyti finansus sud?tingas reikalas. Tuo ?sitikino tyrim? atlik?s ,,Swedbank asmenini? finans? institutas.
Pasak analitik?, net 87 procentai vyreni?j? klasi? moksleivi? prisipa?sta jau?iantys finansini? ini? tr?kum?. Su tuo, kad moksleiviams reik?t? daugiau informacijos apie asmenini? finans? valdym?, sutinka net 93 procentai ekonomikos mokytoj?.
Tyrimai rodo, kad mokiniams gal?t? pad?ti t?v? patarimai, ta?iau daugelis t?v? su vaikais mieliau kalba apie alkohol? ar narkotikus, nei apie pinigus.
Gal darbo nerandantys buhalteriai gal?t? tapti eim? konslultantais? Gal ir gal?t?, jei eimos tur?t? galimyb? jiems sumok?ti. Ta?iau tai visikai nerealu, nes, pasak ,,Swedbank analitik?, Lietuvoje spar?iai ma?ja eim?, sugeban?i? laiku sumok?ti visas s?skaitas ir padengti ?sipareigojimus. Daug?ja toki?, kuriems staiga tenka smarkiai susispausti, imti taupyti net ir svarbiausi? poreiki? s?skaita.
Panai situacija ir valstyb?je
Kai kuri? finans? analitik? nuomone, jei eimos finansiniai ?sipareigojimai yra didesni nei 35 procentai jos pajam?, tokiai eimai gresia finansin? kriz?.
Ta?iau lygiai tokioje pat situacijoje yra atsid?rusi ir valstyb?. Iki kritin?s ribos liko visai nedaug.
Upra?jusiais metais valstyb?s skola siek? 17,37 milijardus lit? ir sudar? 15,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujaisiais duomenimis, skola dabar pasiek? 31,47 milijardus lit? arba 33,5 proc. 2010 metais prognozuojamo BVP.
Taigi, jei Lietuvoje, kaip kadaise kai kuriose alyse, b?t? atidarytas skolinink? kal?jimas, prie jo slenks?io atsidurt? net pati valstyb?.
Gal tokioje dramatikoje situacijoje ir imamas vertinti turtas, esantis ne tik bankuose, bet ir muziejuose bei bibliotekose?
Pastarosiose, regis, i ties? galima rasti milijardus.
Milijardai bibliotekose
Savaitratyje ,,Veidas cituojama Vilniaus universiteto direktor? Irena Krivien?. Ji tikina, kad 2004 metais i knygotyros specialist? buvo sudaryta darbo grup?, kuri ?vertino dal? bibliotekos fond? retus spaudinius, rankra?ius ir grafikos darbus bei spaudinius, ileistus iki 1945 met?.J? nustatyta vert? – 2,4 milijardo lit?.
Ta?iau direktor? pabr??, kad ?gyvendinant Finans? ministerijos ?sakym? pinigais ?vertinti kult?ros turtus, ia suma negalima vadovautis, nes turt? vertino nelicencijuoti ekspertai.Toki? ekspert? Lietuvoje apskritai negali b?ti, nes pas mus n?ra meno vertybi? rinkos. Jei tokia egzistuot?, ,,emai?io skulpt?r? b?t? galima ?vertinti ir pinigais. Kaip sakoma, tai tik technikos reikalas.
?domu, ar j? kas nors pirkt?. Galima sp?ti, kad atsirast? koks nors turtuolis, usigeid?s savo viens?d? padabinti priblokian?iu akcentu.
,,emaitis – buhalterinis vienetas?
iaip ar taip, gali atsitikti, kad vienas kitas buhalteris netrukus darbo gali susirasti kokiame muziejuje ar bibliotekoje. Kult?ros ministerija sudar? darbo grup?, kuri iki ateinan?ios liepos turi su galvoti, kaip ?vertinti turimas vertybes. Vienas pasi?lym? bet kok? daikt? vertinti litu, bet su prierau, kuris paaikint?, kad tas litas t?ra buhalterin?s apskaitos vienetas, o ne pinigin? iraika.
Taigi, gali atsitikti, kad V.Grybo ,,emaitis bus ?kainotas vienu litu. Bet tai bus buhalterinis vienetas.
Kitaip tariant, ,,emaitis taps buhalteriniu vienetu. Gerai, kad ne buhalteriu, nes jam ikilt? gr?sm? tapti nebe laisv?s siekimo simboliu, bet bedarbiu.
