Kokiais takeli ais vedžiojamas mažasis skaitytojas?

Siųsti Versija spausdinimui

Nemakštiškės kūrėjos Irenos Vidmantienės poezijos knygutę „Saulėtais takeliais“ Lietuvos mažieji skaitytojai išvydo vasario 21–24 d. Knygų mugėje Vilniuje. Nemažą jų būrį patraukė ežių, vilkiukų, boružėlės nuotraukos, spalvingi gamtos vaizdai ir nuotaikingi vaikiško gyvenimo tikrovę skleidžiantys eilėraščiai. Eilutėse veikiąs žmogutis ištaria: „Man padėkit pasaulį pažinti.“ Taigi saulėtais šios knygutės posmų takeliais jau pradėjo keliauti šalies skaitytojai.
Būrys Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos vaikų I.Vid­mantienės knygelių į namus išsinešė kovo 22 d. iš Nemakščių bibliotekoje vykusių šio leidinio sutiktuvių. Kad autorė sukūrė tikrai puikių posmų vaikams, aiškėjo ruošiantis renginiui, kai skaitovai noriai ėmė deklamuoti pasirinktus eilėraščius, mokėsi perteikti kūrinėlių meninius vaizdus bei nuotaikas, jų netikėtą kaitą.
Kur slypi eilėraščių patrauklumas? Pirmiausia – veiksmo dinamikoje. Daugelyje posmų – įvykis, kuriame dalyvauja pats vaikas arba tik stebi ir vertina. Ežys, vilkiukas, žalias kirminėlis, boružė, širšinas – tai veikiantys personažai, kuriuos turi galimybę sutikti, pažinti vaikas. Tos pažintys emociškai turiningos: kelia nuostabą, pasigėrėjimą, kartais net išgąsdina. Iš esmės – veda pažinimo keliu, pamoko. Net tiesiogiai nuskambantis moralas ištariamas tarsi lyrinio subjekto, vaiko, stebėjusio veiksmą ir gebančio daryti išvadą.
Gamtos vaizdų spalvingumą ir jų išgyvenimą galima pavadinti emocinėmis pamokomis mažajam skaitytojui. Iš tiesų kiekvienas eilėraštis yra savotiška dovana vaikui, jeigu jis atsiveria kūriniui savąja vaizduote ir jausmu. Netgi į tokią subtilią būseną, kai laukiama į šeimą ateinančiojo, atvedamas skaitytojas: „Gimstant broliuko, sesutės / Laukia pasaulis ir mes.“
Pristatyme eilėraščiai skambėjo iš pasiruošusių skaitovų lūpų. Klausytojų veiduose matei emocijas, kurias pasisekė perteikti ir pažadinti pačios autorės taiklaus žodžio ir skaitovų pastangomis. Vaikams buvo įdomu išgirsti kūrėjos pasakojimą, kodėl rašo mažiesiems. Ji pati turi 6 anūkus ir 6 proanūkius. Šie yra miesto vaikai. Kad bent vasarą atsitrauktų nuo telefonų, močiutė juos ir tiesiogiai, ir savo eilėraščiais išvilioja į gamtos pasaulį, atskleidžia jo grožį ir įvairovę. Puikiai pažįstama vaiko psichologija yra I.Vidmantienės eilėraščių turiningumo garantas.
Klausytojams buvo įdomu sužinoti, ar sunku kurti eilėraštį. Tad ir pasiūlyta čia pat pabandyti. Kas sukūrė du posmus, kas vieną ar bent kelias eilutes. Visų darbeliai džiugino ir buvo palydėti aplodismentais. Autorė tuo metu irgi sukūrė eilėraštį – padėką atėjusiems į knygelės sutiktuves bei deklamavusiems. Mezgėsi gyvas pokalbis apie patirtus įspūdžius, apie vaikų užmojį namuose kurti eilėraštį.
Skaitovai ir daugelis klausytojų gavo dovanų I.Vidmantienės knygutę „Saulėtais takeliais“ su autografu. Pati kūrėja dėkojo Nemakščių bibliotekos bibliotekininkei Aušrai Užmedzkienei už didelę paramą išleidžiant šį rinkinėlį vaikams. Ryšiai su leidykla „Lututė“, tekstų persiuntimas, diskusijos dėl iliustravimo, pavadinimo problema – viskas buvo derinama bibliotekininkės rūpesčiu. Pristatymo renginys, skaitovų paruošimas – irgi A.Užmedzkienės triūsas.

Živilė Lembutienė

Komentarų nėra