Kokie gal?t? b?ti Raseini? miesto vartai
Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas
iais metais Raseiniai skiria ypa? daug d?mesio ?vaizdiui formuoti pavasar? sukurtas rajono prek?s enklas, o dabar paskelbtas miesto vart? id?jos konkursas. Norime pasidalyti keletu min?i?, kurios, tikim?s, pad?s apsispr?sti b?simiems projektuotojams. 
Raseini? miestas niekada netur?jo tikros sienos, tod?l ir toki? istorini? vart?, kokiais didiuojasi Vilnius (visiems inomi Auros Vartai), neturi. Iki iol ?vaiavimus (bent kai kuriuos) ? Raseinius enklino skydai su miesto herbu. Akivaizdu, kad jie moraliai ir fizikai paseno, tod?l sveikintini ketinimai iuos riboenklius pakeisti. Aiku, kad miesto vartai turi b?ti patraukl?s, iuolaikinio dizaino, ta?iau kuriant tokius objektus nereik?t? pamirti miesto praeities, jo vietos emaitijos ir Lietuvos istorijoje.
Manome, kad svarstant nauj? miesto vart? koncepcij? reikia atkreipti d?mes? ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos leidiamo urnalo Rasupis iemetiniame numeryje (p. 14) dr. Tomo Petreikio straipsnyje Raseiniai senosios emaitijos sostin? isakyt? padr?sinim?: LDK ir Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiai yra pagrindiniai istorin?s atminties resursai, kuriais imoningai naudojantis galima sukurti ?tikinam? savosios sostin?s interpretacij?. Viskas pasiekiama turint aik? istorin?s atminties dalyb? plan? ir apgalvot? komunikacijos strategij?. Nesvarbu, kad konkurentai nesutiks, garsiai prietaraus ar menkins pastangas, bet visos iuolaikin?s sostin?s yra emocin?s. Tad reik?t? maiau valgytis ? kaimynus ir imtis kurti Senosios emaitijos sostin?s komunikacijos strategij?.
Kuriant naujuosius miesto vartus pirmiausia kyla pagunda ir toliau naudoti miesto herb?. Vis tik svarstant variantus si?lytume naudoti ne heraldin? l??, o i gilesn?s praeities ateinant? miesto ir krato istorijos savitum? ir iskirtinum? pabr?iant? kar?nos vaizdin? iuo atveju heraldin? kunigaik?io kepur? (pvz., dabar naudojama didiajame emaitijos herbe). Kunigaik?io kepur? taip pat panaudota iauli? mieto herbe, Valdov? r?m? muziejaus atributikoje. Bet to nereik?t? bijoti kuriamas ne grietai sunormintas herbas, o tam tikra prasme dar vienas miesto prek?s enklas, kuriame gali b?ti ir universal?s, ymiai platesnei moni? grupei (usienie?iams taip pat) suprantami ir tam tikras asociacijas keliantys enklai. Raseiniai visada buvo istorin?s emaitijos dalis ir pagr?stai gali pretenduoti ? jos istorin? paveld?.
L?is enklina tik vien?, nors ir labai reikming?, Raseini? istorijos etap? (susijus? su paskutiniu LDK egzistavimo periodu), o XVI a. antrojoje pus?je miestui tapus faktine emai?i? seni?nijos, kuriai prigijo kunigaiktyst?s pavadinimas, sostine buvo pad?tas jo keli? imtme?i? augimo pamatinis akmuo. Beje, anot istoriko Edvardo Gudavi?iaus, emaitija kunigaiktyste vadinta nuo XV a. penktojo deimtme?io pradios, jos kunigaik?iu (ne seni?nu!) titulavosi Lietuvos didysis kunigaiktis. Istorin? smulkmena paskutinis save emaitijos kunigaik?iu titulav?s buvo Rusijos imperatorius Nikolajus II.
Dar kart? norime pabr?ti, kad XVI a. II pus?je Raseiniai tapo ir keliems imtme?iams liko ne gana sunkiai apibr?iamo regiono etnografin?s emaitijos (jos sostine gali vadintis dabartiniai Teliai), o to meto mon?ms aikiai suvokiamas ribas turin?io politinio darinio administraciniu centru. Sostin?s statusas ilgus metus reikmingai l?m? miesto ir krato gyvenim?, k?r? vietos iskirtinum? ir moni? tapatyb?, tod?l kuriant miesto ?vaizd? to pamirti ar atsisakyti nereik?t?. Be to, Raseiniai nuo XV a. buvo Lietuvos didiojo kunigaik?io dvaras, v?liau vadintas karalikuoju dvaru, mieste stov?jo tok? pavadinim? tur?j? pastatai. Manome, kad vartuose pavaizduota kunigaik?io kepur? alia miesto pavadinimo b?t? lakonikas, intriguojantis, istorikai pagr?stas, pabr?iantis Raseini? iskirtinum? ir neprietaraujantis dabar kuriamoms ambicingoms krato vystymo vizijoms elementas.
Kuriant miesto ?vaizd? (o miesto vartai tikrai bus reikminga jo dalis) galima pasivalgyti ir po dar gilesn? praeit?. Krato ir miesto istorijos itakas gal?t? priminti uraas Anno Domini 1253 (sutrumpintai A.D. 1253) tai ne tik Raseini?, bet ir dar dviej? seniausi? krato gyvenvie?i? Ariogalos ir Betygalos pirmojo pamin?jimo metai, savo reikme isiskiriantys Lietuvos istorijoje, primenantys pirm?j? ir vienintel? karali? Mindaug?, ypa? reikming? Lietuvos valstybingumo etap?. Data pabr?ia viso krato istorijos gilum? ir turtingum?, Raseini? io krato istorinio centro reikm?. Beje, data gal?t? b?ti naudojama ir su anks?iau aptarta kunigaik?io kar?na.
Nor?t?si, kad naujieji miesto vartai tapt? ne tik dar vienu patraukliu architekt?riniu akcentu, bet ir tur?t? ?takos pa?i? miestie?i? savivokai ir tapatyb?s formavimuisi, skatint? pasididiavim? savo miestu.
