LAI�KAS LANGE

Valerija JASAITIEN?

Vienatv?s pa�enklintame lange,
Su�ibo �vaig�d�i? �viesa,
Nuo m?nulio ap�viesto dangaus…

Ra�au lai�k? ant ryto rasos padengto lango,
Kur? skaitys tik atskub?jusi saul?,
Nei�duodama lai�ko prasm?s…
Gyvenimas pilnas svajoni? ir nesibaigian?io laukimo.
Mintys vis primena, kas jau prarasta ir negr?�tama…

Kartu su nerimo dienomis, laikas b?ga ? tol?…
Vienatv? lieka tyli, laukdama vis naujo ryto…

O mintys ver�iasi ar?iau t? �od�i?,
Kurie jau seniai i�sakyti �alia vieni�o lango…
Daug met? greit? nub?go likimo skirtu laiku.
Kartais pinasi svajon?s apie pasikartojan?ius, nueitus takus…
Gal visa tai, primins diena i� dienos,
O gal viskas dings, lyg viesulas j?roj…

Gyvenimas pilnas netik?tum?
Ir netikros meil?s…
Gal kada i�tarti �od�iai- pasirinks kit? keli?,
Aplenkdami vienatv?s ir likimo pa�enklint? lang?…