Laisv?s sod? kuriant
Jonas BRIGYS
Miesto parko steigimo istorijoje Skerb? sklypo ?sigijimas apima palyginti nedidel?, nors ir labai svarbi? dal?, nes pirmiausiai reik?jo sutvarkyti reikalus d?l b?simo parko em?s pirkimo i Metropolijos kurijos, teisingiau i Raseini? bany?ios, ir tik po to t?sti parko ?rengimo darbus. Oficialios derybos d?l sklypo ?sigijimo prasid?jo dar 1928 m., kai gegu?s 12 d. ?vykusiame pos?dyje miesto taryba apsvarst?, kokiomis s?lygomis ji gali nupirkti buvus? cerkv?s sklyp?. Savo ruotu klebonas su tarybos pasi?lymu supaindino Arkivyskupijos kurij?. Suderinus visas s?lygas, sutartis d?l Skerb? dvaro ir buvusio cerkv?s sklyp? sukeitimo pasirayta 1928 m. liepos 6 d., taigi, beveik prie du metus iki to sklypo oficialaus ?sigijimo i valstyb?s. Kadangi savivaldyb? netur?jo galimybi? sumok?ti realios b?simo parko sklypo kainos skirtumo (faktikai umiestyje buv?s savivaldyb?s sklypas tuo metu vertintas tik apie 4000 Lt), bany?ia u tai gavo tam tikr? kompensacij?, kurios didi?j? vert?s dal? sudar? nemokamai tiekiama elektros energija.
Sutartyje buvo numatyta, kad savivaldyb? ?ves elektr? ? bany?i? ir pertvarkys klebonijos elektros instaliacij? (paslaugos vert? 3000 Lt), 10 met? bany?iai ir klebonijai nemokamai tieks elektr? (12 000 Lt) ir alia bany?ios ?rengs 250 m ilgio aligatv? (2000 Lt). Be to savivaldyb? ?sipareigojo nemokamai pakeisti sugedusias elektros lemputes. 1928 m. rugs?jo 19 d. Arkivyskupijos kurija tokiam sand?riui pritar?.
Ta?iau miesto parko ?teisinimui to nepakako, ir tik 1929 m. birelio 10 d. Raseini? apskrities tarybos pos?dyje buvo patvirtintas miesto tarybos nutarimas, kuriuo sudaryta savivaldyb?s sutartis su Kauno Metropolijos kurija apie pasikeitim? sklypais. Nutarime paym?ta, kad i Metropolijos gautas sklypas yra tinkamas sodui, nes jame yra sen? medi? ir plotas turi sodo ivaizd?. Ta?iau apskrities taryba nusprend?, kad klebonijai tiekiamos elektros kiekis turi b?ti ribojamas.
1931 m. apie sklyp? sumainymo proces? informavo m?nratis Savivaldyb?. Anot io leidinio, gaut? i valdios Skerb? dvare sklyp? miesto sodui ?rengti miestas kei?ia su Raseini? parapijos sodnu, esan?iu tarp Vytauto Didiojo iluvos gatvi?. Tam tikslui miestas [jau] ileido, kaip atlyginim?: cementiniam aligatviui 599,62 Lt ir u atleidiam? vies? bany?iai ir klebonijai ir jos ?vedim? (1928 1930 m.) 4046,86 Lt.
Tolesn? miesto sodo raid? atspindi to meto laikra?i? ir urnal? publikacijos. Jos rodo, kad parko ?rengimas nebuvo vieneri? met? darbas; veiklos ?ia uteko ilgam laikui, o darbai ne kart? buvo ?strig?. Antai jau 1934 m. Savivaldyb? prane?, kad graiai sutvarkytas miesto sodas, vadinamas dar Laisv?s sodu. Sutvarkyta takeliai, pakra?iais prisodinta ?vairi? medeli? ir akacij? kr?m?. Padaryta nauj? suoleli?. Tok? parko vaizd? ufiksavo 1935 m. nubraiytas miesto planas, kuriame paym?ti ir planuojami gatvi? tinklo poky?iai.
Ta?iau po trij? met? nuotaikos jau buvo kitokios. 1937 m. balandio 21d. Lietuvos aidas ra?: Miesto sodas didelis, bet iki iol nebuvo tinkamai sutvarkytas. Dabar jau prad?ti pagrindiniai sodo tvarkymo darbai: paruotas planas, bus ivedami nauji takai, prisodinta medi?. Visuomen? ir organizacijos reikia pageidavim?, kad savivaldyb? sode dar ?rengt? patalpas vasaros teatrui.
Vis d?lto, nepaisant miestie?i? pastang?, atrodo, kad 4-tojo deimtme?io pabaigoje didysis parko ?rengimo ?kartis savivaldybininkus tikrai apleido, k? liudija keletas kritini? 1940 m. laikra?i? raini?. tai 1940 m. gegu?s 29 d. Lietuvos inios ra?: Beveik pa?iame miesto centre yra nemaas miesto sodas, kurio tvarkymo darb? nematyti, o jo rytinis onas visai netvarkomas, iskyrus tik pasodintus kelis medelius ir atskir? asmen? pramintus takus. Gyventojai pageidaut? matyti daugiau pasodint? dekoratyvini? medeli?, klombose g?li? ir, svarbiausia, sutvarkytus takus, kuriuose sm?lio iki keli?. Be to, reikia perdayti ir sutvarkyti suolus, kurie ?vairiausiai igraviruoti.
Lietuvos inioms pritar? ir Lietuvos aidas, 1940 m. birelio 8 d. numeryje ispausdin?s net du kritinius straipsnelius. Anot laikra?io korespondento, sode yra bent 2 klombai, ta?iau jie visai nevykusiai iplanuoti, vien tik apskritime supiltos emi? kr?vos ir daugiau nieko. Kai kur takuose per daug palaido sm?lio. Sodo iemi? [iaur?s] pus? visai netvarkoma, o niekam nenaudojama em? daro blog? vaizd?. Sodo viduryje yra nedidelis pr?das, kuriame kas vakar?, kada nutyla sodo baro radio, varl?s pradeda koncert?. Be to, jis nevalomas, pri?l?s ?vairi? oli?, prim?tytas pagali?, iukli?, ir jo vanduo dvokia. Suolai apgriuv?, neperdayti, prirain?ti ?vairi? ?ki? ir igraviruoti. Kartu tenka pasteb?ti, kad nuo to laiko, kada sod? globojo ir tvark? buv?s apskrities komendantas plk. Murnikas [pulkininkas leitenantas Petras Murnikas Raseini? apskrities virininku dirbo 1929-1936 m.], kuris j? ymiai sutvark?, joki? nauj? papuoim? bei sutvarkymo darb? nesimato, nors miesto savivaldyb? kasmet iam tikslui skiria nemaai pinig?.
Ta?iau vien iame rainyje ivardintos b?dos neapr?p? viso j? s?rao. Tame pat laikra?io numeryje buvo ispausdinta dar viena inut?, kurioje nupietas dar nemalonesnis vaizdas: beveik pa?iame miesto sodo viduryje, netoli sodo alaus baro yra iviet?, kuri neturi kanalizacijos ir labai nevariai ulaikoma. Graiomis dienomis ? sod? susirenka pails?ti nemaai moni?, ta?iau, v?jui p?stel?jus, nemalonus oras paplinta po vis? sod?, kuriuo mon?s turi kv?puoti. ?domi? ini? apie to meto raseiniki? poils? randame Mo?s Dovydo Chajato memuaruose (u nuorod? d?koju muziejininkei Linai Kantautienei). Anot io autoriaus, etadieniais parkas priklaus? ydams, sekmadieniais neydams.
Kol kas nepavyko rasti duomen?, kaip toliau buvo tvarkomas miesto parkas (po 1940 m. birelio ?vyki? ne tai r?p?jo), ta?iau karui pasibaigus ?ia darb? tik padaug?jo. Antai 1945 m. birelio 6 d. apskrities vykdomasis komitetas (toliau VK) tarp kit? klausim? svarst? ir miesto varinimo darbus.
Komunalininkai buvo ?pareigoti baigti tvarkyti miesto sod? ir aikteles, apsodinti g?l?mis, ilyginti takelius, padaryti suolelius, sutvarkyti tvoras ir t.t. 1947 m. gegu?s 29 d. miesto VK svarst? raseiniki? gyvenimo s?lyg? gerinim? ir nutar?, kad iki tol miesto tvarkymo darbai buvo vykdomi nepakankamai spar?iai, o pirmaeili? darb? s?ra? prad?jo miesto parko tvarkymas. Ta?iau apie parko ir kit? vie?j? erdvi? sutvarkym? praneta tik 1949 m. Raseini? miesto VK ataskaitoje:
1948-1949 m. b?gyje sutvarkytas ir atiduotas eksploatacijon miesto sodas, sutvarkyta miesto aikt? <…> Sudauyt? T?vyn?s karo metu nam? griuv?si? vietoje tarp Vilniaus, Maironio ir Vytauto Didiojo gatvi? baigiamas statyti miesto skveras. .
Pokaryje surastos naujos galimyb?s, kaip panaudoti park? ?ia buvo ?steigtas Kult?ros ir poilsio parkas. Matyt, su ia ?staiga galima sieti etajame deimtmetyje Raseiniuose veikusio Kauno zoologijos sodo filialo veikl?. Kaip prisimena senas raseinikis Kazimieras Smilgevi?ius, tuo metu vasaromis ? parko tvenkin? i zoologijos sodo b?davo atveama keletas ruoni?. Ta?iau parke netr?ko ir vietin?s gyv?nijos. Antai 1954 m. balandio 20 d. miesto VK nusprend? ?pareigoti Kult?ros poilsio parko direktori? drg. Grubliausk? organizuoti parko teritorijos valym? ir nedaleisti ganyti gyvuli? poilsio parke. Po Valstyb?s kontrol?s patikrinimo, rajono vykdomasis komitetas nusprend? laikyti netikslinga tur?ti kult?ros ir poilsio park? ir nuo 1956 m. balandio 1 d. j? sujungti su Raseini? miesto kult?ros namais, ir vis? kult?rin? masin? darb? vykdyti kartu. Vykdant ? sprendim?, rugpj??io 1 d. rajono VK Kult?ros skyriaus ved?jo ?sakymu atleistas Poilsio parko direktorius Edvardas Grubliauskas, o pats parkas ir jo turtas perduotas Raseini? kult?ros namams.
T? pat met? rugpj??io 27 d. rajono deputat? tarybos sesijoje kritikuota parke buvusi betvark?: sode dar neturima oki? aiktel?s, tinklinio, lauko teniso aiktel?s. Sodas tinkamai neaptvertas, pasivaik?iojimo takeliai nesutvarkyti, tr?ksta suoleli?, o kurie ir yra aplauyti, g?li? klombai pavirt? piktoli? kr?vomis <…> sod? puo? Stokevi?ius, Strankauskas ir Grubliauskas pagal savo skon?. Ta?iau b?ta ir vilting? ini?: greitai tur?jo b?ti gautas sodo sutvarkymo projektas.
Parko tvarkymo vizija pla?iai id?styta 1958 m. rugpj??io 14 d. miesto VK patvirtintoje Raseini? miesto perspektyvinio apeldinimo ivystymo programoje. Jau buvo sudarytas parko rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta: Pagrindinis ??jimas paliekamas tas pats, t.y. kampinis. Miesto sodo centrin?je dalyje numatyta estrada bei suolai i?rovamas, oki? aiktel?, bufetas ir sanmazgas. Toliau ? gilum? sporto aiktel?s. Sodo vidury yra tvenkinys. Projekte buvo numatyta praplatinti takus, juos ivyruoti, apsodinti gyvatvor?mis. Taip pat buvo numatyta pasodinti daugiau dekoratyvini? medi? svyran?i?j? bei sidabrini? gluosni?, klev?, liep?, ?uol?.
Planuota ?rengti apvietim?, park? aptverti graia tvora, ivalyti esam? tvenkin?, nulyginti ir ivel?nuoti laitus, vietomis padaryti laiptukus nusileisti prie vandens. Orientacin? darb? kaina 200 000 rb.
O parko tvarkymo darbai vyko toliau, ir dabartin? vaizd? jis ?gavo architekto Antano Tauro (1912-1988) d?ka, kuris sudar? daugelio Lietuvos, o tarp j? ir Raseini? (1965 m.) planus. Tikriausiai d?l io plano ?gyvendinimo upiltas, jau ne kart? min?tas, parko viduryje buv?s tvenkinys, o 1968 m. gegu?s 29 d. miesto VK nusprend? ryium su miesto parko prat?simu Raseini? pravoslav? bany?iai palikti naudotis 600 m em?s sklyp?. Taigi parkas v?l privert? kaimynus pasispausti.
Ta?iau ir io plano ?gyvendinimas strigo 1973 m. birelio 29 d. kalb?damas miesto tarybos pos?dyje miestoVK pirmininkas J. Linkus konstatavo: Turime miesto park?, ta?iau is parkas dabartiniu metu atrodo blogai: mediai nudi?v?, nauji nesodinami, nors min?tam parkui yra sudarytas naujas projektas, kur? reikia ?gyvendinti. Ar tai n?ra jau kakur gird?ta?
Parkas tvarkomas ir XXI amiuje, pavyzdiui, 2001-2003 m. Krato istorijos muziejaus surengt? tarptautini? medio dro?j? stovykl? d?ka j? papuo? dekoratyvin?s skulpt?ros. Ta?iau tai jau b?t? kita istorija.
Ilgai augo parko mediai, ta?iau nemaai met? prireik?, kol juos buvo galima prad?ti sodinti. 2009 metais sukako 90 m., kai gim? ir buvo oficialiai ufiksuota id?ja ?rengti miesto park?. Gaila, kad neinome, kas buvo pirmasis jo architektas, ta?iau inome, kas buvo tie visuomen?s veik?jai, kurie ik?l? i? id?j?. Tai min?ti Raseini? taikos teis?jas Andrius Ma?ys, iose pareigose dirb?s nuo 1918 m. gruodio 10 d. iki 1936 m. kovo 10 d. Aminink? nuomone, tai buvo labai ?vairiapusis, isilavin?s mogus. Antanas ?erkeli?nas (1885-1952), faktikas Raseini? ur?dijos ?k?r?jas, ur?du dirbo nuo 1919 m. kovo iki 1921 m. kovo pabaigos.
Kiekvienas, kam pakako kantryb?s ?veikti visus tris straipsnius apie parko ?k?rim?, pats ?vertins ilg? keli?, kur? teko nueiti miesto pilie?iams, kad dabar mes gal?tume diaugtis parko aluma, jo medi? oimu. Sakoma, kad i istorijos galima ir reikia mokytis. Ar yra ko pasimokyti i parko k?rimo istorijos, tegul sprendia skaitytojai, ta?iau baigiant ? rain? vis d?lto nor?t?si atkreipti d?mes? ? vien? moment?.
Laiko t?km?je gan greitai nusk?sta ne tik m?s? asmenin?s atminties vaizdiniai, bet ir svarb?s istorijos fragmentai. Tikriausiai niekas iandien V. Grybo sukurto Nepriklausomyb?s paminklo nevadina kitaip, nei emai?iu, skveras Vaiganto ir Jaunimo gatvi? kampe seniai nebe Gimnazijos sodelis.
Taip nepastebimai prarandama atmintis, trupa istorijos m?ras. Nieko keisto, kad tiek pastang? pareikalav?s miesto sodas irgi liko tik… paprastu parku. O juk gal?tume prisiminti jo tikr?j?, k?r?j? vartot? ir tok? simbolik? pavadinim? Laisv?s sodas. Taip ne tik ?prasmintume svarb? miesto istorijos puslap?, bet ir pagerbtume jo k?r?j? atminim?.
