Liūdna tiesa: rajone padidėjo šiukšlių kiekis
Kristina BENDŽIŪTĖ
Gruodžio 17 dieną vyko 42-asis Rajono tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 22 Tarybos nariai. Kaip visada, posėdžio pradžioje paminėti malonūs įvykiai. Meras Petras Vežbavičius priminė, jog praėjusiame Tarybos posėdyje nutarta, kad Raseinių „Žemai-čio“ gimnazijai būtų suteiktas Prezidento Jono Žemaičio vardas. Nepaisant tuokart vykusių aštrių diskusijų, šių metų gruodžio 11 dieną gimnazijos vardas užregistruotas. Ta proga Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos bendruomenės atstovams meras iškilmingai įteikė registracijos pažymėjimą bei perskaitė Raseinių rajono savivaldybės tarybos strateginį tikslą 2009-2012m.: „Pasiekti, kad iki 2012 metų Raseiniuose būtų atkurta viena stipriausių ugdymo kokybe švietimo įstaiga – Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, burianti kompetentingiausių humanitarinių, tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų komandą, ugdanti jaunimą pilietinio pasididžiavimo, savigarbos, savimonės ir saviraiškos dvasia, gražaus elgesio taisyklių pagrindais, skatinanti pažinti tautos istoriją, kalbą ir gamtą.“ Gimnazijos atstovė R.Sadauskaitė padėkojo merui, Tarybos nariams ir žadėjo artimiausiu metu supažindinti gimnazijos bendruomenę su registracijos dokumentu. Žodis buvo suteiktas Savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, jis pristatė naująją Ariogalos miesto seniūnę Bronislavą Balčiūnaitę. Aidint plojimams, seniūnę pasveikino mūsų rajono valdžia bei kitų seniūnijų seniūnai.
Po džiugių mūsų rajono įvykių paminėjimo, užvirė rimtas darbas. Svarstyti ir patvirtinti 26 sprendimų projektai. Biudžeto skyrius vedėja Aldona Krivickienė supažindino su 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimais, lėšų perskirstymu. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasidomėjo, kiek šiandien trūksta biudžeto pagal planuotą, ir su kokiu įsiskolinimu Raseinių savivaldybė baigs šiuos metus. Pranešėja informavo, jog tai dar ne paskutinis biudžeto tikslinimas. Gruodžio 30 dienos posėdyje jis dar bus patikslintas. Ji pripažino, jog nesurinkta tikrai didelė biudžeto dalis: gruodžio 14 dieną iki metinio plano įvykdymo trūko 8, 2 milijono litų. Įsiskolinimai siekia 17 milijonų litų, tačiau kitais metais savivaldybėms iki 40 procentų yra didinamas skolinimosi limitas. Kitąmet planuojamos biudžeto pajamos bus mažesnės, tad net ir padidinus skolinimosi limitus, pinigine išraiška tai, galima sakyti, nebus pastebima. Sprendimo projektui „Dėl 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“ buvo pritarta balsų dauguma. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė pristatė sprendimo projektą „Dėl nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo.“ Raseinių rajono savivaldybės administracija vykdo projektą Raseinių miesto Stonų gatvės rekonstrukcijai. Norint įgyvendinti šį projektą, reikia išpirkti Dariaus ir Girėno gatvėje 2 žemės sklypus su juose esančiais statiniais. Su sklypų savininkais dėl kainos susitarta –už juos teks pakloti daugiau kaip 223 tūkstančius litų. O bendra europinio projekto vertė – daugiau kaip 2 milijonai litų, savivaldybė turėtų pridėti 92 tūkstančius litų. Tarybos narys Romaldas Zubiela pareiškė, kad šiam sprendimo projektui nepritaria jo vadovaujamas Kaimo reikalų komitetas. Jo nuomone, aplinkkelis projektuojamas labai neprotingai: „Buvo planuota sumažinti transporto srautą centre, tačiau mašinos išvažiuos palei Vilkupio upelį, ten taip pat daug pastatų, gyvena žmonės, toliau kelias eis į V.Grybo gatvę ir išlįs į turgaus gatvę. Tai koks čia aplinkkelis? Kažkada buvo protingai mąstoma, kad tas aplinkkelis turėtų išeiti į Šiluvos kelią. Kita vertus, žemės kainos seniai yra kritusios, mokėti Raseiniuose už 15 arų tokius pinigus yra labai nelogiška.“
Tarybos narys Jordanas Kenstavičius paklausė, prieš kiek laiko buvo pradėtas ruošti šis projektas ir kokia galimybė dabar jį sustabdyti ir perprojektuoti iš naujo. K.Krikštanaitė atsakė, jog projektas dėl šios kelio atkarpos įrengimo buvo pradėtas 2005 metais: parengti detalieji planai, sutvarkyti reikalingi dokumentai – tai kainavo nemažus pinigus, kurių, nutraukus projekto įgyvendinimą, niekas nebegrąžins. Meras siūlė apsispręsti: „Ar mes rankos pakėlimu patvirtinsime, kad norime panaudoti tuos 2 milijonus europinių pinigų ir išspręsti tam tikrą transporto problemą , ar numariname šitą projektą ir pasakome agentūrai, kad mes, sorry, šitų pinigėlių negalime įsisavinti.“ Meras siūlė pritarti pateiktam sprendimo projektui. 17 Tarybos narių balsavo „už“, 2 – „prieš“, 2 – „susilaikė“. Diskusijų sukėlė klausimas, susijęs su jau ne pirmus metus raseiniškiams susierzinimą keliančia atliekų išvežimo rinkliavos problema. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo pakeitimo.“ Pranešėjas informavo, jog yra pakeista atliekų norma. Priekaištus dėl šio sprendimo projekto frakcijos vardu išsakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis pastebėjo, kad visiems ūkio subjektams nustatyti didesni šiukšlių kiekiai, tad teks mokėti už šiukšlių išvežimą žymiai daugiau. „Man nėra suprantama, kodėl vaistinės yra prilyginamos degalinėms, – piktinosi žinomas mūsų rajono provizorius, – vienam vaistinės darbuotojui per metus priskaičiuojama 500 kilogramų šiukšlių. Tai absurdas: kiekviena vaistinė yra sudariusi sutartį su utilizacijos įmone: pasenę, netinkami naudoti medikamentai išvežami utilizuoti, į buitines atliekas jie nepapuola.“ L.Kavaliauskas siūlė vaistines prilyginti ambulatorijoms, sveikatos priežiūros, veterinarijos įstaigoms, tai, jo manymu, būtų logiškiau. Tarybos nario dėmesį patraukė ir dar vienas faktas: „Žinome, kad nuo praėjusios savaitės Komunaliniame ūkyje dirba naujas pavaduotojas (jo žvilgsnis nukrypo į Tarybos narį Sigitą Vaičių), kuris ypatingai rūpinsis ekonomika. Žiūrint į šiuos skaičius, didelio proto ir sugebėjimo nereikia: padidiname rinkliavą už šiukšles ir išlaikome Komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoją.“ Tarybos narys Dainius Šadauskis pareiškė, kad jis kategoriškai nepritars atliekų kiekio didinimui, nes yra sunkmetis, sumažėjusios apyvartos ir žmonių pajamos, tad sprendimas visiškai nelogiškas. „Šiandien už šiukšlių mokestį yra 800 tūkstančių litų skola, – tvirtino D.Šadauskis, – pirma surinkite skolą, o tada keiskite mokesčių tvarką.“ Čia prabilo meras P.Vežbavičius: „Šiaip, sakant skaičių, reikėtų jį pagrįsti. Jūs labai stipriai nugrybavote nurodydamas 800 tūkstančių.“ Situaciją bandė pakomentuoti stipriausias mūsų rajone ekonomikos specialistas, skaičių žinovas Robertas Pareigis: „Paskutinę minutę gavus bet kokį skaičių labai klaidinga yra jį komentuoti. Pagal mane, įsiskolinimas yra apie 300 tūkstančių litų.“ Jis paaiškino, kodėl buvo padidinta atliekų norma. Iki šių metų liepos 1 dienos buvo skaičiuojama, kad per mėnesį surenkama apie 960 t atliekų. Pradėjus vežti šiukšles į Zabieliškio sąvartyną, kur jos yra sveriamos, paaiškėjo: per mėnesį vidutiniškai surenkama 1100 tonų. Realiai atliekų kiekis yra didesnis, nei priskaičiuota pagal buvusius rinkliavos nuostatus. Pasak R.Pareigio, atlikus analizę išaiškėjo, kad įmonėms, įstaigoms atliekų kiekiai buvo nustatyti nelogiškai, nes bendras atliekų kiekis yra padidėjęs. Gyventojams norma nedidinama, nes iki 2008 metų balandžio mėnesio vienas žmogus mokėjo 2 Lt, o įvedus rinkliavą – 3,70 Lt. „Nereikia kalbėti, kad nuo žmonių mokesčių našta perkeliama juridiniams asmenims, – tvirtino pranešėjas, – tai netiesa, žmonėms našta yra padidėjusi beveik dvigubai.“
Tarybos narys Sigitas Vaičius tikino, kad mūsų rajone atliekų surinkimo kaina nedidinama nei fiziniams, nei juridiniams asmenims: „Atlikau aplinkinių rajonų analizę, mes už atliekų išvežimą mokame žymiai mažiau nei Radviliškio, Kelmės, Jurbarko gyventojai. Juridiniai asmenys taip pat moka mažiau, nei aplinkiniuose rajonuose.“ Meras siūlė baigti diskusijas ir bandė savo komentarais įnešti daugiau aiškumo: „2008-2009 metais, kai buvo sprendžiamas atliekų surinkimo klausimas, valdančioji dauguma sulaukė daug kritikos, bet gyvenimas parodė, kad atliekų surinkimo sistema sukurta gerai. Per vienerius metus buvome suplanavę surinkti 1,3 milijono litų, dabar šis planas įvykdytas 120 procentų. Bet turime mokėti sąvartyno „vartų mokestį“, todėl reikia šiek tiek daugiau surinkti. Dar yra apie 1500 gyventojų, kurie neatsiskaitę už rinkliavą.“ Kai kurie Tarybos nariai netgi siūlė atidėti šio klausimo svarstymą kitam posėdžiui, tačiau galiausiai sprendimo projektas buvo patvirtintas, neatsižvelgiant į Liudo Kavaliausko siūlymus, vis tik vaistinės, kaip buvo, taip ir liko prilygintos degalinėms. „Už“ balsavo 14, „susilaikė“ 8 Tarybos nariai. Paskutinis šiame posėdyje svarstytas papildomai į darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus skyrimo.“ Konkursą šiai pareigybei užimti laimėjo visiems gerai žinoma, iki šiol Raseinių rajono savivaldybėje atstovės ryšiams su visuomene pareigas ėjusi Daina Sutkevičienė. Sprendimo projektui pritarta vienbalsiai, nuaidėjo audringi plojimai, tačiau naujajai direktorei ta proga niekas nė gėlytės neįteikė. Tiesa, meras miglotai užsiminė, kad gėlėms ir sveikinimams – savas laikas. Patikimi informacijos šaltiniai byloja, jog po posėdžio mažojoje savivaldybės salėje Tarybos narių laukė Kalėdų eglutė. Žiniasklaidos atstovai gali tik spėlioti, kas vyko už uždarų durų, tačiau teko nugirsti, kad dosnus Kalėdų senelis iš savo bedugnio maišo ištraukė ir geriems politikams įteikė po dailią suvenyrinę dėžutę, kurioje slypėjo magiški daiktai: arbata, šlakelis medaus, gurkšnelis stiprios trauktinėlės bei žvakelė. Logiškai mąstant, blogiems politikams Senelis turėjo įteikti po pelenų maišelį ir šluotražį, tačiau geraširdis žilagalvis visus apdovanojo vienodai.
