MANO ANGELAS

Versija spausdinimui

Viktorija ADOMAITYT?

A niekada neklausiau, kas esi,
Nesak? niekas- niekas neinojo.
Radau a tavo tyl? ilgesy,
Kai, rod?s, laikas pamirtas sustojo.

Ir niekada neklausiau, kur buvai,
Tai man primin? iemos balti paveikslai,
Trapiais iedais praystantys langai
Ir kvapas keistas v?jo ?sileisto.

Jei kartais ateini dar lietumi,
Neklausi- ar sugr?iu, ar priimsi,
Imokei: gyvenu jau viltimi,
mogum, kad mir?s, angelu atgimsi…

Komentarų nėra