Martusevi?i? gimin? II

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Generolas leitenantas Antanas Martusevi?ius (1863-02-25 1844-09-09)

Jis gim? 1863-02-25 Padubysio dvare. 1883 m. baig? Polocko gimnazij?, v?liau Pavlovo karinink? mokykl? 1-os r?ies gabumu. mona Ieva Rybakait?, dukra Jan?.

A. Martusevi?ius buvo artileristas, 1904 1905 m. dalyvavo rus? japon? kare, nuo 1914 m. Pirmajame pasauliniame kare, kur nukent?jo nuo nuoding? duj?. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad 1915 m. spalio m?n. jam suteiktas generolo laipsnis. 1917-01-01 paskirtas Sibiro auli? artilerijos brigados vadu, o nuo kovo m?nesio iki met? pabaigos vadovavo 110 p?stinink? divizijai. Nepatikrintais duomenimis, A. Martusevi?ius vadovavo m?iams Rygos fronte. 1917 m. rugpj?t? Rusijos armija pasitrauk? i Rygos. Kalbama, kad nuo 1918 m. sausio m?n. A. Martusevi?iaus p?dsakai dingo. Sakoma, kad jis gyveno Rygoje, grojo klarnetu restorano ar kino teatro orkestre. 1919-aisiais kartu su dar 36 senaisiais Rusijos armijos generolais per?jo tarnauti ? Raudon?j? armij?. Manoma, kad tai buvo jo gyvenimo klaida. Nuo 1919-03-01 tarnavo Rygos karinio skyriaus poskyrio virininku. V?liau 1-osios Taryb? Latvijos divizijos artilerijos vadu. Po keli? dien?, kovo 26 d., vadovavo 1-jai auli? divizijai bei Volmaro karinei grupei.

H. Matsonas apie j? ra?: (…) Jisbuvo stambus, rudokais plaukais su sidabro gijel?mis, pakirptais, pageltusiais nuo tabako ?sais. I stambi? bruo? veido i?r?jo nedidel?s, judrios akys…

V?liau A. Martusevi?ius dirbo Latvijos karinio komisariato kariniu vadovu. 1920 m. vasario m?n. vadovavo komisariato likvidacinei komisijai. Po to jis tarnavo
15-osios armijos tabo administracin?s valdybos virininko pad?j?ju Velikije Luki mieste.

Sudarius taikos sutart? su Lietuva, A. Martusevi?ius gr?o ? gimt?j? krat?. Nuo 1920-12-08 laisvai samdomas ?jo Lietuvos krato apsaugos ministerijos Statistikos dalies virininko vyriausiojo pad?j?jo pareigas (alga 1450 auksini?). 1921-04-20 mobilizuotas ir paskirtas 2-os r?ies ypating? reikal? karininku prie KAM. 1921-04-24 paskirtas 1-os r?ies ypating? reikal? karininku prie Karinio vado. 1921-05-29 vadovavo alies artilerijos paj?goms. 1921-05-27 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1921-00-19 paskirtas Karo tarybos nariu. 1922-10-11 atleistas i Artilerijos virininko pareig?, Karo tarybos nari?, ibrauktas i Generalinio tabo karinink? s?rao. 1922-11-01 paskirtas poligono virininku, 1922-11-23 i?jo atsargon. Archyviniai dokumentai paymi, kad tarp broli? Antano ir Kazimiero ?sivyravo nesantaika d?l dvaro vald? ir emi?. 1926-11-07 Padubysio dvaro gyventojai teig?, kad em?s neprii?rimos, pastatai sunyk? (1926 m. A. Martusevi?ius gyveno Raseiniuose, Liepos g. 6). Atgav?s dal? emi? (Kaimel?s palivarkas, 65,5 deimtin?s), A. Martusevi?ius nor?jo jas parduoti. Su tuo nesutiko dvare dirb? Tamoius
Butkus, Juozas Kamaitis, Adomas Virvilas, Kazys Li?kus, Pranas arkus, Zofija Banien?, Barbora Norkien? ir Petras Kamaitis. Reikia paym?ti, kad po i?jimo ? atsarg? A. Martusevi?iaus materialin? pad?tis pablog?jo. Dar 1927 m. Krato apsaugos ministrui jis ra?: (…) B?damas 63 met? amiaus, a visai nustojau darbingumo ir,
pratarnav?s kariuomenei tiek laiko, lieku dabar neapr?pintas ir labai sunkioje pad?tyje… Tokio pob?dio ratus jis prad?jo rayti ? ?vairias instancijas jau nuo 1926 m.
Sovietiniai ideologai teig?, kad ? ratus jam niekas neatsakin?jo, tik vien? kart? jis gavo rusiko laikra?io ikarp?, kurioje raudonu pietuku pabraukti odiai: Tarybinis generolas A. Martusevi?ius taiklia artilerijos ugnimi galutinai sutriukino generol? Denikin?. Kad A. Martusevi?iui buvo atsakoma ? skundus, byloja archyviniai dokumentai. Negalima neigti, kad tarnyst? Raudonojoje armijoje tur?jo neigiam? leif?, ta?iau 1930 m. pensija jam buvo paskirta.

1944-09-06 Kalnujuose A. Martusevi?i? sueid? atsitiktinio sprogmens skeveldra. Jis buvo nuvetas ? Kaun?, bet nuo sueidimo netek?s daug kraujo rugs?jo 9 d. ligonin?je mir?. 1939 m. gyveno Raseiniuose, Ugniagesi? gatv?je, v?liau, iki pat mirties, Dubysos g. 76.

Neveikian?ios Padubysio dvaro kapin?s

1893 m. em?s matininkas Povilas Janukevi?ius naujai perbrai? 1847-?j? Padubysio Stakov?iznos dvaro plan?. Galima teigti, kad kapinait?s jau buvo dvarininko
Mykolo ilingo laikais. Dar kart? Padubysio dvaro ir Kaimel?s palivarko emi? plan? 1921-04-05 imatavo matininkas Juozas Levickis, o nubrai? likvidatorius Me?ys
Matusevi?ius. Tuomet jos buvo netaisyklingo rombo formos. Dabartin?se schemose forma artimesn? sta?iakampiui.

1980 m. kapin?s buvo kartografuotos vykdant em?s ?kio naudmen? inventorizacijos lauko darbus. Buvo fiksuota, kad kapin?s yra 130 m ? pietus nuo Skaraitik?s
kaimo buvusio gamybinio centro, jos 0,4 ha dydio, apaugusios mediais. Viduryje yra r?sys su karst? liekanomis. Kapin?se nelaidojama, antkapini? paminkl? n?ra. Deja, kapin?s buvo ne kart? niokojamos vandal?. Tai 2005 m. patvirtino Katauski? kaimo gyventojai Kaniauskai. Buvo ?vardintas niekdarys Jonas Raginskas, v?liau apsigyven?s Radvilikio rajone. Kapus ilg? laik? tvark? geros valios katalikas, brigadininkas Kostas Petroevi?ius. Buvusi Savivaldyb?s paminklotvarkinink? Graina Pe?kaitien? susisiek? su Australijoje gyvenan?iais Martusevi?i? eimos palikuonimis ir nutar? suteikti kapin?se esantiems palaikams krik?ionik? ramyb?. Prasid?jo kruopt?s istoriniai tyrimai, kuriems mielai talkino K. Martusevi?iaus an?k? Barbara. Darbus kartu su Martusevi?i? ?p?diniais finansavo ir globojo iluvos kult?ros paveldo r?mimo fondas.

Tiriant eimos geneologin? med? bei archyvinius dokumentus, n?ra galimybi? tiksliai nustatyti, kas i Martusevi?i? eimos tur?jo inicialus K. M. ir S. M. Koks mogus,
turintis inicialus K. M., mir? b?tent 1917 m.? Ilikusi? liudytoj? interpretacijos neparemtos istoriniais archyviniais altiniais, tod?l liks tik prielaidomis.

Jau po Martusevi?i? eimyninio laidojimo r?sio sutvarkymo ir ventinimo 2008 m. kovo m?n., Raseinius pasiek? maloni inia i Australijos. Gautas segtuvas dokument? Padubysis & Martusewicz family photo document. ?ia yra laidojimo r?sio sutvarkymo ir ventinimo proceso fotografijos bei V. Vitkaus pieto stogastulpio projekto eskizas.

Komentarų nėra