Mes ir v?l susitikom…
Atrodo, tapo tradicija, kad Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti (toliau Tarptautin? komisija) bendradarbiaudama su Ariogalos gimnazija organizuoja istorinius-paintinius seminarus. Pasak Tarptautin?s komisijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos-vietimo program? koordinator?s Ingridos Vilkien?s, Ariogalos gimnazija tapo ta ais, aplink kuri? vasaromis sukasi Tolerancijos ugdymo centr? lokaliosios istorijos panaudojimo ugdymo procese paradigmos.
? seminar? iemet jung?si kelios deimtys ?vairi? Lietuvos vietimo, kult?ros ?staig? pedagog? ir specialist?, pasirinkdami kult?rin? paintin? marrut? po v?kn?, Taurag?, Kelm? ir Raseini? rajon?. Padedant vietos gidams Monikai ?sytienei, ivilei Griguolienei, Mildai Knyzelienei ir Arnui Zmitrai buvo galima giliau suprasti, kaip geopolitiniai faktoriai veik? atitinkamo krato, visuomen?s raid?, kaip tai ?prasminta ir ko galima pasimokyti i praeities. Galima sakyti, kad praeities objektuose pagrindin? varomoji j?ga yra kult?ros paveldas, alia jo gamta bei informacija ir jos interpretavimas. Ryki to iliustracija mus pasitiko pirmoje aplankytoje ilut?s Hugo ojaus muziejaus v?knos ekspozicijoje. Tarsi imtamet?s pasienio miestelio istorijos puslapius sklaid? muziejinink?
M. ?sytien?, komentuodama pasiekimus, kratui b?ding? paveld?, iki Antrojo pasaulinio karo ?ia gyvenusi? gausi? yd? bendruomen? ir jos sunaikinim?. ie miestelio istorijos fragmentai aprayti M. ?sytien?s darbe v?knos yd? bendruomen? XVIIXX amiuje.
Tolimesnis marrutas ved? ? apskrities miest? Taurag?, kur buvusios muitin?s pastat? komplekse pasitiko io krato Santakos muziejaus administrator?
. Griguolien?. ?ia temin?se ekspozicijose autentika tarsi ?pakuota ? modern? r?b? ir atskleidia ne?tik?tin? praeit? saugomas lenk? dovanotas apie 20 mln. met? senumo medio fragmentas.
Antr? seminaro dien? V? Atrask Rasenius direktorius, gidas A. Zmitra ved? ? iluv?, kur ymu apsireikim?, popieiaus Jono Pauliaus II b?ties enkl?, stovi moderni koply?ia ir barokin? bazilika. Kartu A. Zmitra primin? apie iluvoje stov?jusi? sinagog?, kurios buvimo vietoje neseniai pastatytas atminimo enklas. Toliau ? iaur? Kelm?. Autentikame Gruevski? dvare XIX amiaus pirmoje pus?je sve?iavosi Rusijos imperatoriai Aleksandras I ir Nikolajus I, ?ia suliepsnojo Gruevskai?i? ir valdov? adjutant? meil?, peraugusi ? vedybas, ?ia taip pat 1863 m. telk?si sukil?liai.
Gr?dami lank?m?s Krykalnio monumente Lietuvos partizanams kovoms u Lietuvos laisv? atminti. A. Zmitra pasi?l? Krykaln? aplankyti kitais metais, kai tur?t? veikti informacinis centras. Pakeliui dar apsilank?me mogaus darbtum? ir k?rybikum? ?prasminan?iame Nemak?i? Atuonra?io muziejuje ir vis? m?s? lauk? ilgas kelias namo…
Turb?t danas sutiks, kad daugiau susipainus su istorija galima labiau detalizuoti dabart?, suprasti ir pamatyti, kad dabartin?s Lietuvos miestuose ir miesteliuose stengiamasi visuomenei atverti kult?ros paveld?, kuris ir yra raktas ? m?s? praeities painim?.
Ar?nas Mikalauskas,
Veivir?n? Jurgio aulio gimnazijos
istorijos mokytojas
