Naktis

Kun. Vitas Kaknevičius

Pradalgė jau šienu prakvipo,
Tėvo dalgis mojuoja anksti.
Kaip norėčiau ant pradalgio šito
Pasijusti kaip buvom maži.

Tėvo pasigendi vėlei artėjant,
Pasigendi vaikystės dienų.
O gyvenimo tempui taip bėgant,
Atsidūsti – prie Tėvų kapų.

Aštrus dalgis gėlę pakirto,
Žolė gula kartu pradalgėn.
Daug kas šiandien man iš rankų krito,
Galvą įrėmiau aš pagalvėn.

Girdžiu dalgį vėl Tėvas plaka…
Aplink lizdą kalena gandrai…
O dabar nenuilstamai plaka,
Tik nuliūdus širdis vakarais.