Naujuoju taku RaseiniaiKalnujai bekeliaujant…

2020 - 05 - 15
Versija spausdinimui

Raseinikiai jau atrado naujojo p?s?i?j? ir dvira?i? tako RaseiniaiKalnujai malonumus. Kas dvira?iais, kas p?stute, o kas su iaurietikomis lazdomis keliauja pasivaik?ioti. Kiekvienam yra puikios s?lygos saul?tais pavasario vakarais pasim?gauti ia atkarpa. Visgi visus keliaujan?ius nor??iau supaindinti su lankytinomis vietomis, esan?iomis pakeliui, ir papasakoti kelet? dar ne visiems gird?t? istorij?, kurias inant is takas taps dar patrauklesnis.
Naujasis takas sujungia miest? su viena Raseini? krato vietove, esan?ia alia automagistral?s A1 VilniusKaunasKlaip?da, Kalnujais. Miestelis inomas nuo XIV a. ?domu, kad 1711 m. maro metu buvo imir? visi Kalnuj? gyventojai, o 1818 m. ant kalvos pastatyta akmens m?ro bany?ia susprogdinta 1944 m. I i? apylinki? kil?s poetas, eseistas Marcelijus Martinaitis, kompozitorius Algirdas Martinaitis, urnalistas, poetas, tautosakininkas Me?islovas Davainis-Silvestraitis, poet?, eseist? Janina Survilait?, miestelyje gim? kompozitorius Juozas Tallat-Kelpa.

Kelion? galite prad?ti nuo savo nam?. Na, o kam atstumas per didelis ar atvykusiems i kitur, si?lau prad?ti kelion? nuo Raseini? enklo. Automobil? palikite ESO aiktel?je (Jurbarko g. 35), kitapus gatv?s yra degalin? Milda. Jei startuosite b?tent nuo ?ia, tai iki Kalnuj? miestelio centro j?s? lauks apie 5,5 km trasa (? vien? pus?). Ta?iau, kad b?t? ?domiau, si?lau iek tiek paklaidioti ir susipainti ne tik su nauju taku, bet ir apylink?mis. Jei aplankysite visas ?ia pamin?tas vietas, gr?? iki starto miesto pradioje b?site ?veik? apie 15 km, ry?si surasti Martinai?i? gimtin? 20 km.
Prad?dami i? trump? kelion? vis? pirma susipainkite su Stonais, jie bus matomi dein?je. Dar Lietuvos Didiosios Kunigaiktyst?s laikais Ston? laukuose rinkdavosi emaitijos seimeliai ir spr?sdavo politines LDK ir emaitijos aktualijas. Sakoma, kad vieta, kurioje sustodav? bajorai ir ganydavosi j? arkliai, vadinosi stan. Sp?jama, kad galimai nuo io odio ir atsirado Ston? pavadinimas. Verta pamin?ti, kad nuo 1574 m. Raseiniai tapo faktine emaitijos sostine ir ? status? ilaik? iki XIX a.
Tame pa?iame Ston? lauke tarpukariu buvo planuojamas aerodromas, bet planai liko ne?gyvendinti. Lietuv? okupavus sovietams, 1941 m. Ston? lauke (tarp Jurbarko plento ir Ston? kelio), buvo ?rengtas tuomet slaptas karinis aerodromas, kuris pokaryje buvo naudotas ir civilin?s aviacijos reikm?ms. Lak?nas Jonas Maintas prisimena, kad XX a.
8 deimtmetyje aerodromas dar veik?, l?ktuvais AN-2 buvo skraidinami mon?s ? Vilni?, Kaun?, Taurag?, ilut?. Taip pat skraidinti ligoniai ? Kauno ir Vilniaus ligonines. 9 deimtmetyje baigus tiesti automagistral? A1 (VilniusKaunasKlaip?da) skrydiai buvo sustabdyti, aerodromas iardytas.
1941 m. liep? didioji dauguma Raseini? miesto ir apylinki? yd? buvo suvaryti ? laikin? Raseini? get?, kuris tuomet buvo ?kurtas Dominikon? vienuoliams priklausiusiuose ?kiniuose pastatuose netoli miesto. iandien ie pastatai n?ra ilik?, ta?iau einantiems taku j? reik?t? iekoti u poros imt? metr? nuo degalin?s Milda ? Kalnuj? pus?, netoli sodybos, esan?ios prie pos?kio ? UAB Norvelita. i vieta mena iaurias istorijas: nuo yd? moter? dauymo iki nuudymo geto kieme, vaik? atskyrim? nuo motin? ir kt. Pirmieji masiniai udymai prasid?jo dar t? pa?i? met? liep?. Kalnuj? gyventojai atsimena, kaip vokie?iai vietinius var? kasti duobi? prie piliakalnio, tada jie nesuprato, kam jos reikalingos. Neilgai trukus i geto Jurbarko plentu atvaryti ydai buvo suaudyti ievelik?s kaime ikastose vyrduob?se. Pirmiausia vyrai, v?liau moterys, vaikai… Kalnuj? gyventojai vakarais gird?jo moni? klyksmus, aimanas, o audymo garsas sklido iki pat Raseini? visas miestas gird?jo ir inojo, kas vyksta Kalnuj? vyrduob?se. 1941 m. per du vasaros m?nesius buvo sunaikinta visa Raseini? miesto yd? bendruomen?.

iandien keliaujant naujuoju taku ? tragik? ?vyk? mums primena rudas kelio enklas yd? udyni? vieta ir kapas, kvie?iantis nusukti Palendri? kaimo link ? masini? udyni? viet? ievelik?s kaime. Pasuk? vyruotu keliu u apytiksliai 700 metr? pasieksite holokausto viet?, kur rasite paminkl? 1 677 (!) nuudytiems Lietuvos pilie?iams ydams.
Nusprendus aplankyti holokausto viet?, si?lau pa?j?ti dar 100 metr? ir usiropti ant Palendri? piliakalnio (prie pos?kio Jurbarko plente taip pat stovi nuoroda rudas kelio enklas). Nuo piliakalnio atsiveria puiki Raseini? miesto panorama, o jei dar ateisite saulei leidiantis su puodeliu kavos, vakaras bus nuostabus. eimoms tai ideali vieta ikylai! Ta?iau legendos byloja, kad mon?s nakt? bijodav? eiti pro piliakaln?, nes juos pasitikdavo imaldos praanti moteris. Dr?siausi, usikor? ant piliakalnio, gali iekoti prakeikt? ?ia prasmegusio dvaro turt?. Vietiniai pasakoja, kad turtus rasi ten, kur prie pat saul?lyd? kris auk?iausio ant piliakalnio augan?io ?uolo e?lis. Norisi tik priminti gerbkime mus supan?i? aplink? ir nepalikime iukli?.
Gr?us viekeliu nuo Palendri? si?lau dar nesukti ? Kalnujus, o kirtus Jurbarko plent? eiti tiesiai Dovainavos gatve apie 300 metr?. Tada pasukti kair?n ? Kalno gatv?, pa?j?ti 200 metr?. Gatv?s gale rasite tautosakininko, poeto, urnalisto, Auros, Varpo ir kit? draudiam? lietuvik? laikra?i? bendraautorio, uraiusio apie 1 000 dain?, 700 pasak? ir kt., M.Davainio-Silvestrai?io (18491919 m.) gimtin?. Beje, tada jis oficialiai gim? ievelik?s kaime. Gimtin?je jus pasitiks suoliukai atokv?piui ir avi, sen? bei iminting? tautosakinink? primenanti medin? skulpt?ra.

Pails?jus M.Davainio-Silvestrai?io gimtin?je si?lau tuo pa?iu keliu gr?ti iki Jurbarko plento ir t?sti kelion? ? Kalnujus. Pa?j? apie 300 metr? naujuoju taku pasieksite autobus? stotel?, o anapus plento, keli? pu? bei bero apsuptyje, ivysite didiul? riedul?, prie kurio nu?j? liksite nesuprat?, kam jis skirtas. Danas pagalvot?, kad koks ?kininkas j? pamet? iaip sau. Visgi akmuo buvo pastatytas 1969 m. ir bylojo apie ioje vietoje 1944 m. prasid?jus? Raseini? ivadavim? nuo nacistin?s Vokietijos kariuomen?s. Tada buv?s uraas su visa sovietine atributika, tod?l atk?rus Nepriklausomyb? lentel? nuo akmens nuimta.
Daugelis ino, kad Raseiniai per Antr?j? pasaulin? kar? buvo sunaikinti, miestas 1944 m. vasar? buvo pavirt?s karo m?io lauku. Stasys Stankus yra ra?s: Raseiniai tapo fronto miestu. Kelis kartus ?jo i rank? ? rankas. ?ia neliko n? vieno sveiko namo. Tik pelenai ir griuv?siai riogsojo miesto centre. Kai pavelgdavai nuo Ston? lygum?, aikiai mat?si pilkos kalvos miesto nebuvo. 1944 m. spalio 5 d. prie Kalnuj? prasid?jo karin? operacija, o spalio 7 d. miestas ir visas rajonas soviet? buvo ivaduotas nuo vokie?i?.
Prisiminus Antrojo pasaulinio karo audras galima jud?ti toliau. Dr?stu teigti, kad vis? einan?i? ar vaiuojan?i? naujuoju taku tikslas pasiekti v. Viktoro bany?ios griuv?sius. is objektas, menantis Antr?j? pasaulin? kar?, yra unikalus ne tik m?s? krate, jis vienas unikaliausi? objekt? Lietuvoje. 1818 m. pastatyta bany?ia buvo subombarduota min?t? m?i? metu 1944 m. ?domu tai, kad Kalnuj? bany?ia vienintel? Lietuvoje turi v. Viktoro titul?. Nors bany?ia per kar? buvo sunaikinta, ta?iau jau 1946 m.
dideliame gyvenamajame name kitapus kelio buvo ?rengta (manyta, laikinai) iki dabar veikianti nedidel? v. Viktoro banyt?l?, v?liau pastatyta varpin?. Tai kukli, gyvenamajame name ?rengta bany?ia. Keliaujantiems si?lau aplankyti ir j?. Daugiau apie Kalnuj? ir bany?ios istorij? rasite stenduose, ?rengtuose prie jos griuv?si?.

Aplink bany?i? isid?s?iusios Kalnuj? kapin?s, jos tarsi susideda i dviej? dali?: senosios ir naujosios. Senojoje dalyje rastum?te J.Tallat-Kelpos t?vo Antano kap?. Naujojoje dalyje ilsisi M.Davainio-Silvestrai?io artimieji, M. ir A.Martinai?i? t?vai, rezistencin? kov? liudija partizan? kapai.
Griuv?si? pap?d?je rasite paminkl? M.Martinai?iui (19362013 m.). Apie ? poet?, eseist? kalb?ti b?t? galima labai daug. Galime teigti, kad jo sukurtose Kuku?io balad?se vaizduojamas personaas Kukutis tapo vienu ?simintiniausi? lietuvi? tautosakoje. Danai jis yra sunkiai nusakomas, neturi konkretaus pavidalo, o balad?se vaizduojamas kaip keistuolis, nei gyvas, nei mir?s. Jose minimi ir Kalnujai, Raseiniai bei kitos krato vietov?s. Galb?t re?iau prisimename poeto brol? kompozitori? A.Martinait?, ne k? maiau nusipelnius? Lietuvai. Broliai gim? iek tiek toliau nuo Kalnuj?, Paserben?io kaime. Jei nor?site nueiti ar nuvaiuoti iki j? gimtin?s, reik?t? gr?ti atgal iki Jurbarko plento, ten, ivydus kelio enkl? nuorod? ? Palendri? kaim?, kirsti plent? ir tiesiai vyruotu keliu keliauti apie 2 km. Keliaujant kair?je pus?je b?t? fermos, o Palendri? kaimas likt? dein?je. Gana pla?iu viekeliu ?veik? min?t? atstum? pasiektum?te kelio ving? kair?n ir nedidel? isiakojim? dein?n. Sustoj? ioje vietoje jau b?site Martinai?i? gimtin?je. Tolumoje lauke dar ilik? m?rinio r?sio fragmentai. Diugu, kad greitu metu ioje vietoje atsiras atminimo enklas abiem broliams.
Naujasis takas baigiasi prie pat Kalnuj? parduotuv?s ir kalvel?s, kurioje ?aminti inyk? Kalnuj? seni?nijos kaimai. O atsis?d? ant paskutinio suoliuko, esan?io take, atkreipkite d?mes?, kokia plati ?ia gatv? tarsi aikt?. B?tent ioje vietoje susikerta pagrindin?s miestelio gatv?s Puyno, Kalno ir Sod?. i vieta nuo seno vadinama rinkele. ?ia vykdavo Kalnuj? mug?s, atlaidai, turg?s. Neatsitikinai ?ia pat ir bany?ia, kapin?s.
Paskutin? stotel? kompozitoriaus J.Tallat-Kelpos (18881949 m.) gimtin?. Lietuva turi kelet? ikili? XX a. kompozitori?, vienas i j? J.Tallat-Kelpa. Gim?s Kalnujuose, muzikos pradmenis gav?s i savo t?vo vargonininko. iandien kompozitoriaus gimt?j? viet? ymi paminklinis akmuo su alia esan?ia schema, vaizduojan?ia buvusios Tallat-Kelp? sodybos plan?. Norintys usukti ? i? viet? tur?t? pasiekti min?t? 4 gatvi? sankry? ir pasileisti emyn Sod? gatve apie 100 metr?, kol kair?je pus?je pamatysite nedidel? mikel? su takeliu iki paminklo.

Priminsiu, kad pasistiprinti kelionei atgal galite usukti ? Karpyn?s restoran?, degalin? Baltic Petroleum ar ? Kalnuj? parduotuv?.
Visiems einantiems ar minantiems naujuoju p?s?i?j? ir dvira?i? taku linkiu puiki? ?sp?di? ir nauj? atradim?!

Arnas Zmitra,
V? Atrask Raseinius direktorius

Komentarų nėra