Nemaža dalis mėsinių galvijų augintojų nuo reikalų svarstymo liko nuošalyje

Siųsti Versija spausdinimui

Gytis SADŪNAS

Visuotiniam susirinkimui …pritrūko kvorumo

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) vienija 132 augintojus, kurie laiko per 10 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų. Praėjusį šeštadienį kaimo turizmo sodybos ,,Karpynė“ konferencijų salėje buvo organizuotas šios asociacijos narių visuotinis susirinkimas.
Renginį atidarė LMGAGA prezidentas Antanas Bezaras, Šiaulių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Jis šiltai pasveikino į ,,Karpynę“ suvažiavusius ūkininkus iš įvairių šalies kampelių.
,,Noriu pasidžiaugti, kad daugiau kaip 16 metų Lietuvoje plėtota mėsinė galvijininkystė šiandien  išgyvena pakilimą ir dabar ūkininkai už parduotą produkciją jau gauna visai neblogą kainą“,- kalbėjo asociacijos prezidentas A. Bezaras. Po to jis trumpai apžvelgė per ataskaitinį laikotarpį išspręstas problemas bei nuveiktus pagrindinius darbus. Pasak A. Bezaro, kad visuotinis susirinkimas būtų teisėtas, jame tu-rėtų dalyvauti 81 asociacijos narys.,,Šiuo metu dalyvauja 71. Taigi, susirinkimas turėtų nevykti. Bet viliuosi, kad dar kas nors iš mūsų yra kelyje. Todėl jeigu man pritartumėte, apie problemas ir darbus galėtume dabar pakalbėti. O balsavimo procedūroms turėsime rinktis už 20 dienų“,- tokiais žodžiais savo kalbą baigė LMGAGA prezidentas A. Bezaras.  Deja, daugiau mėsinių galvijų augintojų tądien į susirinkimą taip ir neatvyko. Dėl kvorumo trūkumo, didesnė dalis darbotvarkėje numatytų klausimų net nebuvo svarstyta. Buvo išklausyti tik pasisakymai. Kitą visuotinį narių susirinkimą LMGAGA planuoja surengti Žemės ūkio rūmuose balandžio 15 d.

Pasidžiaugė, kad daugėja ir augintojų, ir galvijų

Renginyje dalyvavęs ir kalbėjęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pasidžiaugė, kad LMGAGA valdžia dirbo sistemingai, ramiai, be triukšmo ir skandalų.
,,Džiaugiuosi, kad šalyje didėja ne tik mėsinių galvijų augintojų gretos, bet didėja ir bandos. Tačiau norisi, kad šis procesas būtų žymiai aktyvesnis. Mes turime daug nederlingų dirvų, kuriose gero grūdų derliaus neužauginsi. Būtent tokiose žemėse aš matau gerą perspektyvą mėsinių galvijų augintojams“,- kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Maža to. Anot A. Stančiko, šiandien yra labai geros galimybės ir jautienos realizacijai. ,,Mūsų ūkininkų išaugintais mėsiniais galvijais domisi ne tik Turkija, bet ir Rusija, Ukraina bei Baltarusija,- akcentavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.- Iš tiesų tai teikia vilties, kad ūkininkų įdėtas triūsas ir į mėsinę galvijininkystę investuotos lėšos nenueis veltui.“

Atsiveria Šveicarijos rinka

Svečias iš Šveicarijos, AB ,,VIANCO“ direktorius Ivo Wegmann siūlė Lietuvos mėsinių galvijų augintojams ilgalaikį bendradarbiavimą. Pasak jo, Šveicarija yra turizmo kraštas. Tačiau šiandien vietos mėsinių galvijų augintojai nesugeba rinkai pateikti reikiamo jautienos kiekio, nes neturi žemių gamybos plėtrai.
,,Šveicarija importuoja jautieną iš Argentinos ir Brazilijos. Ir turi daug problemų dėl mėsos kokybės. Todėl mes norime iki 2015 metų apie 50 proc. importuojamos jautienos iš Pietų Amerikos pakeisti į importuojamą iš Baltijos šalių“,- kalbėjo AB ,,VIANCO“ direktorius Ivo Wegmann. Jis sakė, jog bendrovė jau turi įkūrusi dukterinę kompaniją Estijoje. O dabar nori apjungti visų trijų Baltijos šalių mėsinių galvijų augintojus. I. Wegmann teigė, jog AB ,,VIANCO“ gali kredituoti Lietuvos ūkininkus įsigyjant veislines mėsines karves, telyčaites ir jaučius bei užtikrintų galimybę užaugintus jaučius realizuoti Šveicarijos rinkoje.
,,Su šiuo projektu mes norėtume startuoti nuo 2012 – jųjų metų“,- sakė I. Wegmann.

Pereina į kitą etapą

Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus Česlovo Juknos, prieš šešiolika metų mėsinė galvijininkystė buvo pardėta nuo nulio. Todėl dabar jau galima pažvelgti atgal ir pasižiūrėti, kas buvo padaryta ne taip.
,,Visų pirma, buvo padaryta didelė klaida, kad buvo mestasi į labai daug veislių. Dėl to mes šiandien negalim konsoliduoti didesnio gyvulių skaičiaus. Bet tai dar galima pataisyti“,- kalbėjo Č. Jukna. Jo teigimu, kol buvo naudojamasi valstybės parama, buvo daroma viskas, kad į šalį ateitų kuo geresnės kokybės gyvuliai.
Veterinarijos akademijos profesorius Č. Jukna pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvos mėsinių galvijų augintojai jau pereina į kitą etapą – ieško realizacijos rinkų. ,,Čia visi keliai yra sveikintini. Tik, žinoma, reikia elgtis protingai ir neapsigauti“,- sakė Č. Jukna. Pasak jo, per 20 Nepriklausomybės  metų į Lietuvą važiavo įvairūs ekspertai ir rengė labai įvairias mėsinių galvijų auginimo schemas.
Bet iš esmės visos schemos būdavo panašios: iš Vakarų ateina genetika, veislinė sėkla, čia auginama, o Rytuose parduodama. ,,Bet šiandien gyvenimas jau apsisuka kitaip. Rodyklė jau eina atgal į Vakarus, kadangi ten pragyvenimo lygis labai aukštas ir jie turi galimybę valgyti labai skanią mėsą. Tuo tarpu mūsų žmogeliui mėsinio jaučio išpjova, kuri parduotuvėje kainuoja apie 70 – 80 Lt, yra neįkandama“,- apgailestavo profesorius. Anot Č. Juknos, šiuo metu yra ruošiama Lietuvos žemės ūkio plėtros programa iki 2020 – ųjų metų. Jos prioritetas – gyvulininkystė. Tarp jų mėsinė ir pieninė galvijininkystė.  ,,59 proc. atšaldytos ir atvėsintos mėsos iš Lietuvos importuoja Rusija. Didelės galimybės maisto eksportui ateityje bus ir Kinijoje. Todėl mėsinei galvijininkystei vystytis yra kur. Norėčiau palinkėti: neatsisakykite labai rimtos selekcijos. Ir nepamirškite: kad dabar galvijininkystėje reikalingas kiekis, kiekis ir dar kartą kiekis“,- tikino Č. Jukna.

Veislininkystė kuria pridėtinę vertę

Lietuvos – Vokietijos UAB ,,Litgenas“ generalinis direktorius Gintaras Kascėnas teigė, jog visą paukščių veislininkystę pasaulyje valdo tik trys įmonės. Kiaulių – ne daugiau kaip dešimt. Tuo tarpu galvijų veislininkystė yra labai komercializuota.
,,Veislininkystėje matau tik tris galimybes – dirbti kaip Vakaruose, dirbti geriau už juos arba dirbti su jais. Aš pastaruosius 18 metų esu pasirinkęs kelią – dirbti kartu su jais“,- sakė G. Kascėnas.
Jis susirinkimo dalyviams pateikė iškalbingų skaičių. ,,Veislininkystės įmonės skaičiavimo centras suskaičiavo, kiek ir kokių veislių bulių reproduktorių buvo panaudota šalies rinkoje per visas įmones,-kalbėjo G. Kascėnas.- Pasirodo, Belgų mėlynųjų buvo panaudota 80 tūkst. dozių. Visos tos dozės praktiškai yra panaudojamos pieniniams gyvuliams – kitaip sakant pramoniniam kryžminimui. Taigi, Lietuva tapo baltos ir rožinės mėsos gamintojų klondaiku. Mes tik ,,padarom“ veršelius, jie išvažiuoja į užsienį, o pagrindinį pelną daro ten, Vakaruose. Aišku, tai geriau negu nieko. Bet gal galima kažką ir kitaip daryti?“
Lietuvos – Vokietijos UAB ,,Litgenas“ generalinis direktorius G. Kascėnas suteikė mėsinių galvijų augintojams ir peno pamąstymui. Anot jo, Lietuvoje sėkmingai yra
įdiegtas ženklinimas. Valstybė tam išleido daug pinigų. Taip pat turime produktyvumo kontrolę, skerdenų vertintojus. Vienu žodžiu, šiandien apie galviją turime visus duomenis.
,,Mes padarėm eksperimentą. Iš ,,Agaro“ gavome skerdenų vertinimo duomenis. Ir nors reikėjo įdėti daug rankų darbo, bet po to jau galėjome pasakyti, kad šito buliaus palikuonys yra ,,R“ kategorijos,-aiškino G. Kascėnas.- Manau, kad įdėjus kelias dešimtis tūkst. ir sukūrus programą, tą galima automatizuoti ir praktiškai įvertinti visą mėsinių galvijų populiaciją. Nes dabar mes per tiek metų daug pinigų įdėjome, tačiau nežinome, ką mes gavome. O juk veislininkystė – tai pridėtinės vertės kūrimas. Ir veislininkystė yra skaičiai. Tais skaičiais ir reikia įrodyti, kad tas gyvulys yra geresnis už aną. Šito pas mus dar trūksta, nors būtent tai mus ir apsaugotų nuo blogos genetikos. Be to, mes iš karto matytume ir kokias klaidas darome.“

Negailėjo kritikos strėlių

Renginyje kalbėjęs mėsinių galvijų augintojas Albertas Šiurna iš Tauragės r. LMGAGA tarybai ir administracijai negailėjo kritikos strėlių.,,Susirikime buvau pasiruošęs pakalbėti daugiau, tačiau pamąstymui labai trumpai akcentuosiu, mano manymu, svarbiausius dalykus,- kalbėjo A. Šiurna.- Manau, kad šiuo metu asociacija yra nevisiškai teisingai susiformulavusi sau uždavinius ir blogai susidėliojusi prioritetus. Jau iš pačios susirinkimo darbotvarkės tai matyti. Apart galvijų vertinimo, visai nekalbama apie genetikos atnaujinimą, nebeviešinama ir nepropaguojama turima medžiaga ir nė puse lūpų neužsimenama apie genetinius tyrimus.“
Pasak A. Šiurnos, ne ką mažiau svarbus ir LMGAGA bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija, gyvulių veislininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, aplinkosaugininkais ir kitomis institucijoms, nuo kurių labai priklauso ne tik mėsinių galvijų, bet ir visos gyvulininkystės ateitis. ,,Manau, kad ne visi žino, kas laukia galvijų augintojų ateityje. O ir žinoti čia maža. Asociacija šiais visais klausimais turėtų turėti savo tvirtą poziciją ir būti šių institucijų pagalbininkai ruošiant visus apribojimus, nutarimus ar įsakymus. Labai gaila, bet LMGAGA-os balso čia negirdėti“,- rėžė mėsinių galvijų augintojas A. Šiurna iš Tauragės r.

2 Komentarai

  1. Rimas

    2011-03-31 17:03

    Kažkas sumaišė prof. Jukną su Kascėnu.

  2. SAULIUS

    2011-04-05 23:29

    Peržvelgiau straipsnį ir kadangi esu Šiaulių raj gyventojas iš kart pasigedau gerb. Antano Bezaro nuotraukos, žiūriu kad ir kiti nevietoj sudėti .Visa laimė kad užėjus su pele ant nuotraukos yra detali ir teisinga informacija .Nieko čia tokio visur klaidu pasitaiko..Smagu kad internete galiu pavartyti Jūsų laikraščio elektroninį variantą nes popierinį variantą įsigytį pasitaiko retokai.Internetinė Raseinių krašto žiniasklaida mano nuomone yra neblogo lygio .Linkiu sėkmės.