Nemaa dalis m?sini? galvij? augintoj? nuo reikal? svarstymo liko nuoalyje

Versija spausdinimui

Gytis SAD?NAS

Visuotiniam susirinkimui …pritr?ko kvorumo

Lietuvos m?sini? galvij? augintoj? ir gerintoj? asociacija (LMGAGA) vienija 132 augintojus, kurie laiko per 10 t?kst. grynaveisli? m?sini? galvij?. Pra?jus? etadien? kaimo turizmo sodybos ,,Karpyn? konferencij? sal?je buvo organizuotas ios asociacijos nari? visuotinis susirinkimas.
Rengin? atidar? LMGAGA prezidentas Antanas Bezaras, iauli? r. savivaldyb?s administracijos em?s ?kio skyriaus ved?jas. Jis iltai pasveikino ? ,,Karpyn? suvaiavusius ?kininkus i ?vairi? alies kampeli?.
,,Noriu pasidiaugti, kad daugiau kaip 16 met? Lietuvoje pl?tota m?sin? galvijininkyst? iandien igyvena pakilim? ir dabar ?kininkai u parduot? produkcij? jau gauna visai neblog? kain?,- kalb?jo asociacijos prezidentas A. Bezaras. Po to jis trumpai apvelg? per ataskaitin? laikotarp? ispr?stas problemas bei nuveiktus pagrindinius darbus. Pasak A. Bezaro, kad visuotinis susirinkimas b?t? teis?tas, jame tu-r?t? dalyvauti 81 asociacijos narys.,,iuo metu dalyvauja 71. Taigi, susirinkimas tur?t? nevykti. Bet viliuosi, kad dar kas nors i m?s? yra kelyje. Tod?l jeigu man pritartum?te, apie problemas ir darbus gal?tume dabar pakalb?ti. O balsavimo proced?roms tur?sime rinktis u 20 dien?,- tokiais odiais savo kalb? baig? LMGAGA prezidentas A. Bezaras. Deja, daugiau m?sini? galvij? augintoj? t?dien ? susirinkim? taip ir neatvyko. D?l kvorumo tr?kumo, didesn? dalis darbotvark?je numatyt? klausim? net nebuvo svarstyta. Buvo iklausyti tik pasisakymai. Kit? visuotin? nari? susirinkim? LMGAGA planuoja surengti em?s ?kio r?muose balandio 15 d.

Pasidiaug?, kad daug?ja ir augintoj?, ir galvij?

Renginyje dalyvav?s ir kalb?j?s em?s ?kio r?m? pirmininkas Andriejus Stan?ikas pasidiaug?, kad LMGAGA valdia dirbo sistemingai, ramiai, be triukmo ir skandal?.
,,Diaugiuosi, kad alyje did?ja ne tik m?sini? galvij? augintoj? gretos, bet did?ja ir bandos. Ta?iau norisi, kad is procesas b?t? ymiai aktyvesnis. Mes turime daug nederling? dirv?, kuriose gero gr?d? derliaus neuauginsi. B?tent tokiose em?se a matau ger? perspektyv? m?sini? galvij? augintojams,- kalb?jo em?s ?kio r?m? pirmininkas. Maa to. Anot A. Stan?iko, iandien yra labai geros galimyb?s ir jautienos realizacijai. ,,M?s? ?kinink? iaugintais m?siniais galvijais domisi ne tik Turkija, bet ir Rusija, Ukraina bei Baltarusija,- akcentavo em?s ?kio r?m? pirmininkas.- I ties? tai teikia vilties, kad ?kinink? ?d?tas tri?sas ir ? m?sin? galvijininkyst? investuotos l?os nenueis veltui.

Atsiveria veicarijos rinka

Sve?ias i veicarijos, AB ,,VIANCO direktorius Ivo Wegmann si?l? Lietuvos m?sini? galvij? augintojams ilgalaik? bendradarbiavim?. Pasak jo, veicarija yra turizmo kratas. Ta?iau iandien vietos m?sini? galvij? augintojai nesugeba rinkai pateikti reikiamo jautienos kiekio, nes neturi emi? gamybos pl?trai.
,,veicarija importuoja jautien? i Argentinos ir Brazilijos. Ir turi daug problem? d?l m?sos kokyb?s. Tod?l mes norime iki 2015 met? apie 50 proc. importuojamos jautienos i Piet? Amerikos pakeisti ? importuojam? i Baltijos ali?,- kalb?jo AB ,,VIANCO direktorius Ivo Wegmann. Jis sak?, jog bendrov? jau turi ?k?rusi dukterin? kompanij? Estijoje. O dabar nori apjungti vis? trij? Baltijos ali? m?sini? galvij? augintojus. I. Wegmann teig?, jog AB ,,VIANCO gali kredituoti Lietuvos ?kininkus ?sigyjant veislines m?sines karves, tely?aites ir jau?ius bei utikrint? galimyb? uaugintus jau?ius realizuoti veicarijos rinkoje.
,,Su iuo projektu mes nor?tume startuoti nuo 2012 j?j? met?,- sak? I. Wegmann.

Pereina ? kit? etap?

Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus ?eslovo Juknos, prie eiolika met? m?sin? galvijininkyst? buvo pard?ta nuo nulio. Tod?l dabar jau galima pavelgti atgal ir pasii?r?ti, kas buvo padaryta ne taip.
,,Vis? pirma, buvo padaryta didel? klaida, kad buvo mestasi ? labai daug veisli?. D?l to mes iandien negalim konsoliduoti didesnio gyvuli? skai?iaus. Bet tai dar galima pataisyti,- kalb?jo ?. Jukna. Jo teigimu, kol buvo naudojamasi valstyb?s parama, buvo daroma viskas, kad ? al? ateit? kuo geresn?s kokyb?s gyvuliai.
Veterinarijos akademijos profesorius ?. Jukna pasidiaug?, kad iuo metu Lietuvos m?sini? galvij? augintojai jau pereina ? kit? etap? ieko realizacijos rink?. ,,?ia visi keliai yra sveikintini. Tik, inoma, reikia elgtis protingai ir neapsigauti,- sak? ?. Jukna. Pasak jo, per 20 Nepriklausomyb?s met? ? Lietuv? vaiavo ?vair?s ekspertai ir reng? labai ?vairias m?sini? galvij? auginimo schemas.
Bet i esm?s visos schemos b?davo panaios: i Vakar? ateina genetika, veislin? s?kla, ?ia auginama, o Rytuose parduodama. ,,Bet iandien gyvenimas jau apsisuka kitaip. Rodykl? jau eina atgal ? Vakarus, kadangi ten pragyvenimo lygis labai auktas ir jie turi galimyb? valgyti labai skani? m?s?. Tuo tarpu m?s? mogeliui m?sinio jau?io ipjova, kuri parduotuv?je kainuoja apie 70 – 80 Lt, yra ne?kandama,- apgailestavo profesorius. Anot ?. Juknos, iuo metu yra ruoiama Lietuvos em?s ?kio pl?tros programa iki 2020 ?j? met?. Jos prioritetas – gyvulininkyst?. Tarp j? m?sin? ir pienin? galvijininkyst?. ,,59 proc. ataldytos ir atv?sintos m?sos i Lietuvos importuoja Rusija. Didel?s galimyb?s maisto eksportui ateityje bus ir Kinijoje. Tod?l m?sinei galvijininkystei vystytis yra kur. Nor??iau palink?ti: neatsisakykite labai rimtos selekcijos. Ir nepamirkite: kad dabar galvijininkyst?je reikalingas kiekis, kiekis ir dar kart? kiekis,- tikino ?. Jukna.

Veislininkyst? kuria prid?tin? vert?

Lietuvos Vokietijos UAB ,,Litgenas generalinis direktorius Gintaras Kasc?nas teig?, jog vis? pauk?i? veislininkyst? pasaulyje valdo tik trys ?mon?s. Kiauli? ne daugiau kaip deimt. Tuo tarpu galvij? veislininkyst? yra labai komercializuota.
,,Veislininkyst?je matau tik tris galimybes dirbti kaip Vakaruose, dirbti geriau u juos arba dirbti su jais. A pastaruosius 18 met? esu pasirink?s keli? dirbti kartu su jais,- sak? G. Kasc?nas.
Jis susirinkimo dalyviams pateik? ikalbing? skai?i?. ,,Veislininkyst?s ?mon?s skai?iavimo centras suskai?iavo, kiek ir koki? veisli? buli? reproduktori? buvo panaudota alies rinkoje per visas ?mones,-kalb?jo G. Kasc?nas.- Pasirodo, Belg? m?lyn?j? buvo panaudota 80 t?kst. dozi?. Visos tos doz?s praktikai yra panaudojamos pieniniams gyvuliams kitaip sakant pramoniniam kryminimui. Taigi, Lietuva tapo baltos ir roin?s m?sos gamintoj? klondaiku. Mes tik ,,padarom verelius, jie ivaiuoja ? usien?, o pagrindin? peln? daro ten, Vakaruose. Aiku, tai geriau negu nieko. Bet gal galima kak? ir kitaip daryti?
Lietuvos Vokietijos UAB ,,Litgenas generalinis direktorius G. Kasc?nas suteik? m?sini? galvij? augintojams ir peno pam?stymui. Anot jo, Lietuvoje s?kmingai yra
?diegtas enklinimas. Valstyb? tam ileido daug pinig?. Taip pat turime produktyvumo kontrol?, skerden? vertintojus. Vienu odiu, iandien apie galvij? turime visus duomenis.
,,Mes padar?m eksperiment?. I ,,Agaro gavome skerden? vertinimo duomenis. Ir nors reik?jo ?d?ti daug rank? darbo, bet po to jau gal?jome pasakyti, kad ito buliaus palikuonys yra ,,R kategorijos,-aikino G. Kasc?nas.- Manau, kad ?d?jus kelias deimtis t?kst. ir suk?rus program?, t? galima automatizuoti ir praktikai ?vertinti vis? m?sini? galvij? populiacij?. Nes dabar mes per tiek met? daug pinig? ?d?jome, ta?iau neinome, k? mes gavome. O juk veislininkyst? tai prid?tin?s vert?s k?rimas. Ir veislininkyst? yra skai?iai. Tais skai?iais ir reikia ?rodyti, kad tas gyvulys yra geresnis u an?. ito pas mus dar tr?ksta, nors b?tent tai mus ir apsaugot? nuo blogos genetikos. Be to, mes i karto matytume ir kokias klaidas darome.

Negail?jo kritikos str?li?

Renginyje kalb?j?s m?sini? galvij? augintojas Albertas iurna i Taurag?s r. LMGAGA tarybai ir administracijai negail?jo kritikos str?li?.,,Susirikime buvau pasiruo?s pakalb?ti daugiau, ta?iau pam?stymui labai trumpai akcentuosiu, mano manymu, svarbiausius dalykus,- kalb?jo A. iurna.- Manau, kad iuo metu asociacija yra nevisikai teisingai susiformulavusi sau udavinius ir blogai susid?liojusi prioritetus. Jau i pa?ios susirinkimo darbotvark?s tai matyti. Apart galvij? vertinimo, visai nekalbama apie genetikos atnaujinim?, nebevieinama ir nepropaguojama turima mediaga ir n? puse l?p? neusimenama apie genetinius tyrimus.
Pasak A. iurnos, ne k? maiau svarbus ir LMGAGA bendradarbiavimas su em?s ?kio ministerija, gyvuli? veislininkyst?s tarnyba prie em?s ?kio ministerijos, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, aplinkosaugininkais ir kitomis institucijoms, nuo kuri? labai priklauso ne tik m?sini? galvij?, bet ir visos gyvulininkyst?s ateitis. ,,Manau, kad ne visi ino, kas laukia galvij? augintoj? ateityje. O ir inoti ?ia maa. Asociacija iais visais klausimais tur?t? tur?ti savo tvirt? pozicij? ir b?ti i? institucij? pagalbininkai ruoiant visus apribojimus, nutarimus ar ?sakymus. Labai gaila, bet LMGAGA-os balso ?ia negird?ti,- r?? m?sini? galvij? augintojas A. iurna i Taurag?s r.

2 Komentarai

  1. Rimas

    2011-03-31 17:03

    Kakas sumai? prof. Jukn? su Kasc?nu.

  2. SAULIUS

    2011-04-05 23:29

    Pervelgiau straipsn? ir kadangi esu iauli? raj gyventojas i kart pasigedau gerb. Antano Bezaro nuotraukos, i?riu kad ir kiti nevietoj sud?ti .Visa laim? kad u?jus su pele ant nuotraukos yra detali ir teisinga informacija .Nieko ?ia tokio visur klaidu pasitaiko..Smagu kad internete galiu pavartyti J?s? laikra?io elektronin? variant? nes popierin? variant? ?sigyt? pasitaiko retokai.Internetin? Raseini? krato iniasklaida mano nuomone yra neblogo lygio .Linkiu s?km?s.