Nėra to posėdžio, kuris neišeitų į gerą
Kristina BENDŽIŪTĖ
Nėra to posėdžio, kuris neišeitų kažkam į gerą, kita vertus, nėra to sprendimo, kuris neatneštų kažkam nieko gero. Į pirmąjį šiais metais, 44-ąjį Savivaldybės tarybos posėdį, vykusį sausio 28 dieną, Tarybos nariai rinkosi gan gerai nusiteikę, o vicemerės Gitanos Rašimienės veide viso posėdžio metu žaidė linksma šypsena, tad galime daryti prielaidą, kad gyvybiškai svarbių (bent jau Tarybos nariams!) klausimų nebuvo svarstyta.
Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius nepamiršo gražios tradicijos – pasveikino sausio mėnesį gimusius Tarybos narius, šįkart tai du jubiliatai – 40-metį atšventęs Linas Dargevičius ir 45-erių metų sulaukęs Jordanas Kenstavičius. Šią iškilmingą akimirką salės kampe dar nuo mero gimtadienio užsilikęs pianinas stovėjo viltingai susigūžęs ir visais savo klavišais nekantriai laukė jautrių maestro pirštų prisilietimo. Instrumentas su mielu noru būtų paklusniai suskambęs „Ilgiausių metų“ melodija. Deja, vienintelis Tarybos narys, turintis neabejotiną muzikinį talentą, dėjosi nieko nepastebįs ir nesuprantąs. Jubiliatams teko pasitenkinti šiltais sveikinimų žodžiais ir puokštėmis raudonų rožių, nors kas išdrįstų suabejoti, kad jie nebuvo verti muzikinio sveikinimo. Posėdžiuose tikrai trūksta meninių intarpų, gyva muzika tik papuoštų įsisenėjusiu nuoboduliu paženklintą salę.
Na, o vicemerė Gitana Rašimienė įgyvendino, jos pačios žodžiais tariant, malonų įpareigojimą – ji įteikė merui Petrui Vežbavičiui Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidento Anatolijaus Čupkovo padėką už paramą neįgaliesiems. Nutilus audringiems aplodismentams, rajono valdžia visa galva pasinėrė į rimtus darbus. Posėdyje dalyvavę 24 Tarybos nariai svarstė ir patvirtino 27 sprendimų projektus.
Daugeliu klausimų vieningai sutarė tiek salės dešinėje, tiek kairėje sėdintys Tarybos nariai. Tačiau, kaip visada, priimant kai kuriuos sprendimus, kilo diskusijų. Tai įrodo, kad Taryba nėra abejinga rajono likimui ir kaltinti ją atsainumu bei pasyvumu būtų tiesiog nepadoru.
Sprendimo projektą „Dėl garantijos UAB „Raseinių autobusų parkas“ ilgalaikei paskolai (lizingo sutarčiai) suteikimo“ pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Ji informavo, kad sprendimo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitete ir jam buvo pritarta.
Nėra to posėdžio, kuriame neprabiltų Tarybos narys Liudas Kavaliauskas, taigi ir šis kartas – ne išimtis. „Mes dažnai kalbam apie Autobusų parką per paskutinius trejus metus. Jau vien garantijų ir savivaldybės paskolų portfeliai Autobusų parkui susidarė beveik 5 miljonai, – susirūpinęs kalbėjo L.Kavaliauskas. – Šiuo momentu mes išnaudojame paskutinį garantijų limitą, atiduodami jį Autobusų parkui – tai 1,3 milijono litų. Matome, kokia yra žiema, jei įvyktų kokios stichinės nelaimės, mes užsikertame sau kelią padėti kitoms įstaigoms. Manau, kad metų pradžioje atiduoti šią garantiją Autobusų parkui nepasiliekant jokio rezervo, yra netikslinga. Autobusų parkas galėtų ieškoti savų rezervų, o savivaldybė turėtų nepalikti kitų įstaigų be jokių garantijų. Siūlau nepritarti šiam sprendimo projektui.“
Tačiau meras P.Vežbavičius Tarybos nariui visad turi paruošęs kontrargumentų: „Aš irgi, kaip Tarybos narys, turiu teisę pareikšti savo nuomonę. Jūs, gerbiamas Liudai, neklaidinkite nei Tarybos narių, nei televizijos žiūrovų. Autobusų parkas jokių paskolų iš savivaldybės nėra gavęs. Yra gavęs tik investicijas: praėjusiais metais – 200 tūks. Lt, ir užpraeitais metais – 200 tūks. Lt. Investicijas gavo visos uždarosios akcinės bendrovės. Pakankamas garantijas esame išdavę ir Raseinių šilumos tinklams, ir Raseinių vandenims, todėl mes stichinių nelaimių nebijom ir jų kol kas dar nėra. Garantijos kol kas dar nėra suteiktos Raseinių komunalinėms paslaugoms, bet jie jų ir neprašė. Čia garantija, o ne savivaldybės pinigai. Įmonė pati mokės lizingą, ne savivaldybė mokės. Todėl reikia viską atidžiai išdėstyti.“ Daugiau norinčių pasisakyti šiuo klausimu nebuvo, tad meras pasiūlė balsuoti. Be jokios abejonės, sprendimo projektui pritarta: 15 Tarybos narių balsavo „už“, 9 „susilaikė“.
Skirtingos Tarybos narių nuomonės išryškėjo svarstant sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialų likvidavimo“, kurį pristatė Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas. Pranešėjas pripažino, kad tai pats nepopuliariausias šiame posėdyje svarstomas klausimas, tačiau gyvenimo realijos verčia daryti pokyčius.
„Kaimuose mažėja gyventojų, mažas bibliotekų lankomumas, pastatai nešildomi, man teko lankytis rajono bibliotekose ir kalbėtis su darbuotojomis. Kai kurios iš jų net pačios atvirai pasako, kad nėra perspektyvų, skaitytojų mažai – tik vienas kitas kas trečią dieną, – liūdnu balsu dėstė Artūras Milašauskas. – Atsižvelgiant į visa tai siūlome likviduoti nuo balandžio 1 dienos Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alėjų ir Gėluvos filialus, o nuo birželio 1 dienos – Didžiulių, Lyduvėnų, Pašešuvio ir Požečių filialus. Galiu pasakyti dar vieną argumentą: be pertvarkos, su turimu biudžetu Raseinių viešoji biblioteka irgi neišgyvens.“
Tarybos narys Darius Ulickas pasidomėjo, kam bus perduotas knygų fondas. Pranešėjas paaiškino, kad siūloma, pasitarus su bendruomene ir vietos kultūros darbuotojais, kaip alternatyvą įsteigti knygų išdavimo punktus. Jei bendruomenės pageidaus, joms bus perduota dalis knygų fondo.
Kai kalba eina apie šviesą, kultūrą ir literatūrą, įvyktų kažkoks nesusipratimas, jei nepasisakytų Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis siūlė pakeisti patį sprendimo projekto pavadinimą. Anot A.Vizbaro, vietoj „bibliotekos filialų likvidavimas“, turėtų būti „tinklo pertvarka ir optimizavimas“, be to, sprendimo projekto preambulėje turėtų būti LR Bibliotekų įstatymo ne tik 6 ir 10, bet ir 12 straipsnis, kuriame kalbama apie mokyklų (išskyrus aukštųjų) bibliotekas. Tarybos nario nuomone, gerbiamos naujos bibliotekos direktorės Dainos Sutkevičienės nereikėtų palikti vienos: paruošti ir pateikti Savivaldybės tarybai naujos redakcijos viešosios bibliotekos nuostatus jai turėtų talkinti Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas. A.Vizbaras dar siūlė iki gegužės 1 dienos įvykdyti LR Bibliotekų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimą, kuriuo skelbiama, kad miesteliuose ir kaimuose vienas bibliotekos filialas paprastai steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų. Tarybos nario manymu, visi pertvarkos ir optimizavimo paruošiamieji darbai galėtų būti baigti iki birželio 1 dienos, o liepos 1 dieną įregistruota pertvarka. Be to, sprendimo vykdymo kontrolę jis siūlė pavesti ne administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, kaip numatyta sprendimo projekte, o vicemerei Gitanai Rašimienei. Tarybos nario A.Vizbaro pasiūlymų visi išklausė be žado. „Nu tu čia papylei, Antanai, – tepasakė meras, – net nežinau, kaip balsuoti.“
A.Milašauskas teigė, kad sprendimo projektą derino su Juridiniu skyriumi: „Įrašėme tuos įstatymus, kuriais vadovavomės. Jei nelieka to filialo, tai nelieka, kitos alternatyvos aš nerandu. Dėl talkinimo ruošiant naujos redakcijos viešosios bibliotekos nuostatus: įstaigos vadovas privalo pats juos parengti, o skyrius, savaime suprantama, gali patarti, kuruoti, padėti.“
Tačiau Tarybos narys A.Vizbaras nė nesiruošė atsiimti pateiktų siūlymų. Maža to, jis dar paminėjo, kad Raseinių rajono viešosios bibliotekos Šiluvos filialo ir Šiluvos mokyklos bibliotekos duris skiria tik 6,5 metro: „Manau, kad šios bibliotekos galėtų būti sujungtos į vieną, nes vis tiek finansuojamos iš savivaldybės biudžeto.“
A.Milašauskas atsakė, kad sujungti bendrojo lavinimo mokyklos biblioteką su viešąja neleidžia įstatymas. „Nėr tokio įstatymo“, – prieštaravo A.Vizbaras. A.Milašauskas dar siūlė padiskutuoti šiuo klausimu, tačiau meras pedagogiškai, lyg du besiginčijančius mokinukus sudraudė: „Gerbiami kolegos, gal jūs padiskutuosit vėliau, kai susitiksit, gerai? O dabar mes čia jau turėsim spręsti, o jūs diskutuokit po to.“
Pasigirdo Tarybos narių balsų, prašančių pakomentuoti, apie ką eina kalba Bibliotekų įstatymo straips-niuose, kuriais siūloma papildyti sprendimo projekto įvadinę dalį. Tarybos narys Dainius Šadauskis pasiūlė šio klausimo svarstymą atidėti, kadangi jis akivaizdžiai neparuoštas. Tarybos narys Darius Ulickas siūlė sprendimo projekte pakeisti 4 punktą: sprendimo vykdymo kontrolę pavesti mero padėjėjui Antanui Vizbarui.
Įstatymuose ir pasiūlymuose taip susipainiota, kad meras, kaip šiaudo skęstantis, griebėsi juridinio skyriaus vedėjo Virginijaus Pociaus patarimo. Juristas teigė, kad sprendimo projekto pavadinime pavartotas žodis „likvidavimas“ yra tikslesnis, nei Tarybos nario siūloma „pertvarka ir optimizavimas“. Be to, mokyklos biblioteka ir viešoji biblioteka pagal įstatymą šitaip negali būti sujungtos. Jei ir gali būti sujungtos, tai tik reorganizuojant,o tai yra sudėtinga procedūra.
Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė teigė, A.Vizbaro siūlomo Bibliotekų įstatymo 12 straipsnio nereikėtų įtraukti, kadangi mokyklos biblioteka ir viešoji biblioteka skiraisi; o atidėjus šio sprendimo projekto svarstymą, iškiltų labai daug finansinių problemų.
Tarybos nariai kruopščiai balsavo dėl kiekvieno pasiūlymo, ir tik tada nubalsavo už visą sprendimo projektą: preambulėje liko įrašyti 6 ir 10 Bibliotekų įstatymo straipsniai, o kiti kilnūs Tarybos nario A.Vizbaro siekiai nesulaukė pasisekimo.
Aš ir sakau, kad lazda turi tiek galų, kiek reikia. Atsikračiusi dugnan gramzdinančių filialų, Raseinių viešoji biblioteka sustiprės, suklestės ir skleis šviesą viso rajono žmonėms; Darbo birža irgi nenuobodžiaus: iš kailio nersis, kad surastų darbo būreliui bedarbių bibliotekininkų. O kaimo vietovių gyventojai taip pat neturėtų labai krimstis – UAB „Raseinių autobusų parkas“, įgijęs savivaldybės garantijas ilgalaikei paskolai, tikrai nepasišiukšlins ir organizuos deramą susisiekimą – bent kartą per savaitę net iš tolimiausio rajono kampelio bus galima atvykti į miesto biblioteką ir su pilnu glėbiu šviežių, dar spaustuvės gaiva dvelkiančių knygų parsirasti į gimtąjį sodžių – jei tą pačią dieną autobuso grįžti ir nebus, tai kitą ar dar kitą – tikrai. Taigi, nėr to sprendimo, kuris neišeitų į gerą.
P.S. Posėdžio pabaigoje meras Tarybos narius supažindino su tądien gautu prašymu užregistruoti frakciją „Už Raseinių ateitį“. Frakcijos seniūnu išrinktas Jordanas Kenstavičius, frakcijos nariai: Kristina Bartkutė, Vaclovas Šimaitis, Jordanas Kenstavičius. Frakcija užregistruota.
