Nuotaikos po vaikučių išleistuvių iš darželio

Siųsti Versija spausdinimui

Žodžiai iš dainos: „Kada nors ateis toks laikas, bus vaikelis nebe vaikas…“ Taip atsitiko ir Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinės grupės „Žiogeliai“ vaikams. Vieną dieną jie pastebėjo išaugę dideliais žiogais. Ašarotų rytų čirškiantys trimečiai staiga tapo darniai griežiančių septynmečių žiogų ansambliu. Kolektyvą ketverius metus kantriai derino nuostabi komanda: auklėtojos Erika, Giedrė, Jolanta ir Šviesuolė. Joms asistavo Regina ir Neringa. Kantriai, su motiniška meile, su dideliu rūpesčiu ir atsakomybe pedagogės ruošė mūsų vaikus, kad jie būtų brandūs žengti į pirmą klasę: ir akademiškai, ir emociškai. Apie emocinį pasiruošimą ir norisi pakalbėti daugiau.
Priešmokyklinio ugdymo grupės „Žiogeliai“ tėveliams pasisekė: mūsų vaikus ugdė pedagogės, jos iš pajautimo ir ilgametės patirties didelį dėmesį skyrė ne tik akademinėms žinioms perduoti, bet ir emociniam intelektui ugdyti. Paprastai tariant, vykdydamos priešmokyklinio ugdymo programą stengėsi, kad vaikas augtų ne tik protingas ir stiprus kūnu, bet ir stabilus emociškai, būtų pozityvus, drąsus ieškoti pagalbos, atrasti sprendimus ir atsakymus į įvairias vaikiškos kasdienybės patirtis. Atskirai norisi dėkoti nuostabiam žmogui – fantastiškai auklėtojai Erikai Vaitkienei. Įžvalgi akis drįsta daryti išvadą: auklėtojos sėkmės paslaptis – besąlygiška meilė vaikams. Kantriai, be pasipuikavimo savo darbą dirbanti auklėtoja turi vieną tikslą – kad vaikai būtų laimingi. Prireikus drįsta ginti savo vaikus. Tikėtina, kad mūsų krašte dauguma tokių pedagogių. Tebūna joms atlyginta Dievo už jų neapskaičiuotą atlyginimais darbą aplodismentais, garbe, diplomais, padėkos raštais, kvalifikacijomis ir pan. Bet šįkart leiskite nusilenkti būtent Erikai.
Ji geba kasdienėse veiklose „įpakuoti“ smalsumą žadinančias veiklas, per kurias vaikas lygiavertiškai ugdosi ir akademiškai, ir emociškai. Šiais laikais tai labai svarbu. Patyriminis ugdymas, žinios, susietos su gyvenimu, kūrybiška, kritiškai mąstanti, atsakingai auganti asmenybė – prioritetas ir stiprybė, galimai net išlikimas. Svarbiausia, visa tai pateikiama vaikui su meile, per pozityvų auklėjimą, be streso, skubos ir per vaikui suprantamą pagarbų santykį – ir su vaiku, ir su jo šeima. To ne visuomet išmoksi, tai prigimtinė žmogiškoji dovana. Įdomus faktas apie mūsų Eriką – buvimo laikas su vaikais neįskaičiuojamas į jos gyvenimo trukmę. Ji taip ilsisi ir pasikrauna. Todėl jei nėjote su Erika į diskotekas, sunkiai nuspėsite jaunatviškos auklėtojos amžių, toks vaizdas, kad ji kasmet jaunyn! (Šios eilutės skirtos iliustruoti puikiam auklėtojos humoro jausmui.) Todėl ir mums ši auklėtoja buvo dovana ir kasdieninė šventė ne tik ypatingomis datomis ar tuomet, kai mato tėveliai. Tokie buvo visi ketveri ugdymosi metai. Mūsų vaikai šiandien džiaugiasi vaikyste, visi nori ir pasiruošę atverti mokyklos duris, trokšta pažinti pasaulio išmintį.
Kai šio meto neeilinė padėtis pasaulyje neapažįstamai pakoregavo daugeliui mums įprastą gyvenimo ritmą, tradiciniams susibūrimams, šventėms reikėjo ieškoti kitų formų. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – sako liaudies patarlė. Neliūdėjome negalėdami turėti tradicinio darželio išleistuvių koncerto, kuris dažną mamą savo jautriu grožiu sugraudina iki širdies gelmių. Per ketverius metus auklėtojos Erikos dėka mes buvome išmokę į daugelį dalykų pažvelgti kitaip, galbūt net įdomiau. Todėl tvarkingai sudėliotos programos išleistuvių koncertą aktų salėje šiemet pakeitė visos savaitės išleistuvių nuotykiai. Kasdien vis kiti: lobio-torto paieškos darželio teritorijoje pagal planą, išvyka su edukacija muziejuje, ledų valgymas parke, indėnų miestelis su cukraus vata, beždžioniukų diskoteka „picerijoje“, naktis darželyje su pižamų vakarėliu… Kulminacija – rytinis šeštadienio bėgimas su tėveliais ir pusryčiai lauke! Ar jums nepavydu..? Padėkos žodžius šnabždėjo gėlės… Ir ašaros… Kaipgi be jų?.. Padėkos ir džiaugsmo ašaros su daugybe emocijų.
Pamąstymai refleksijos pabaigai: kažin kada vaikai laimingesni: ar kai savaitėmis „šlifuoja“ parodomąją išleistuvių programą tėveliams, ar tada, kai laisvesnės formos renginiuose patiria gausybę emocijų, kurios žadina kūrybiškumą, skatina panaudoti įgytas žinias. Begalinis lengvumo pojūtis žvelgiant iš šono. Bet nors kiek išmanančiam vaikų švenčių organizavimo „virtuvės“ reikalus yra žinoma, kad už to slepiasi neišmiegotos auklėtojų naktys, „ištirpusios“ poilsio dienos… Ačiū, mielosios, kad jūs dar vieną širdies dalelę atidavėte dėl mūsų vaikų laimingos vaikystės. Erika, nesikuklink, kad tau skirta daugiausia šio teksto eilučių. Mes taip mažai įpratę padėkoti. Neišsakėme kasdien viso švelnumo, kai po sunkios darbo dienos ateidavome pasiimti savo vaikų nuo tavo kelių…
„Žiogelių“ grupės tėvelių vardu mama
Danutė Aleksienė

Komentarų nėra