Opera sugr?ta ? Raseinius
Liepos 30 d. 18 val. Raseini? turgaus scenoje operos premjera V. A. Mocarto Tito gailestingumas. i? klasikin?s muzikos vent? Raseini? auditorijai v?l dovanoja V? Operos akseleratorius komanda, projekto partneris Raseini? rajono kult?ros centras. Projekt? i dalies finansuoja Lietuvos kult?ros taryba.
Apie nauj? operos pastatym? pasakoja reisier? Karina Novikova. Reisier? kalbino Ar?nas Kazlauskas.
K?rybin? rezidencija jau kelinti metai vyksta Daugoduose, Rosvaldo ir Redos Kunick? sodyboje. Kaip naujai pakviesti atlik?jai sutinka id?j? repetuoti rezidencijose kaime ir vaidinti nedideliuose miesteliuose?
Atlik?jams tai labai patrauklu. Susirinkti ir dirbti prie vieno projekto, nelakstyti i vieno spektaklio repeticijos ? kit?, susikaupti prie vieno darbo yra prabanga. alia aplinka ir ramesnis tempas yra patraukl?s savaime. Rezidencij? metu susikuria maas atskiras pasaulis, jis avi ir daug kam tampa graiu prisiminimu. Tokia net truput? utopija b?ti maame miestelyje, bet dirbti auktu profesiniu lygiu. Na, pavyzdiui, m?s? dirigentas Martynas Stakionis dabar sutinkamas Europos teatruose, Nacionalin?je filharmonijoje, choreograf? Stefanija Nosovait? kuria Kauno muzikiniame teatre, kolegos suvaiuoja i visos Europos (Italija, Serbija, Latvija, Pranc?zija, Belgija). Man toks kokteilis labai patinka.
Tai j?s? toli grau jau ne pirmoji rezidencija Raseini? rajone…
Raseiniuose b?sime jau tre?ius metus (iemet savait? darbuosim?s ten ir savait? Biruose).
? Raseinius mus pakviet? R. ir
R. Kunickai. Tai fantastikas mecenatyst?s pavyzdys. Taip pat bendradarbiaujame ir su Raseini? kult?ros centru. Raseiniuose pastat?me V. A. Mozarto scen? pasti?, jo Don Giovanni, o pernai ?vyko protr?kis. Gav? priva?i? param? gal?jome pasirodyti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (meno vadovas Gintaras Rinkevi?ius). Pastat?me dvi vienaveiksmes operas D. Pu?inio Dan? Skik? ir ret? veikal?, tik antr? kart? atlikt? austr? kompozitoriaus
F. rekerio Liepsnos. ? dviej? veiksm? spektakl? rod?me Kristupo vasaros festivalyje Vilniuje ir Trakuose. Labai diaugiuosi tokiu Operos akceleratoriaus uoliu, gal?jau ?sitikinti, kad gaut? finansavim? galime labai efektyviai panaudoti ir rengti valstybini? teatr? lygio spektaklius.
Koki? ali? atlik?jus pamatysime Raseiniuose? Kuo ypatinga i? met? komanda?
Susirinko gana margas ir ?domus tarptautinis kolektyvas dvi gabios solist?s i Lietuvos, iuo metu dar studijuojan?ios Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, choreografij? kurs ir oks sesuo ir brolis Stefanija ir Jok?bas Nosovai, diriguos M. Stakionis kylanti dirigavimo vaigd?. Kiti solistai atvyks i Serbijos, Latvijos, Pranc?zijos, Italijos. Jiems akompanuos pianist? i Belgijos. Manau, kad tur?sime prog? su jais visais susipainti pla?iau. Kiekvienais metais stengiam?s iekoti nauj? vizualini? scenografijos sprendim?. iais metais tuo usiima Egl? ?iukait?, kelerius metus dirbusi grimo dailininke Valstybiniame Vilniaus maajame teatre. iuo metu ji dirba ir studijuoja Berlyne Deutsches Theather grimo dailinink?s ir teatro kauki? k?rimo specialyb?. Egl? tikisi, kad vizualiais sprendimais operai Tito gailestingumas pad?s suteikti nauj? gyvenim?. V?l neapsieiname be UAB Danspin paramos ?mon? dav? vilnos perukams gaminti.
Kokia yra jaun? atlik?j? operos vizija? Ar ji skiriasi nuo tos operos, kuri? mes ?prat? matyti?
Opera iais laikais yra vienas dinamikiausi? scenos men?. ?ia galima pamatyti labai dr?si? sprendim?, kurie, pavyzdiui, Vokietijoje daro ?tak? ir dramos teatrui. Ne paslaptis, kad apie atuoniasdeimtuosius metus operos anr? buvo itikusi kriz?. Europoje vyravo muziejiniai, nusp?jami pastatymai, veikiau kostiuminiai koncertai. Melomanai ?jo pasiklausyti garsi? solist?, bet spektakli? lankomumas buvo smarkiai krit?s. Viskas pasikeit? at?jus ? teatr? garsiems to meto reisieriams. Vienose alyse anks?iau (Vokietija), kitur v?liau, bet is procesas suk?l? nauj? susidom?jimo opera bang?. Pavyzdiui, Amsterdamo operos publikoje galima sutikti nemaai jaun? moni?, Paryiuje ir kitose Europos sostin?se taip pat. Spektakliai gyvi, viei, juose yra veiksmas, interpretacija, galima ?sijausti ? persona? istorijas, patirti ?vairi? emocij?, net jei tai ir pasibjaur?jimas. Opera yra visokia, kaip ir kitos meno formos.
M?s? V. A. Mocarto Tito gailestingumo pastatymas nesieks atkurti istorinio laikme?io ar atkartoti muzikos graktum?. Jis, be abejo, liks. Na, o tuo metu mes iekosime t? dalyk?, kurie, m?s? galva, jaudino ir Mocart? mogikos dramos, idavyst?s, draugyst?s, toksik? santyki?, aistros, atlaidumo. Viskas ir iandien labai aktualu. inoma, stengsim?s, kad dvi valandas trunkantis dviej? dali? spektaklis i?rovui neprailgt?. Pirmiausia turi b?ti ?domu, o tik paskui visos m?s? vizijos.
Skaitytojams tikriausiai yra ?domi tokios tarptautin?s rezidencijos virtuv?. Kokia jos dienotvark?, kiek laiko skiriama darbui, kiek poilsiui, bendravimui?
Dienotvark? labai ?tempta. Repetuojame du kartus per dien?, maiausiai po tris valandas. Solistai kei?iasi, o statytojai priima vis naujai u?jusius ? repeticij?. Esame repetav? ir vienuolika valand?. Pianistas grasino, kad steigs profs?jung? atlik?j? teis?ms ginti… Be scenini? repeticij?, dar yra muzikin?s. Kartais papildomai repetuojame okius. Visos rezidencij? dienos nukreiptos ? proces?, nes paprastai teatre opera yra statoma bent m?nes?, o mes turime dvi savaites. inoma, randame laiko ir bendrauti tai yra neatskiriama kiekvienos rezidencijos dalis.
A?i? u pokalb?. Nekantriai lauksime premjeros!
